Visuotinė konferencija
Saugiai surinkti namo
2023 m. balandžio visuotinė konferencija


Saugiai surinkti namo

Mes turime unikalią galimybę, kokios dar nėra buvę Tėvo plane, surinkti Izraelį abiejose uždangos pusėse.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas, mūsų mylimas pranašas, įžvalgiai pabrėžė, jog turime unikalią atsakomybę padėti surinkti išsklaidytą Izraelį ir paruošti pasaulį antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.1 Mūsų dvasių Tėvas trokšta, kad Jo vaikai būtų saugiai surinkti namo.

Dangiškojo Tėvo planas saugiai surinkti savo vaikus į dangiškuosius namus nėra grindžiamas pasaulio sėkme, ekonomine padėtimi, išsilavinimu, rase ar lytimi. Tėvo planas paremtas teisumu, Jo įsakymų laikymusi ir šventų apeigų priėmimu bei sudarytų sandorų gerbimu.2

Šis didis surinkimo darbas yra pagrįstas Dievo įkvėpta doktrina, kad visi esame broliai ir seserys ir „Dievui visi yra vienodi“. Ši doktrina palanki tiems, kurie stipriai trokšta, jog skirtingos ekonominės padėties ir rasės žmonės gyventų geriau. Sveikiname tokias pastangas ir prisidedame prie jų. Dar daugiau, trokštame, kad visi Dievo vaikai ateitų pas Jį ir gautų amžinuosius palaiminimus, kuriuos Jis siūlo per savo Evangeliją.3 Viešpats savo pateiktame Doktrinos ir Sandorų įvade skelbia: „Įsiklausykite jūs, žmonės tolybėse, ir jūs, kurie jūros salose, klausykite drauge.“4

Man patinka, kad pačioje pirmoje Doktrinos ir Sandorų eilutėje kalbama ir apie žmones, kurie yra „jūros salose“. Turėjau tris konkrečius pašaukimus tarnauti jūros salose. Pirmiausia, būdamas jaunu misionieriumi, tarnavau Britų salose, antrą kartą, būdamas visuotiniu įgaliotiniu, Filipinų salose, o vėliau, kaip krašto prezidentas, Ramiojo vandenyno salose, kurias sudaro ir daugybė Polinezijos salų.

Visose tose trijose vietose tikintieji buvo sėkmingai surinkti į sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją. Pirmą kartą į Britų salas misionieriai atvyko 1837 m. Tai įvyko praėjus metams po to, kai Džozefas Smitas pašventino Kertlando šventyklą, kurioje Mozė įteikė „raktus surinkti Izraelį iš keturių žemės dalių ir atvesti dešimt genčių iš šiaurinės žemės“5. Ankstyvoji sėkmė Britų salose yra legendinė. 1851 metais daugiau nei pusę Bažnyčios narių sudarė Britų salose gyvenę pakrikštyti atsivertusieji.6

1961 m. vyresnysis Gordonas B. Hinklis apsilankė Filipinų salose ir inicijavo misionierišką darbą. Tuo metu buvo tik vienas Melchizedeko kunigystę turintis filipinietis. Tiesiog stebėtina, dabar Filipinų salose yra daugiau kaip 850 000 Bažnyčios narių. Žaviuosi Filipinų žmonėmis: jų meilė Gelbėtojui yra stipri ir tvari.

Galbūt mažiau yra žinoma apie misionierišką darbą Polinezijos salose. Jis prasidėjo 1844 m., kai Adisonas Pratas atvyko į tą vietą, kuri dabar vadinasi Prancūzijos Polinezija.7 Daugelis polineziečių jau ir taip tikėjo, kad šeimos yra amžinos, ir priėmė Jėzų Kristų kaip savo Gelbėtoją. Dabar beveik 25 procentai polineziečių Polinezijos salose yra Bažnyčios nariai.8

Kartą tolimoje Taičio saloje klausiausi 17-metės mergaitės, kuri buvo septintos kartos narė. Ji pagerbė savo protėvius, kurie atsivertė 1845 metais Tubuajo saloje, dveji metai iki tol, kai pirmieji Bažnyčios nariai atvyko į Druskos Ežero slėnį.9

Mūsų doktrina aiškiai sako, kad visiems žmonėms ateis laikas ir metas išgirsti Evangelijos žinią ir į ją atsakyti. Tie pavyzdžiai yra tiesiog daug didesnio paveikslo dalis. Prezidentas Nelsonas ne kartą pabrėžė, kad „Izraelio surinkimas yra didžiaus[ias] iššūk[is], […] siek[is] ir […] darb[as] šioje žemėje“10.

