Paramos bendrija – dieviška moterų organizacija

„Jei gyvensite vertai jums suteiktų privilegijų, angelai bus jūsų bendražygiai.“

Iš Džozefo Smito gyvenimo

1842 m. pavasarį Bažnyčios nariai Navū mieste buvo užsiėmę Navū šventyklos statybos darbais. Dvi tokios narės buvo Sara Greindžer Kimbol ir jos siuvėja Margareta A. Kuk. Vieną dieną kalbėdamos tarpusavyje jos nusprendė apjungti savo pastangas, kad padėtų šventyklos statytojams. Sesuo Kimbol pasakė parūpinsianti medžiagos, kad sesuo Kuk galėtų pasiūti marškinius tiems vyrams. Norėdamos išplėsti savo geranoriškas pastangas, šios dvi moterys nusprendė pakviesti kitas seseris prisidėti prie jų ir suformuoti moterų bendriją. Sara Greindžer Kimbol pasakojo: „Kaimynystėje gyvenančios seserys susirinko mano svetainėje ir nusprendė susiorganizuoti oficialiai. Man buvo pavesta kreiptis į seserį Elizą R. Snou ir paprašyti ją parašyti mūsų konstituciją ir įstatus bei įteikti juos prezidentui Džozefui Smitui iki kito mūsų susirinkimo ketvirtadienį.“

Peržvelgęs pasiūlytą konstituciją ir įstatus, pranašas pasakė, kad tai geriausi konstitucija ir įstatai, kokius jis yra matęs, bet pridūrė: „Tai ne tai, ko jums reikia. Pasakykite seserims, kad Viešpats priėmė jų atnašą ir turi joms kai ką geresnio nei surašyta Konstitucija. Kviečiu jas visas susitikti su manimi ir keletu kitų brolių… kitą ketvirtadienį po pietų.“¹

Taigi, kovo 17 dieną pranašas, lydimas vyresniųjų Džono Teiloro ir Vilardo Ričardso, susitiko su 20 įvairaus amžiaus moterų viršutiniame Raudonų plytų krautuvės kambaryje. Pranašas oficialiai suorganizavo Navū moterų Paramos bendriją ir mokė dalyves apie naujosios organizacijos tikslus. Seserys išrinko Emą Smit Paramos bendrijos prezidente, o Ema išsirinko dvi savo patarėjas. Tada pranašas perskaitė prieš 12 metų gautą apreiškimą, kuriame Viešpats paskyrė Emą rinkti giesmes giesmynui ir paskyrė ją būti „išrinktąja ponia“ (DS 25:3). Pakilo kalbėti Ema Smit ir pabrėžė didžiulį bendrijos potencialą: „Ketiname padaryti kažką nepaprasto… Tikimės nepaprastų progų ir prašymų nedelsiant padėti.“²

Ema Smit, pirmoji visuotinė Paramos bendrijos prezidentė, visada troško tarnauti kitiems ir kurti Dievo karalystę. Kartą ji pasakė norinti būti palaiminimas visiems, kuriems tik reikia jos pagalbos.³ Niujorko valstijoje ji pasiuvo drabužius keturiems misionieriams, pašauktiems skelbti Evangeliją lamanitams. Kirtlande kartu su kitomis moterimis ji darbavosi rinkdama antklodes, maistą ir drabužius Sionės stovyklos dalyviams, kad jie nugabentų tai nukentėjusiems Misūrio valstijos šventiesiems. Ji padėjo ruošti maistą bei megzti kojines, siūti kelnes ir švarkus Kirtlando šventyklos statytojams. Ji priimdavo pernakvoti tiek daug šventyklos darbininkų, kad pati su Džozefu turėdavo miegoti ant grindų. Ankstyvosiomis Navū dienomis ji pašventė daug savo laiko ir jėgų, slaugydama daugybę maliarijos aukų, apsigyvenusių palapinėse prie jos namų ant Misisipės kranto. Šiais ir kitais būdais ji tarnavo kartu su savo laikmečio seserimis ir buvo pavyzdys joms. Polė Eindžel pasakojo, kad sykį pamatęs seseris uoliai siuvančias užuolaidas, skirtas Kirtlando šventyklos patalpoms atskirti, pranašas tarė: „Ką gi, seserys,… jūs visada pasirengusios padėti. Seserys visada pirmos ir uoliausios visuose geruose darbuose.“⁴

