Didingiausia kada nors pasakota Velykų istorija
Naujai pažvelkite į Mormono Knygą ir pagalvokite apie jos nepaprastą liudijimą apie prisikėlusio Kristaus realumą.
Pirmosios Prezidentūros laiškas apie Velykas
Tikriausiai pamenate, kad prieš kelias savaites girdėjote Pirmosios Prezidentūros laišką, skaitytą jūsų apylinkėje arba skyriuje. Laiške buvo pranešama, kad kitą sekmadienį – Velykų sekmadienį – visos apylinkės ir skyriai rinksis tik į sakramento susirinkimą, palikdami daugiau laiko garbinimui namuose, kartu su šeima minint šią svarbiausią šventę.1
Pirmosios Prezidentūros laiškas patraukė mano dėmesį ir privertė susimąstyti, kaip mūsų šeima metų metus švęsdavo Velykas. Kuo daugiau galvojau, kaip švenčiame šią šventę, tuo labiau klausiau savęs, ar tik nebūsime netyčia sumenkinę tikrosios tos visiems Jėzų Kristų tikintiems svarbios šventės prasmės.
Kalėdų ir Velykų tradicijos
Šios mintys privertė mane pagalvoti, kuo skiriasi mūsų Kalėdų ir Velykų šventimo būdai. Gruodžio mėnesį tarp kitų svarbių tradicijų, tokių kaip rūpinimasis stokojančiais, kalėdinių giesmių giedojimas ir, savaime aišku, Raštų atsivertimas ir Kalėdų istorijos, aprašytos Luko 2 skyriuje, skaitymas, mes kažkaip sugebėjome įterpti „skambančius varpelius“, kalėdines kojines bei dovanas. Kiekvienais metais skaitydama šią mėgiamą istoriją iš didelės senos Biblijos, mūsų šeima daro tai, ką tikriausiai daro ir jūsų šeima: apgaubę galvas ir pečius rankšluosčiais ir apsivilkę chalatus, vaizduojame Juozapą, Mariją ir kitus, atėjusius pagarbinti kūdikėlio Jėzaus, – vaidiname brangią kalėdinę Gelbėtojo gimimo istoriją.
Tačiau mūsų šeimoje Velykų šventės buvo truputį kitokios. Manau, mūsų šeima labiau pasikliovė „nuėjimu į bažnyčią“, kad būtų ta prasminga, į Kristų orientuota Velykų dalis, o paskui visa šeima susirinkdavome mėgautis kitomis su Velykomis susijusiomis tradicijomis. Mėgdavau stebėti, kaip mano vaikai, o dabar anūkėliai ieško velykinių kiaušinių ir naršo savo velykiniuose krepšiuose.
Tačiau Pirmosios Prezidentūros laiškas buvo pažadinantis skambutis. Jie ne tik pakvietė visus mus užtikrinti, kad švęsdami patį svarbiausią žemėje įvykį – Jėzaus Kristaus Apmokėjimą ir Prisikėlimą – rodytume pagarbą, kurios Viešpats nusipelno, jie taip pat suteikė mums daugiau laiko, kad Velykų sekmadienį tai darytume kartu su savo šeimomis ir draugais.
Šie pranašo Džozefo Smito žodžiai suteikia Velykas lydintiems įvykiams daugiau prasmės ir svarbos: „Esminiai mūsų religijos principai yra apaštalų ir pranašų liudijimas apie Jėzų Kristų: kad Jis numirė, buvo palaidotas, trečiąją dieną prisikėlė ir pakilo į dangų; o visi kiti su mūsų religija susiję dalykai tėra priedai prie to.“2
Mudu su Lesa svarstėme, ką mūsų šeima gali geriau daryti Velykų laikotarpiu. Galbūt klausimą, kurį mes uždavėme sau, galėtų apmąstyti visi? Kaip mes galėtume sukurti Jėzaus Kristaus prisikėlimo, Velykų istorijos, mokymą ir šventę, pritaikę tą pačią pusiausvyrą, pilnatvę ir turtingą religinę Jėzaus Kristaus gimimo – Kalėdų istorijos – tradiciją?