Iki Jėzaus Kristaus Bažnyčios atkūrimo, kuris apima Mormono Knygos pasirodymą ir apreiškimą bei kunigystės raktų suteikimą pranašui Džozefui Smitui, supratimas apie Izraelio surinkimą buvo fragmentiškas ir ribotas.11

Išskirtinis „Izraelio“ vardas buvo suteiktas Jokūbui.12 Ilgainiui jis pradėjo reikšti Abraomo palikuonius per Izaoką ir Jokūbą. Pirminis pažadas ir sandora su tėvu Abraomu yra pateikta Abraomo 2:9–10, kur sakoma:

„Ir aš padarysiu iš tavęs didelę tautą, […]

ir aš palaiminsiu [visas tautas] per tavo vardą; nes visi, kurie tik priims šią evangeliją, bus vadinami tavo vardu ir bus laikomi tavo sėkla, ir atsikels, ir palaimins tave kaip savo tėvą.“

Dangaus taryboje ikimirtingajame gyvenime buvo aptartas ir palaikytas išgelbėjimo planas. Į jį įėjo tam tikri dar prieš pasaulio įkūrimą įsteigti surinkimu pagrįsti įstatymai ir kunigystės apeigos.13 Į jį taip pat įėjo svarbiausias valios laisvės principas.

Kelis šimtmečius, per kuriuos valdė ir Saulius, Dovydas bei Saliamonas, jie buvo galinga tauta, paskui Izraelis buvo padalytas. Judo gentis ir dalis Benjamino genties tapo Judo karalyste. Kiti, žinomi kaip dešimt genčių, tapo Izraelio karalyste.14 721 m. pr. Kr. gim., po 200 metų gyvenimo atskirai, įvyko pirmas Izraelio išsklaidymas, kai dešimt Izraelio genčių į nelaisvę išsivedė Asirijos karalius.15 Vėliau jie iškeliavo į šiaurines šalis.16

600-aisiais m. pr. Kr. gim., Mormono Knygos pradžioje, tėvas Lehis vedė izraelitų grupę į Amerikos žemynus. Lehis suprato Izraelio išsklaidymą, kuriame dalyvavo. Nefis cituoja jį sakydamas, kad Izraelio namai „bus prilyginti alyvmedžiui, kurio šakos bus nulaužtos ir išsklaidytos po visą žemės veidą“17.

Vadinamajame Naujajame Pasaulyje nefitų ir lamanitų istorija, pateikta Mormono Knygoje, baigiasi maždaug 400 m. po Kr. gim. Tėvo Lehio palikuoniai yra pasklidę Amerikos žemynuose.18

Tai aiškiai nupasakoja Mormonas 3 Nefio 5:20, kur rašoma: „Aš esu Mormonas ir tikras Lehio palikuonis. Aš turiu dėl ko šlovinti savo Dievą ir savo gelbėtoją Jėzų Kristų – kad jis išvedė mūsų tėvus iš Jeruzalės žemės.“19

Akivaizdu, kad Izraelio chronologinės istorijos aukščiausias taškas buvo mūsų Viešpaties ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus gimimas, žinia, tarnystė ir misija.20

Po amžinybę pakeitusių Gelbėtojo mirties ir Prisikėlimo antrasis gerai žinomas Judo išsklaidymas įvyko maždaug tarp 70 ir 135 m. po Kr. gim., kai dėl romėnų priespaudos ir persekiojimo žydai buvo išsklaidyti po visą tuo metu žinomą pasaulį.

