35 skyrius
Kapitonas Moronis ir Pahoranas
Kapitonas Moronis džiaugėsi sužinojęs, kad Helamanas ir jo armija susigrąžino iš lamanitų daug nefitų žemių.
Helamanui ir jo armijai reikėjo pagalbos. Jų karių nepakako apginti tiek daug miestų.
Kapitonas Moronis parašė laišką Pahoranui, vyriausiam teisėjui ir valdytojui. Jis prašė Pahoraną, kad atsiųstų karių į pagalbą Helamano armijai.
Lamanitai užpuolė nefitų miestą, kurį Helamanas buvo atgavęs. Jie nužudė daug nefitų, o likusius gyvus išvarė iš miesto.
Supykęs, kad valdžia neatsiuntė pagalbos, Moronis parašė dar vieną laišką Pahoranui.
Kapitonas Moronis parašė, kad daug žmonių mirė dėl to, kad Pahoranas neatsiuntė daugiau karių.
Jei Pahoranas tučtuojau neatsiųs vyrų ir maisto, Moronis su savo armija atžygiuos į Zarahemlą ir jo armija pasiims tai, ko jiems reikia.
Netrukus Moronis gavo laišką nuo Pahorano. Jis sielojosi dėl to, kad Moronis ir jo armijos kentėjo.
Pahoranas papasakojo Moroniui, jog grupė nelabų nefitų, pasivadinusių karalininkais, nenori, kad jis būtų vyriausiasis teisėjas. Jie išvarė jį ir jo šalininkus iš Zarahemlos.
Pahoranas pridūrė, kad jis rinko armiją susigrąžinti Zarahemlai.
Karalininkai išsirinko karalių, kad jiems vadovautų, ir prisijungė prie lamanitų.
Pahoranas nepyko dėl to, ką rašė Moronis. Jis taip pat norėjo, kad nefitai būtų laisvi.
Jis paprašė Moronį pasiimti su savimi keletą vyrų ir ateiti į pagalbą, taip pat pridūrė, kad jei Moronis pakeliui surinktų vyrų, jų jungtinė armija galėtų atsiimti Zarahemlą.
Kapitonas Moronis džiaugėsi, kad Pahoranas tebebuvo ištikimas savo šaliai ir tebenorėjo laisvės savo žmonėms.
Pasiėmęs kelis savo vyrus, Moronis išėjo pas Pahoraną. Jis nešė laisvės vėliavą ir pakeliui prie jų prisijungė tūkstančiai vyrų.
Jungtinė Moronio ir Pahorano armija išžygiavo prieš Zarahemlą. Jie nužudė nelabų nefitų karalių ir suėmė jo vyrus.
Moronis į pagalbą nefitų armijoms nusiuntė maisto ir 12 000 kareivių. Šios armijos išvarė lamanitus ir šalyje vėl buvo taika.