Nuo tų ankstyvųjų Paramos bendrijos dienų Bažnyčios moterys išliko didžiule jėga, kuriančia gėrį. Susirinkime, surengtame praėjus savaitei po Paramos bendrijos įkūrimo, Liusi Smit, pranašo motina, davė seserims patarimą, kuris tebegalioja milijonams Bažnyčios seserų mūsų dienomis: „Turime branginti viena kitą, saugoti viena kitą, guosti viena kitą ir priimti pamokymus, kad visos kartu galėtume susėsti danguje.“⁵

Džozefo Smito mokymai

Paramos bendrija, suorganizuota vadovaujant kunigystei ir pagal jos pavyzdį, yra svarbi Bažnyčios dalis.

Sara Greindžer Kimbol pasakojo, kad prieš įkurdamas Paramos bendriją pranašas Džozefas Smitas sakė: „Aš suorganizuosiu moteris vadovaujant kunigystei pagal jos modelį… Bažnyčios organizacija niekada nebuvo tobula, kol moterys nebuvo taip suorganizuotos.“⁶

Pranašo istorijoje yra toks įrašas, datuotas 1842 m. kovo 24 d.: „Šiandien buvo suorganizuota [moterų Paramos bendrija]. Ponia Ema Smit užėmė prezidentės kėdę; jos patarėjos – ponia Elizabeta Ana Vitni ir Sara M. Klivlend; panelė Elvyra [Koulz] – iždininkė, o mums gerai žinoma ir talentinga poetė panelė Eliza R. Snou – sekretorė.“⁷

Eliza R. Snou rašė: „Atsistojo prezidentas Džozefas Smitas. Kalbėjo apie moterų Paramos bendrijos organizaciją; sakė labai norįs, kad ji būtų sukurta Aukščiausiajam priimtinu būdu.“⁸

Eliza R. Snou taip pat pabrėžė: „[Džozefas Smitas] ragino seseris visada sutelkti savo tikėjimą ir maldas bei pasikliauti… tais ištikimais vyrais, kuriuos Dievas paskyrė Bažnyčios vadovais, kad vadovautų Jo žmonėms; kad turėtume stiprinti ir palaikyti juos savo maldomis… Jei ši Bendrija klausys Aukščiausiojo patarimų, duodamų per Bažnyčios vadovus, jos turės galią įsakinėti karalienėms.“⁹

„Ši Bendrija turi gauti nurodymus Dievo nustatyta tvarka – per tarpininkavimą tų, kurie paskirti vadovauti, – ir dabar Dievo vardu aš pasuku raktą jūsų labui, ir ši Bendrija džiūgaus, ir nuo šiol žemyn liesis žinios bei suvokimas – šiai Bendrijai tai yra geresnių dienų pradžia.“¹⁰

Paramos bendrija moterims suteikia galimybes elgtis pagal savo geranorišką prigimtį rūpinantis vargstančiais.

„Tai labdaringa Bendrija, atitinkanti jūsų prigimtį; moterims iš prigimties būdingi geraširdiškumo ir geranoriškumo jausmai. Dabar jums sudarytos sąlygos elgtis pagal tuos gailestingumo jausmus, kuriuos Dievas įdėjo į jūsų širdis.“¹¹

„Jėzus sakė: „Darykite tai, ką matėte mane darant.“ [Žr. 2 Nefio 31:12.] Tai raktiniai žodžiai, pagal kuriuos turi veikti ši bendrija.“¹²

Vilardas Ričardsas pasakojo: „Į [moterų Paramos bendrijos] susirinkimą kreipėsi prezidentas Džozefas Smitas, parodydamas bendrijos tikslą: seserų Bendrija gali skatinti brolius geriems darbams rūpinantis vargšų poreikiais – ieškoti tų, kuriems reikia labdaringos pagalbos, ir patenkinti jų poreikius – gali padėti taisydamos visuomenės moralę ir stiprindamos jos dorybes.“¹³

„Paprašytas atėjau į moterų Paramos bendriją, kurios tikslas yra padėti vargšams, beturčiams, našlėms, našlaičiams ir vykdyti visokį geranoriškumą… Tiek organizaciniame, tiek kituose bendrijos susirinkimuose labai gausiai dalyvavo mūsų protingiausios, humaniškiausios, labdaringiausios ir gerbiamiausios ponios; ir, žinodami tuos taurius geranoriškumo principus, kurie spontaniškai plūsta iš jų humaniškų ir labdaringų širdžių, esame tikri, kad turimus išteklius jos panaudos padėti atvykėliui; jos užpils aliejaus ir vyno ant sužeistos kenčiančio žmogaus širdies; jos nušluostys ašaras našlaičiui ir pradžiugins našlės širdį.