Prezidentas Nelsonas mokė: „Mormono Knyga išėjo kaip ženklas, kad Viešpats pradėjo sandoros vaikų surinkimą.“21 Taigi Mormono Knyga, kurią išvertė pranašas Džozefas Smitas Dievo dovana ir galia, yra skirta Lehio palikuoniams, išsklaidytam Izraeliui ir kitataučiams, kurie yra įvaikinami Izraelio gentyse. 1 Nefio 22 skyriaus įvade rašoma: „Izraelis bus išsklaidytas ant viso žemės veido. Paskutinėmis dienomis kitataučiai žindys ir maitins Izraelį evangelija.“ Mormono Knygos antraštiniame puslapyje skaitome, kad vienas iš knygos tikslų yra „žydui ir kitataučiui įtikinti, kad Jėzus yra Kristus“. Sugrąžinimas ir Mormono Knyga stipriai išplėtė Izraelio surinkimo sąvoką.22

Tie, kurie priima Jėzaus Kristaus Evangeliją, kad ir kokia būtų jų kilmė, dalyvauja Izraelio surinkime.23 Dėl tokio surinkimo ir daugybės pastatytų ir paskelbtų šventyklų mes turime unikalią galimybę, kokios dar nėra buvę Tėvo plane, surinkti Izraelį abiejose uždangos pusėse.

Kalbėdamas apie Izraelio surinkimą prezidentas Spenseris V. Kimbolas teigė: „Taigi, Izraelio surinkimas susideda iš prisijungimo prie tikrosios Bažnyčios ir tikrojo Dievo pažinimo. […] Todėl visi, kurie priima sugrąžintąją Evangeliją ir stengiasi garbinti Viešpatį savo kalba ir kartu su šventaisiais toje tautoje, kurioje jie gyvena, pakluso Izraelio surinkimo įstatymui ir yra palaimų, pažadėtų šių dienų šventiesiems, paveldėtojai.“24

„Izraelio surinkimas dabar apima atsivertimą.“25

Matydami tai pro aiškų lęšį suprantame, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai turi didelę privilegiją mylėti, dalytis, kviesti ir padėti rinkti Izraelį, kad gautų Viešpaties sandoros palaiminimų pilnatvę. Tai apima afrikiečius ir europiečius, pietų ir šiaurės amerikiečius, azijiečius, australus ir gyvenančius jūros salose. „Nes iš tiesų Viešpaties balsas skamba visiems žmonėms.“26 „Tas surinkimas tęsis, kol teisieji susirinks šventųjų sueigose pasaulio tautose.“27

Niekas taip tiesiogiai nekalbėjo apie surinkimą, kaip prezidentas Raselas M. Nelsonas: „Kai darysite ką nors, kas padės kam nors bet kurioje uždangos pusėje sudaryti sandoras su Dievu ir priimti būtinas krikšto ir šventyklos apeigas, padėsite surinkti Izraelį. Tai taip paprasta.“28

Kokia yra šiandieninė Bažnyčios padėtis? Praėjus 62 metams nuo to laiko, kada 1960 m. pradėjau tarnauti misijoje, pranašo pašauktų tarnauti nuolatinių misionierių skaičius išaugo nuo 7 683 iki 62 544. Misijų skaičius išaugo nuo 58 iki 411. Narių skaičius išaugo nuo maždaug 1 700 000 iki maždaug 17 000 000.

COVID-19 pandemija laikinai paveikė kai kurias mūsų galimybes dalytis Evangelija. Ji taip pat leido pasinaudoti naujomis technologijomis, kurios labai paspartino surinkimą. Esame dėkingi, kad nariai ir misionieriai dabar didina pastangas surinkti išsklaidytą Izraelį. Augimas tęsiasi visur, o ypač Pietų Amerikoje ir Afrikoje. Taip pat dėkojame, kad tiek daug visame pasaulyje atsiliepė į prezidento Nelsono galingą kvietimą padidinti tarnaujančiųjų misijoje skaičių. Vis dėlto mūsų pasišventimas mylėti, dalytis ir kviesti gali būti stipriai išplėstas.

Esminė misionieriško darbo dalis tai pavienių narių tapimas tarytum švyturys šviečiančiais pavyzdžiais29 ten, kur gyvena.30 Negalime užsimaskuoti. Mūsų į Kristaus panašus gerumo, teisumo, laimės ir nuoširdžios meilės visiems žmonėms pavyzdys gali sukurti ne tik kelią rodančio švyturio šviesą, bet ir supratimą, kad sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigos yra saugus prieglobstis.

Prašome suprasti, kad dalijimasis Jėzaus Kristaus Evangelija suteikia nuostabių palaiminimų. Raštuose kalbama apie džiaugsmą ir ramybę, nuodėmių atleidimą, apsaugą nuo pagundų ir palaikančią Dievo galią.31 Jei pažvelgsime toliau šio mirtingojo gyvenimo, būsime pasiruošę dalytis Evangelija su tais, „kurie yra tamsoje ir nuodėmės vergijoje atšiauriame mirusiųjų dvasių pasaulyje“32.

