37 skyrius
Nefis ir Lehis kalėjime
Nefis ir Lehis buvo Helamano sūnūs. Helamanas norėjo, kad jie būtų tokie pat teisūs, kaip Jeruzalę palikę Lehis ir Nefis.
Helamanas mokė savo sūnus tikėti Jėzų Kristų. Jie sužinojo, kad atleidimas ateina per tikėjimą ir atgailą.
Nefis ir Lehis išėjo mokyti Dievo žodžio nefitus ir lamanitus. Tūkstančiai žmonių pasikrikštijo.
Kai Nefis ir Lehis nuėjo į Nefio žemę, lamanitų armija įmetė juos į kalėjimą ir daug dienų nedavė jiems maisto.
Lamanitai nuėjo į kalėjimą norėdami nužudyti Nefį ir Lehį, tačiau negalėjo, nes juodu supo ugnis, kuri būtų sudeginusi bet ką, kas būtų bandęs juos paliesti.
Nefis ir Lehis toje ugnyje nedegė. Jie pasakė lamanitams, kad juos saugo Dievo galia.
Žemė ir kalėjimo sienos pradėjo drebėti. Žmones kalėjime apgaubė tamsus debesis ir jie išsigando.
Iš tamsos pasigirdo balsas. Jis buvo tylus tarsi šnabždesys, tačiau visi jį girdėjo.
Balsas liepė žmonėms atgailauti ir liautis kėsintis į Nefio ir Lehio gyvybę.
Balsas kreipėsi tris kartus, visą tą laiką žemė ir kalėjimo sienos drebėjo. Lamanitai negalėjo pabėgti, nes buvo per tamsu ir jie buvo pernelyg išsigandę.
Nefitas, kuris buvo Bažnyčios narys, pamatė pro tamsą švytinčius Nefio ir Lehio veidus.
Nefis ir Lehis žiūrėjo į dangų ir kalbėjo. Tas vyras liepė lamanitams žiūrėti. Jie nesuprato, su kuo Nefis ir Lehis kalba.
Vyras vardu Aminadabas pasakė lamanitams, kad Nefis ir Lehis kalbėjo su angelais.
Lamanitai pasiteiravo Aminadabo, kaip atsikratyti tamsos debesies. Jis liepė jiems atgailauti ir melstis, kol įtikės Jėzų Kristų.
Lamanitai meldėsi, kol tamsos debesis dingo.
Tamsai išnykus žmonės pamatė, kad juos supa ugnies stulpas. Ugnis nedegino nei jų, nei kalėjimo sienų.
Lamanitai jautėsi nepaprastai laimingi ir jų širdis pripildė Dievo Dvasia.
Balsas pakuždėjo, kad jie gaus ramybę, nes tiki Jėzų Kristų.
Lamanitai pažiūrėjo į viršų norėdami pamatyti, iš kur sklinda balsas. Jie išvydo iš dangaus besileidžiančius angelus.
Maždaug 300 žmonių matė, kas įvyko kalėjime, arba apie tai girdėjo. Jie išėjo ir pasakojo apie tai kitiems.
Dauguma lamanitų jais patikėjo ir padėjo savo ginklus į šalį.
Lamanitai nustojo nekentę nefitų ir grąžino iš jų paimtas žemes. Lamanitai tapo teisesni už nefitus.
Daug lamanitų vaikščiojo su Nefiu ir Lehiu ir mokė tiek nefitus, tiek lamanitus.