Mūsų moterys visada pasižymėjo savo labdaringais ir gerais darbais; …persekiojimo sąlygomis, kada žiaurūs engėjai atimdavo duoną iš jų bejėgių vaikų, jos visada buvo pasirengusios atverti duris pavargusiam keleiviui, pasidalinti su alkanu savo kukliomis maisto atsargomis ar drabužiu iš savo skurdžios ir išplėštos spintos pasidalinti su dar labiau skurstančiu ir stokojančiu. Dabar, kai jos gyvena palankesnėse sąlygose, tarp ne tokių barbariškų žmonių, turėdamos galimybes, kokiomis anksčiau negalėjo džiaugtis, esame tikri, jog dėl sutelktų jų pastangų, kenčiančių vargšų, atvykėlių ir našlaičių padėtis pagerės.“¹⁴

Paramos bendrija skatina moteris gyventi šventai ir mokyti viena kitą.

„Moterų Paramos bendrija skirta ne tik padėti vargšams, bet ir gelbėti sielas.“¹⁵

„Mylimos seserys,… norime, kad jūs darytumėte savo dalį, o mes darysime savo, nes norime visame laikytis Dievo įsakymų, kaip mums nurodyta tiesiogiai iš dangaus, gyvendami kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Viešpaties burnos. Telaimina jus Dievas dar daugiau ir teveda visais dorybės, tyrumo ir malonės keliais.“¹⁶

„Paramos bendrija eina teisinga linkme: jų tikslas – puoselėti šventumą. Dievas myli jus, ir jūsų maldos mano labui yra labai veiksmingos – tenesiliauja jos kilti pas Dievą dėl manęs.“¹⁷

„Turite palikti nedorybę ir savo geru pavyzdžiu skatinti vyresniuosius geriems darbams.“¹⁸

Vilardas Ričardsas pasakojo: „Prezidentas Džozefas Smitas skaitė Emai Smit apreiškimą iš Doktrinos ir Sandorų knygos [DS 25] ir sakė, kad ji turi… aiškinti Raštus visoms; ir mokyti moteriškąją bendruomenės dalį; ir kad ne tik ji, bet ir kitos gali gauti šį palaiminimą.“¹⁹

Eliza R. Snou pasakojo: „Kai tik [prezidentas Džozefas Smitas] turėdavo galimybę, jis mokydavo šios Bendrijos moteris ir nurodydavo, kaip joms dera elgtis, kad elgtųsi pagal Dievo valią… [Jis sakė:]

„Jei gyvensite pagal šiuos principus, o koks didis ir šlovingas bus jūsų atpildas celestialinėje karalystėje! Jei gyvensite vertai jums suteiktų privilegijų, angelai bus jūsų bendražygiai. Moterys, jei jos tyros ir nekaltos, gali ateiti Dievo akivaizdon; nes kas gi kita Dievui patinka labiau nei nekaltumas; turite būti nekaltos – antraip negalite ateiti Dievo akivaizdon: jei norite ateiti Dievo akivaizdon, turite būti tyros, kaip Jis tyras.“²⁰

Paramos bendrija skatina moteris sekti Gelbėtojo pavyzdžiu rodant gailestingumą ir vengiant vaidų.

„Jei norite, kad Dievas būtų gailestingas jums, būkite gailestingos viena kitai… Mes kupini savanaudiškumo; kai žiūrime į kitų ydas, velnias meilikauja mums, kad esame labai teisūs. Galime išgyventi tik garbindami savo Dievą; visi turi tai daryti patys; niekas negali to padaryti už kitą. Kaip švelniai Gelbėtojas pasielgė su Petru, sakydamas: „Sutvirtėjęs stiprink brolius.“ [Luko 22:32.] Kitą kartą Jis klausė jo: „Ar myli mane?“ ir, gavęs Petro atsakymą, tarė: „Ganyk mano avis.“ [Jono 21:15–17.] Jei seserys [myli] Viešpatį, tegano avis ir nenaikina jų…

Bendrijos seserys, argi bus tarp jūsų nesantaika? Aš to neleisiu. Jūs turite atgailauti ir gauti Dievo meilės. Nebūkite teisios savo akyse. Geriausia priemonė arba būdas atvesti vargšą į atgailą, tai patenkinti jo poreikius.“²¹