Šiandien ypač meldžiuosi, kad kiekvienas vaikas, vaikinas, mergina, šeima, kvorumas, Paramos bendrija ir klasė apmąstytų, kaip asmeniškai ir bendrai priimame jaudinantį Viešpaties ir mūsų mylimo pranašo patarimą padėti surinkti Izraelį.

Mes gerbiame valios laisvę. Šiame pasaulietiniame pasaulyje daug kas neatsilieps ir nedalyvaus Izraelio surinkime. Tačiau daug kas dalyvaus ir Viešpats tikisi, kad tie, kurie priėmė Jo Evangeliją, skubiai stengsis būti tarytum švyturys šviečiančiu pavyzdžiu, padėsiančiu kitiems ateiti pas Dievą. Tai leidžia mūsų broliams ir seserims visoje žemėje patirti nuostabias sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimas bei apeigas ir būti saugiai surinktiems namo.

Kaip apaštalas, tvirtai ir neabejodamas liudiju apie Jėzaus Kristaus dieviškumą ir mūsų Dangiškojo Tėvo planą mums, Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Žr. Raselas M. Nelsonas, „Įžanginis žodis“, 2021 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

  2. Žr. Doktrinos ir Sandorų 20:37.

  3. Žr. 2 Nefio 26:33.

  4. Doktrinos ir Sandorų 1:1. Doktrinos ir Sandorų 1:4 Viešpats tęsia: „Ir įspėjimo balsas skambės visiems žmonėms burnomis mano mokinių, kuriuos aš išsirinkau šitomis paskutinėmis dienomis.“

  5. Doktrinos ir Sandorų 110:11.

  6. 1851 m. Bažnyčioje buvo 52165 nariai. Pagal Bažnyčios dokumentus ir 1851 m. religinį Anglijos ir Velso gyventojų surašymą, tose teritorijose buvo daugiau nei 28 000 narių (žr. Robert L. Lively Jr., “Some Sociological Reflections on the Nineteenth-Century British Mission,” in Mormons in Early Victorian Britain, ed. Richard L. Jensen and Malcolm R. Thorp [1989], 19–20).

  7. Žr. Saints: The Story of the Church of Jesus Christ in the Latter Days, vol. 1, The Standard of Truth, 1815–1846 (2018), 494–495, 514–515, 573.

  8. Tongoje – 45 procentai; Samoa – 31 procentas; Amerikos Samoa – 22,5 procento, o Prancūzijos Polinezijoje – 7 procentai.

  9. Žr. Saints, 573–574.

  10. Raselas M. Nelsonas, „Izraelio viltis“ (2018 m. birželio 3 d. pasaulinė dvasinė valandėlė jaunimui), HopeofIsrael.ChurchofJesusChrist.org.

  11. Ši unikali ir galinga doktrina yra Mormono Knygoje ir sutrumpinta dešimtajame tikėjimo teiginyje, kuris prasideda taip: „Mes tikime Izraelio surinkimu tiesiogine prasme ir dešimties genčių sugrąžinimu“ (žr. James E. Talmage, The Articles of Faith, 12th ed. [1924], 314–344).

  12. Kaip skaitome Pradžios 32:28, Raštuose pateiktame pasakojime rašoma: „Tu nebebūsi vadinamas Jokūbu, bet Izraeliu, nes tu kovojai su Dievu ir su žmonėmis.“

  13. Žr. Joseph Smith, in “History, 1838–1856, volume D-1,” 1572, josephsmithpapers.org; see also Joseph Smith, “Discourse, 11 June 1843–A, as Reported by Wilford Woodruff,” [42–43], josephsmithpapers.org; Joseph Smith, “Discourse, 11 June 1843–A, as Reported by Willard Richards,” [241], josephsmithpapers.org.

  14. Žr. Bible Dictionary, “Israel, Kingdom of”; James E. Talmage, The Articles of Faith, 315. Roboamas ir jo pavaldiniai buvo žinomi kaip Judo karalystė, jie gyveno pietinėje dabartinio Izraelio teritorijoje.

  15. Žr. 2 Karalių 17:23.

  16. Žr. Doktrinos ir Sandorų 133:26; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 110:11.

