“2 skyrius: Pirmasis Džozefo Smito regėjimas: 1820,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 9–12
“2 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 9–12
2 skyrius
Pirmasis Džozefo Smito regėjimas
(1820)
Palmiroje buvo daug bažnyčių. Kiekvienas tvirtino, kad jo bažnyčia yra tikroji, o kitos esančios netikros. Džozefas nežinojo, prie kurios bažnyčios jam dėtis. Jis norėjo sužinoti, kuri iš jų yra tikroji Jėzaus Kristaus Bažnyčia.
Vieną dieną, būdamas keturiolikos metų, Džozefas skaitė Bibliją. Jis perskaitė, kad, norėdami ką nors sužinoti, turime klausti Dievo. Berniukas nusprendė melstis. Jis norėjo paklausti Dievo, į kurią bažnyčią jam eiti.
Buvo graži pavasario diena. Džozefas nuėjo į netoli namų esančią giraitę. Jis atsiklaupė ir ėmė garsiai melstis. Jis tikėjo, kad Dangiškasis Tėvas atsakys į jo maldą.
Šėtonas nenorėjo, kad Džozefas melstųsi, ir stengėsi sutrukdyti. Jis aptemdė viską aplinkui. Berniukas negalėjo kalbėti. Jis išsigando.
Džozefas nenustojo meldęsis. Šėtonas negalėjo jam sutrukdyti.
Tada Džozefas Smitas išvydo regėjimą. Jis pamatė nuostabią ryškią šviesą, kuri jį apsupo. Aukštai toje šviesoje jis išvydo Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Dangiškasis Tėvas parodė į Jėzų Kristų ir tarė: „Štai mano mylimas sūnus. Jo klausyk!“
Džozefas paklausė Jėzaus, kuri bažnyčia yra tikroji, prie kurios bažnyčios jam dėtis. Jėzus liepė jam nesidėti prie jokios, nes visos bažnyčios yra netikros. Nė viena iš jų nėra jo Bažnyčia. Jis papasakojo Džozefui daug kitų dalykų. Tada regėjimas baigėsi. Džozefas liko vienas.
Džozefas parėjo namo. Jo mama paklausė, ar viskas gerai. Berniukas atsakė, kad taip. Jis pasakė mamai, jog matė regėjimą. Džozefas papasakojo, ką matęs.
Džozefas apie savo regėjimą papasakojo kai kuriems miestiečiams. Žmonės juo nepatikėjo ir manė, kad jis meluoja. Jie pyko ant berniuko ir blogai su juo elgėsi.
Džozefas visada pasakodavo tiesą apie savo regėjimą. Jis žinojo, kad matė Dangiškąjį Tėvą ir Jėzų Kristų. Jis žinojo, kad nė viena bažnyčia žemėje nėra tikroji.