“45 skyrius: Gaujos Misuryje: 1833,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 167–72
“45 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 167–72
45 skyrius
Gaujos Misuryje
(1833)
Tačiau šventųjų ramybė truko neilgai. Nedori žmonės pridarė jiems rūpesčių. Jie šmeižė šventuosius, piktžodžiavo, kalbėdami apie Bažnyčios vadovus.
Banditai susirinko ir tarėsi, kaip susidoroti su šventaisiais.
Nedorėliai pridarė daug blogo. Jie varė šventuosius iš namų.
Jie degino jų namus ir griovė fermas.
Jie mušė vyrus, kai kuriuos uždarė į kalėjimus.
Banditai skriaudė moteris, keletą net nužudė.
Misurio gubernatorius buvo ponas Bogsas. Banditai primelavo jam apie šventuosius.
Gubernatorius Bogsas liepė kareiviams žudyti šventuosius, jei šie neišvyks iš Misurio. Gauja džiūgavo. Banditai dar labiau įsisiautėjo. Gubernatorius jiems netrukdė.
Kai kurie šventieji gyveno Hauns Milo mieste. Vieną dieną dalis jų dirbo laukuose, kiti namuose. Juos užpuolė banditai.
Kai kurie šventieji subėgo į pastatą, suręstą iš rąstų. Gauja šaudė pro plyšius sienose.
Nedorėliai žudė besislapstančius šventuosius. Tarp žuvusiųjų buvo ir vaikų.
Po to gauja ėmė plėšti šventųjų namus ir vežimus. Banditai išžudė daug vyrų. Moterys ir vaikai liko vieni.
Vėliau atėję kareiviai sučiupo Džozefą Smitą bei kitus Bažnyčios vadovus. Kareiviams buvo įsakyta sušaudyti Džozefą ir jo draugus.
Tačiau kareivių vadas nepakluso ir atsisakė juos šaudyti. Jis pasakė, kad tai būtų žmogžudystė.
Kareiviai įmetė Džozefą su draugais į kalėjimą. Sargybiniai uždėjo jiems grandines. Kalėjime buvo šalta. Džozefas ir jo draugai turėjo miegoti ant šaltų grindų.
Sargybiniai buvo blogi žmonės. Jie keikėsi ir pasakojo negražias istorijas. Jie gyrėsi, kaip plėšė ir žudė šventuosius, kaip skriaudė moteris ir vaikus. Pagyros ir piktas juokas netilo per visą naktį.
Džozefas bodėjosi viskuo, ką jie kalbėjo. Jis nebenorėjo daugiau klausytis. Džozefas pakilo ir Jėzaus Kristaus vardu įsakė jiems liautis. Jis tarė: „Liaukitės! Kitaip arba jūs mirsite šią akimirką, arba aš.“ Sargybiniai išsigando. Jie atsiprašė Džozefo ir ramiai susėdo kampe.
Brigamas Jangas buvo vienas iš apaštalų. Kol Džozefas sėdėjo kalėjime, jis paprašė šventuosius susirinkti. Brigamas Jangas liepė jiems išvykti iš Misurio. Daugelis šventųjų buvo vargšai. Jie neturėjo arklių nei vežimų. Susirinkime buvo nuspręsta, kad vyrai padės vargšams persikraustyti.
Šventieji išvyko iš Misurio. Buvo labai šalta žiema. Banditai pamėgino su jais susidoroti. Jie pavogė šventųjų arklius ir karves.
Šventieji iškeliavo į Kvinsio miestą Ilinojaus valstijoje. Kvinsio žmonės maloniai juos priėmė.
Gubernatorius Bogsas ir jo draugai džiaugėsi, kad šventieji išvyko. Paskutiniai šventieji, likę Misuryje, sėdėjo kalėjime.