26 skyrius
Amono žmonės
Mozijo sūnūs mokė lamanitus Evangelijos. Tūkstančiai lamanitų atgailavo ir prisijungė prie Bažnyčios.
Lamanitai, kurie prisijungė prie Bažnyčios, pasivadino anti nefi lehiais, arba Amono žmonėmis. Jie buvo geri, darbštūs žmonės.
Neatgailavusieji lamanitai pyko ant Amono žmonių ir ruošėsi juos pulti.
Amono žmonės žinojo, kad nelabieji lamanitai ateis jų nužudyti, tačiau nusprendė nesiginti. Jie atgailavo, kad patys žudė.
Jie užkasė savo ginklus žemėje ir pažadėjo Dievui, kad niekuomet nebežudys.
Atėjus nelabiems lamanitams ir pradėjus juos žudyti, jie atsigulė ant žemės ir meldėsi.
Matydami, kad Amono žmonės nesigina, daugelis nelabų lamanitų nustojo juos žudę.
Lamanitai gailėjosi žudę. Jie numetė savo ginklus į šoną ir prisijungė prie Amono žmonių. Jie daugiau nebekovojo.
Dar daugiau lamanitų atėjo žudyti Amono žmonių. Šie vis dar nesigynė ir daugelis buvo nužudyti.
Nenorėdamas, kad jo mylimi žmonės būtų sunaikinti, Amonas meldė pagalbos. Viešpats nurodė jam pasiimti savo žmones ir palikti tą žemę.
Zarahemloje buvę nefitai davė Amonui ir jo žmonėms Jeršono žemę ir juos saugojo. Jie tapo draugais.