13 skyrius
Zenifas
Zenifas ir grupelė nefitų paliko savo namus Zarahemloje ir nukeliavo į Nefio žemę, kurioje kažkada gyveno nefitai.
Jie pamatė, kad ten gyvena lamanitai. Zenifas ir keturi jo vyrai nuėjo į miestą pakalbėti su karaliumi. Jie paklausė karaliaus Lamano, ar galėtų gyventi šioje žemėje.
Karalius Lamanas atsakė, kad jie gali perimti du jų miestus. Karalius norėjo, kad jie gyventų jo žemėje ir jam vergautų.
Zenifo žmonės statė namus ir sutaisė savo miestų sienas. Jie pasodino įvairių rūšių grūdų ir vaisių. Jie taip pat turėjo gyvulių bandų.
Karalius Lamanas pasakė savo žmonėms, kad nefitai darosi pernelyg stiprūs. Netrukus lamanitai užpuolė nefitus ir pavogė jų gyvulių ir derliaus.
Nefitai pabėgo į Nefio miestą. Ten Zenifas apginklavo žmones lankais ir strėlėmis, kardais, kuokomis ir svaidyklėmis. Tuomet jie išėjo kautis su lamanitais.
Prieš kovą nefitai meldėsi ir prašė Dievą pagalbos. Dievas laimino nefitus ypatinga jėga ir jie nugalėjo lamanitus.
Po mūšio Zenifas aplink nefitų miestus pastatė sargybinius. Jis norėjo apginti savo žmones ir jų gyvulius nuo lamanitų.
Nefitai daugelį metų gyveno taikoje. Vyrai dirbo laukuose, o moterys verpė siūlus ir audė rūbus.
Karalius Lamanas mirė ir karaliumi tapo jo sūnus. Naujasis karalius pasiuntė savo armiją kariauti su nefitais.
Nefitus vėl sustiprino Viešpats. Jie užmušė daug lamanitų, o kiti nuo jų pabėgo.