47 skyrius
Jėzus Kristus laimina savo mokinius
Mokiniai paklausė Jo, kaip pavadinti Bažnyčią. Jėzus atsakė, kad ji turi būti pavadinta Jo vardu, nes yra Jo Bažnyčia.
Jėzus paaiškino savo mokiniams, kad Dangiškasis Tėvas Jį siuntė į žemę atiduoti savo gyvybės už visus žmones.
Jis pasakė, kad kiekvienas, kuris atgailaus, bus pakrikštytas Jo vardu ir jei laikysis Jo įsakymų, bus be kaltės prieš Dangiškąjį Tėvą.
Gelbėtojas nurodė mokiniams daryti tai, ką jie matė Jį darant. Jis davė jiems pavyzdį.
Jis taip pat nurodė jiems užrašyti, ką jie matė ir girdėjo, kad ir kiti galėtų apie tai žinoti.
Jėzus paklausė savo mokinių, ko jie iš Jo norėtų. Devyni iš jų norėjo, kad baigę savo gyvenimą žemėje galėtų būti su Juo.
Jėzus pažadėjo jiems, kad sulaukę 72-ų metų jie ateis pas Jį į dangų.
Kiti trys mokiniai nedrįso prašyti, ko nori, tačiau Jėzus žinojo. Jie norėjo likti žemėje ir mokyti Evangelijos iki Jėzaus kito atėjimo.
Gelbėtojas pažadėjo, kad jie nepatirs nei skausmo, nei kančios, nei mirties. Jie mokys žmones Evangelijos iki Jo sugrįžimo.
Jėzus palietė visus mokinius, išskyrus tuos, kurie liks žemėje. Tuomet Jis išėjo.
Tie trys mokiniai buvo paimti į dangų, ten jie matė ir girdėjo daug nuostabių dalykų. Jie galėjo geriau suprasti Dievo dalykus.
Jų kūnai buvo pakeisti, kad nemirtų.
Tie trys mokiniai grįžo į žemę ir pradėjo pamokslauti bei krikštyti.
Nelabi nefitai įmesdavo tuos tris mokinius į kalėjimą ir gilias duobes, tačiau Dievo galia padėdavo jiems ištrūkti.
Kai jie būdavo įstumiami į krosnis arba laukinių žvėrių urvus, jie taip pat būdavo apsaugomi Dievo galia.
Trys mokiniai toliau mokė nefitus Jėzaus Kristaus Evangelijos. Jie vis dar skelbia Jo Evangeliją.