23 skyrius
Amonas – didis tarnas
Keturi Mozijo sūnūs paliko Zarahemlą ir išėjo mokyti Evangelijos lamanitus. Visi nuėjo į skirtingus miestus.
Amonas nuėjo į Izmaelio žemę. Jam įžengus į miestą, lamanitai jį surišo ir atvedė pas savo karalių Lamonį.
Amonas pasakė karaliui Lamoniui, kad nori gyventi tarp lamanitų. Lamoniui tai patiko ir jis liepė savo tarnams atrišti Amoną.
Amonas norėjo būti karaliaus tarnas. Karalius nusiuntė jį prižiūrėti savo bandų.
Kartą Amonui ir kitiems tarnams vedant bandas prie vandens, lamanitų plėšikai išblaškė gyvulius ir bandė juos pavogti.
Su Amonu buvę tarnai išsigando. Karalius Lamonis nužudė savo ankstesnius tarnus, iš kurių šie plėšikai nuviliojo gyvulius.
Amonas žinojo, kad tai buvo galimybė pasinaudoti Viešpaties galia lamanitų palankumui įgyti. Tuomet jie klausytų, ko jis moko.
Amonas pasakė tarnams, kad surinkus išsklaidytus gyvulius karalius jų nenužudys.
Amonas ir kiti tarnai greitai rado gyvulius ir parvarė juos atgal prie vandens.
Lamanitų plėšikai sugrįžo. Amonas liepė kitiems tarnams saugoti bandas, o pats nuėjo kovoti su plėšikais.
Lamanitų plėšikai nebijojo Amono. Jie galvojo, kad jį bus lengva nužudyti.
Su Amonu buvo Dievo galia. Jis užmušė keletą plėšikų akmenimis, todėl kiti plėšikai labai supyko.
Jie bandė užmušti Amoną kuokomis, bet kaskart, kai plėšikas pakeldavo kuoką trenkti Amonui, šis nupjaudavo plėšiko ranką. Plėšikai išsigando ir pabėgo.
Tarnai nunešė nukirstas rankas karaliui Lamoniui ir papasakojo jam, ką padarė Amonas.
Karalius stebėjosi didžia Amono galia. Jis norėjo pamatyti Amoną, tačiau bijojo, nes manė, kad jis yra Didžioji Dvasia.
Amonui atėjus pas karalių Lamonį, pastarasis nežinojo, ką sakyti. Jis tylėjo visą valandą.
Šventoji Dvasia padėjo Amonui žinoti karaliaus mintis. Amonas paaiškino, kad jis nėra Didžioji Dvasia. Jis buvo žmogus.
Karalius siūlė Amonui atiduoti bet ką, jeigu šis pasakys, kokia galia įveikė plėšikus ir sužinojo karaliaus mintis.
Amonas pasakė, kad nori tik vieno – kad karalius Lamonis patikėtų jo žodžiais. Karalius pasakė, kad patikės viskuo, ką Amonas jam pasakys.
Amonas paklausė karaliaus Lamonio, ar šis tiki Dievą. Karalius pasakė, kad tiki Didžiąją Dvasią.
Amonas pasakė, kad Didžioji Dvasia yra Dievas, kad Jis sukūrė visa danguje ir žemėje ir žino žmonių mintis.
Amonas pasakė, kad žmonės sukurti pagal Dievo atvaizdą. Jis taip pat pasakė, kad Dievas jį pašaukė mokyti Evangelijos Lamonį ir jo žmones.
Naudodamasis Raštais Amonas mokė karalių Lamonį apie sukūrimą, Adomą ir Jėzų Kristų.
Karalius Lamonis patikėjo Amonu ir meldė nuodėmių atleidimo. Tuomet jis sukniubo ant žemės ir atrodė it miręs.
Tarnai nunešė karalių pas jo žmoną ir paguldė jį į lovą. Po dviejų dienų tarnai galvojo, kad jis miręs, ir nusprendė jį palaidoti.
Karalienė netikėjo, kad jos vyras miręs. Išgirdusi apie didžią Amono galią ji paprašė jo padėti karaliui.
Amonas žinojo, kad karalius paveiktas Dievo galios. Jis pasakė karalienei, kad Lamonis nubus kitą dieną.
Ji visą naktį budėjo prie Lamonio. Lamonis nubudo kitą dieną ir papasakojo matęs Jėzų Kristų. Karalius ir karalienė buvo kupini Šventosios Dvasios.
Lamonis mokė savo žmones apie Dievą ir Jėzų Kristų. Tuo patikėję atgailavo dėl savo nuodėmių ir pasikrikštijo.