“10 skyrius: Pirmasis stebuklas Bažnyčioje: 1830 balandis,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 43–44
“10 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 43–44
10 skyrius
Pirmasis stebuklas Bažnyčioje
(1830 balandis)
Į susirinkimą atėjo ir daug kitų žmonių. Jie nebuvo Bažnyčios nariai. Oliveris Kauderis mokė juos Jėzaus Kristaus evangelijos. Kai kurie žmonės patikėjo Oliveriu ir norėjo tapti Bažnyčios nariais. Jie buvo pakrikštyti po susirinkimo.
Šėtonas nenorėjo, kad žmonės burtųsi į Bažnyčią. Jis stengėsi blogai paveikti kai kuriuos gerus žmonės. Vienas iš tokių žmonių buvo Njuelis Naitas. Jis nebuvo Bažnyčios narys. Šėtonas nenorėjo, kad jis krikštytųsi.
Džozefas paprašė Njuelio susirinkime sukalbėti maldą. Njuelis sutiko.
Šėtonas nenorėjo, kad Njuelis paklustų Džozefui. Njuelis atėjo į susirinkimą, bet atsisakė kalbėti maldą. Jis sakė, kad bijo melstis garsiai.
Tada Njuelis Naitas išėjo į mišką. Jis norėjo pasimelsti vienas. Bet Šėtonas to nenorėjo. Njuelis stengėsi melstis, bet nepajėgė kalbėti. Jis pasijuto blogai. Njuelis nuliūdo, išsigando ir grįžo namo.
Njuelio žmona susirūpino. Ji prašė Džozefą Smitą padėti vyrui. Džozefas Smitas panaudojo savo kunigystės galią ir palaimino Njuelį. Njuelis vėl gerai jautėsi. Jis nebesirgo ir nebebijojo, buvo laimingas. Šėtonas negalėjo jam pakenkti. Vėliau Njuelis Naitas buvo pakrikštytas.