Eliza R. Snou pateikė tokius pranašo žodžius: „Nepaisant to, kad tarp mūsų yra nevertų, teisuolės neturi dėl savo išdidumo be reikalo skaudinti ir gniuždyti tų nelaimingųjų – kaip tik jas reikia paskatinti, kad jos nuo šiol gyventų vertai šios bendrijos, kuri yra geriausia visuomenės dalis, pagarbos. Jis sakė, kad nori pasiūlyti šios bendrijos narėms du dalykus: dvigubai atidžiau stebėti savo liežuvį; be šito negali egzistuoti jokia organizuota bendrija… Tikslas – padėti toms nelabai geroms pasikeisti ir sugrįžti į doros kelią, kad jos galėtų būti priskaičiuotos prie gerųjų… [Jis sakė:]

„Ištirkite save – liežuvis yra nesuvaldomas narys – sulaikykite liežuvį, kad nekalbėtų, kas nesvarbu, ar nereikalinga, – trumpas pasakojimas gali padegti visą pasaulį.“²²

„Vynuogyną sugadina mažos laputės – daugiausia žalos Bažnyčiai atneša nežymios blogybės. Jei turite blogus jausmus ir kalbate apie juos viena kitai, tai dažniausiai atneša tik žalą.“²³

„Neįskaudinkite nė vienos. Jei Bendrijos narės nederamai elgsis, išsiaiškinkite su jomis asmeniškai, neviešinkite to ir visas laikykite šventomis.“²⁴

Patarimai studijavimui ir mokymui

Studijuodami šį skyrių arba ruošdamiesi mokyti, apsvarstykite žemiau pateiktas idėjas. Daugiau pagalbos galite rasti v–xi p.

Perskaitykite Emos Smit teiginį, esantį 432 puslapio viršuje. Kodėl, jūsų manymu, Paramos bendrijos seserys gali atlikti nepaprastus dalykus? Kaip savo šeimoje buvote palaiminti per Paramos bendrijos seseris? Perskaitykite Liusės Mak Smit patarimą 432 p. apačioje. Kaip Paramos bendrijos seserys laikosi šio patarimo mūsų laikais?
Pranašas Džozefas Smitas suorganizavo Paramos bendriją „vadovaujant kunigystei pagal jos modelį“ (433 p.). Kaip tai išskiria ją iš kitų visuomeninių organizacijų pasaulyje? (Kai kurių pavyzdžių rasite 433 puslapyje.) Kodėl, jūsų manymu, Bažnyčia niekada „nebuvo tobulai suorganizuota“, kol Džozefas Smitas nesuorganizavo Paramos bendrijos?
Kuo Paramos bendrijos seserų pareigos mūsų dienomis panašios į pavedimus, kuriuos seserys gavo iš Džozefo Smito? (Kai kurių pavyzdžių rasite 433–436 puslapiuose.) Perskaitykite visą pirmąją 434 p. pastraipą. Kaip progos pasitarnauti padeda mums tapti panašesniems į Gelbėtoją?
Perskaitykite pirmąją 435 p. pastraipą. Ką, jūsų manymu, reiškia išgelbėti sielą? Kaip Paramos bendrijos narės vykdo šią atsakomybę tiek materialiai, tiek dvasiškai?
Peržvelkite antrąją 434 puslapio pastraipą ir penktįją 435 puslapio pastraipą. Ką Paramos bendrijos seserys gali daryti, kad skatintų kunigystę turinčius asmenis geriems darbams? Ką kunigystę turintieji asmenys gali daryti, kad paremtų Paramos bendrijos seseris jų darbe?
Perskaitykite pastraipą, kuri prasideda 435 p. viršuje. Ko iš šio teiginio galime pasimokyti apie kiekvienos sesers atsakomybes ir galimybes?
Pranašas įspėjo, kad nežiūrėtume į kitų ydas (žr. 436 p.). Ką, jūsų manymu, tai reiškia? Kaip toks nusistatymas trukdytų Paramos bendrijos ar bet kurio Bažnyčios kvorumo ar grupės darbui? Ką galime padaryti, kad ganytume Viešpaties avis, užuot stebėdami jų ydas?

Giminingos Raštų ištraukos:Patarlių 31:10–31; 1 Korintiečiams 13:8; DS 25:1–16; 88:125