28 skyrius
Zoramininkai ir Rameumptomas
Kadaise zoramininkai buvo Dievo Bažnyčios žmonės, tačiau tapo nelabi ir garbino stabus.
Nefitai nenorėjo, kad zoramininkai prisijungtų prie lamanitų, todėl Alma kartu su kitais misionieriais išėjo skelbti Dievo žodžio zoramininkams.
Tie misionieriai nustebo ir nuliūdo pamatę, kaip zoramininkai garbina savo bažnyčiose, vadinamose sinagogomis.
Bažnyčios viduryje zoramininkai buvo pastatę didelę pakylą, vadinamą Rameumptomu. Ant jos viršaus galėjo stovėti tik vienas žmogus.
Zoramininkai vienas po kito ten stovėdavo ištiesę rankas į dangų ir garsiai kartodavo tą pačią maldą.
Savo maldoje zoramininkai sakė, kad Dievas neturi kūno – Jis yra dvasinė esybė. Jie taip pat sakė, kad nebus Kristaus.
Zoramininkai manė, kad jie yra Dievo išrinktieji ir vieninteliai, kurie bus išgelbėti dangaus karalystėje. Jie reiškė dėkingumą už tai, kad yra Jo numylėtiniai.
Kiekvienam zoramininkui taip pasimeldus, jie grįždavo atgal į namus ir visą savaitę nesimelsdavo ir apie Dievą nekalbėdavo.
Turtingi zoramininkai mėgo auksą ir sidabrą, jie girdavosi savo pasaulietiškais turtais. Alma liūdėjo matydamas jų nelabumą.
Alma meldėsi, kad jis ir jo misionieriai turėtų stiprybės, būtų paguosti ir jiems sektųsi darbe.
Paprašę pagalbos padėti zoramininkams grįžti į tiesos kelią, Alma ir kiti misionieriai buvo pripildyti Šventosios Dvasios.
Tuomet misionieriai nuėjo skirtingomis kryptimis skelbti. Dievas laimino juos maistu ir rūbais, stiprino juos darbe.
Vargingi zoramininkai nebuvo įleidžiami į bažnyčias. Jie pradėjo klausytis misionierių.
Daugelis klausė Almos apie tai, ką jie turėtų daryti. Alma jiems pasakė, kad nereikia būti bažnyčioje norint melstis ar garbinti Dievą.
Jis pasakė jiems, kad reikia tikėti Dievą. Tuomet Amulekas mokė juos apie Jėzų Kristų ir apie Dievo planą savo vaikams.
Misionieriai išėjo, o jais patikėję zoramininkai buvo išvyti iš miesto. Tikintieji persikėlė į Jeršono žemę gyventi su Amono žmonėmis.
Nepaisydami zoramininkų grasinimų, Amono žmonės padėjo teisiems zoramininkams, davė jiems maisto, rūbų ir žemės.