“28 skyrius: Pranašas Džozefas vėl keliauja į Misurį: 1832 kovas–gegužė,” Doktrinos ir Sandorų istorijos (2002), 108–12
“28 skyrius,” Doktrinos ir Sandorų istorijos, 108–12
28 skyrius
Pranašas Džozefas vėl keliauja į Misurį
(1832 kovas–gegužė)
Jėzus pasiuntė Džozefui Smitui apreiškimą. Jis kalbėjo, kad šventieji jam yra kaip maži vaikai. Jie dar tebesimoko. Jėzus nori, kad jie būtų laimingi. Šventieji turi būti dėkingi. Jėzus jiems vadovaus.
Jėzus norėjo, kad šventieji viskuo dalintųsi vienas su kitu, kad rūpintųsi vargšais, kad padėtų vieni kitiems.
Gavęs apreiškimą, Džozefas netrukus vėl iškeliavo į Misurį. Misuris buvo vadinamas Siono žeme. Su juo išvyko kai kurie draugai. Siono šventieji džiaugėsi, matydami Džozefą.
Džozefas sukvietė šventuosius į susirinkimą. Jis papasakojo jiems apie apreiškimą. Šventieji žinojo, kad Džozefas yra Dievo pranašas.
Susirinkime Viešpats pasiuntė Džozefui apreiškimą, skirtą šventiesiems. Jėzus džiaugėsi, kai šventieji atleisdavo vieni kitiems. Jėzus tarė: „Aš, Viešpats, atleidžiu jums“.
Jėzus davė šventiesiems naują įsakymą. Jis pasakė, kad dovanojo jiems Siono žemę. Dabar jie turi pasidalinti tą žemę tarpusavyje. Kiekvienas turi gauti tiek, kiek jam reikia. Tai padės Jėzaus Kristaus Bažnyčiai.
Po susirinkimo Džozefas aplankė šventuosius daugelyje miestų. Šventieji džiaugėsi jį matydami. Džozefui tai buvo džiaugsmingos dienos. Jis mylėjo šventuosius.
Jėzus atsiuntė Džozefui apreiškimą apie moteris ir vaikus. Jėzus kalbėjo, kad vyrai turi rūpintis savo žmonomis. Tėvai turi rūpintis savo vaikais.
Šventieji turi rūpintis moterimis, kurios neturi vyro. Jie turi rūpintis vaikais, kurie neturi nei tėvo, nei motinos.
Jėzus sakė, kad šventieji turi sunešti į sandėlį maisto ir drabužių. Iš ten vyskupas turi dalinti maistą alkstantiems.
Džozefas Smitas ir vyskupas Vitnis iškeliavo į Kirtlandą. Jie važiavo vežėčiomis.
Vieną dieną kažkas pabaidė arklius. Jie pasileido labai greitai bėgti.
Džozefas iššoko iš vežėčių. Jis nesusižeidė. Iššoko ir vyskupas Vitnis, bet jam lūžo koja.
Džozefas Smitas ir vyskupas Vitnis apsistojo užeigoje. Vyskupas Vitnis gydėsi keturias savaites. Džozefas buvo su juo, kol jo koja sugijo.
Užeigoje kažkas užnuodijo Džozefo maistą. Jis sunkiai susirgo.
Džozefas paprašė vyskupo Vitnio jį palaiminti. Vyskupas Vitnis panaudojo kunigystės galią ir palaimino Džozefą. Džozefas pasveiko.
Džozefas padėkojo Dievui už pasveikimą. Pagaliau Džozefas Smitas ir vyskupas Vitnis galėjau keliauti toliau. Jie grįžo namo pas savo šeimas.