  17. 1 Nefio 10:12. Amonas vėliau sakė: „Palaimintas vardas mano Dievo, kuris prisiminė savo žmones, Izraelio medžio šaką, atskirtą nuo savo kamieno, svetimoje žemėje“ (Almos 26:36).

  18. Prezidentas Spenseris V. Kimbolas kalbėdamas apie lamanitų Izraelį mokė, kad Sionė yra abu Amerikos žemynai. Jis sakė: „Esame Izraelis ir esame surenkami“ (The Teachings of Spencer W. Kimball, ed. Edward L. Kimball [1982], 439).

  19. Kai tėvui Lehiui buvo nurodyta surinkti savo šeimą ir iškeliauti į tyrus, bent iš dalies tai buvo todėl, kad Jeruzalė bus sunaikinta (žr. 1 Nefio 2 skyrių). Saliamono šventyklos sugriovimas, Jeruzalės žlugimas bei Judo genties paėmimas į nelaisvę įvyko maždaug 586 m. pr. Kr. gim.

    „Izraelis buvo užkariautas maždaug 720 m. pr. Kr. gim. ir jo 10 genčių išvestos į nelaisvę. […] [Jeruzalėje] Saliamono šventyklą kelis kartus puolė užsienio galios, kol galiausiai 586 m. pr. Kr. gim. ją visiškai sunaikino Babilonijos karaliaus Nebukadnecaro kariuomenė“ (David B. Green, “The History of the Jewish Temple in Jerusalem,” Haaretz, Aug. 11, 2014, haaretz.com/jewish/.premium-history-of-the-temple-in-jerusalem-1.5256337). Taip pat žr. 2 Karalių 25:8–9.

  20. Žr. Tad R. Callister, The Infinite Atonement (2000).

  21. Russell M. Nelson, “Children of the Covenant,” Ensign, May 1995, 33; taip pat žr. „Sandoros“, 2011 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

  22. Žr. Russell M. Nelson, in R. Scott Lloyd, “Seminar for New Mission Presidents: ‘Swift Messengers’ to Scattered Israel,” Church News, July 13, 2013, thechurchnews.com. Prezidentas Raselas M. Nelsonas teigė, kad surinkimas yra ne tik „geografinės vietos klausimas. Tai asmeninio įsipareigojimo klausimas. Žmonės gali būti „atvesti į Viešpaties […] pažinimą“ [3 Nefio 20:13] nepalikdami savo gimtinės“ („Išsklaidyto Izraelio surinkimas“, 2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Taip pat žr. 3 Nefio 21:1–7.

  23. Mūsų doktrina yra aiški: Viešpats išsklaidė Izraelio gentis už jų neteisumą ir maištą. Tačiau savo išrinktos liaudies išsklaidymą tarp pasaulio tautų Viešpats taip pat panaudojo toms tautoms palaiminti. (Žr. Raštų rodyklę, „Izraelis. Izraelio išsklaidymas“, raštai.ChurchofJesusChrist.org.)

  24. Spencer W. Kimball, The Teachings of Spencer W. Kimball, 439.

  25. Summary heading in Spencer W. Kimball, The Teachings of Spencer W. Kimball, 438. Taip pat žr. “All Are Alike unto God,” ed. E. Dale LeBaron (1990), a collection of 23 conversion stories by Black African Latter-day Saints. Sesuo Julija N. Navimbela sakė, kad, prieš prisijungdama prie Bažnyčios, pamačiusi žodį Izraelis, būtų metusi knygą šalin ir pasakiusi: „Tai baltaodžiams. Tai ne mums. Nesame išrinkti.“ Dabar žinau, kad priklausau karališkajai šeimai, jei gyvenu teisiai. Esu izraelitė ir atlikdama savo apeigas šventykloje pajutau, kad žemėje visi esame kaip viena šeima“ (in “All Are Alike unto God,” 151).

  26. Doktrinos ir Sandorų 1:2.

  27. Spencer W. Kimball, The Teachings of Spencer W. Kimball, 438.

  28. Raselas M. Nelsonas, „Izraelio viltis“.

  29. Apaštalas Paulius savo jaunajam draugui Timotiejui sakė: „būk tikintiesiems pavyzdys“ (1 Timotiejui 4:12).

  30. Žr. 3 Nefio 18:24.

  31. Žr. Mozijo 18:8–13; 3 Nefio 18:25; Doktrinos ir Sandorų 18:10–16; 31:5; 62:3.

  32. Doktrinos ir Sandorų 138:57.