Manau, visi stengiamės. Matau augančias pastarųjų dienų šventųjų pastangas, kad Velykos būtų sutelktos į Kristų. Į tai įeina didesnis ir labiau apmąstytas Verbų sekmadienio ir Didžiojo penktadienio, kuriuos mini kai kurie krikščionys, pripažinimas. Mes taip pat galime pritaikyti tinkamas į Kristų sutelktas Velykų tradicijas iš viso pasaulio kultūrų ir papročių.
Naujojo Testamento žinovas N. T. Raitas patarė: „Turėtume imtis žingsnių Velykas švęsti kūrybingais naujais būdais: per meną, literatūrą, vaikų žaidimus, poeziją, muziką, šokius, iškilmes, varpus, ypatingus koncertus. […] Tai mūsų didingiausia šventė. Panaikinate Kalėdas ir, Biblijos terminais kalbant, netenkate dviejų pirmųjų Mato ir Luko evangelijų skyrių, nieko daugiau. Panaikinate Velykas ir netenkate Naujojo Testamento, neturite krikščionybės.“3
Velykos, Biblija ir Mormono Knyga
Branginame Bibliją už visa, ko ji mus moko apie Jėzaus Kristaus gimimą, tarnystę, Nukryžiavimą ir Prisikėlimą. Jokie kiti du žodžiai neįkūnija daugiau vilties ir amžinų pasekmių visai žmonijai, kaip tie du dangiško angelo Velykų rytą prie kapo sode ištarti žodžiai: „Jis prisikėlė.“4 Esame didžiai dėkingi už Naujojo Testamento eilutes, išsaugojusias Velykų ir Gelbėtojo velykinės tarnystės Judėjoje ir Galilėjoje istoriją.
Kai mudu su Lesa toliau mąstėme ir ieškojome būdų, kaip praturtinti mūsų šeimos Velykų šventę, kad ji būtų labiau sutelkta į Kristų, aptarėme, kokią Raštų skaitymo tradiciją galėtume pasiūlyti savo šeimai, kuri būtų tarytum Luko 2 skyriaus Velykų atitikmuo.
Ir tada mus aplankė dangiškas nušvitimas: šalia tradicinių svarbių eilučių apie Velykas Naujajame Testamente, mes, pastarųjų dienų šventieji, esame apdovanoti pačia nuostabiausia Velykų dovana! Tai dovana nuostabaus liudijimo, dar vieno Velykų stebuklo įrodymo, kuriame yra galbūt pati didingiausia velykinė Raštų ištrauka, kokią tik turi krikščionys. Be abejo, kalbu apie Mormono Knygą, o tiksliau apie pasakojimą, kaip prisikėlęs Jėzus Kristus šlovėje pasirodė Naujojo Pasaulio gyventojams.
Pranašas Džozefas Smitas Mormono Knygą apibūdino kaip „teisingiausią iš visų knygų žemėje“5, o pradedant 3 Nefio 11 skyriumi, joje pasakojama nuostabi prisikėlusio Kristaus apsilankymo pas nefitus, Gelbėtojo velykinės tarnystės, istorija. Tos velykinės Raštų ištraukos liudija apie Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimą.
Tuose skyriuose Kristus pašaukia dvylika mokinių, moko, kaip tai darė Kalno pamoksle, paskelbia, kad įvykdė Mozės įstatymą, ir išpranašauja pastarųjų dienų Izraelio surinkimą. Jis išgydo ligonius ir meldžiasi dėl žmonių tokiu šlovingu būdu, kad „nei liežuvis gali apsakyti, nei joks žmogus gali užrašyti, nei žmogaus širdis gali įsivaizduoti tokių didžių ir nuostabių dalykų, kokius mes tiek matėme, tiek ir girdėjome Jėzų kalbant; ir niekas negali net įsivaizduoti to džiaugsmo, kuris pripildė mūsų sielas tuo metu, kai girdėjome jį meldžiantis už mus Tėvui.“6
Per šias Velykas mūsų šeima planuoja sutelkti dėmesį į pirmąsias 17-a 3 Nefio 11 skyriaus eilučių, kurias jūs gerai žinote. Prisimenate didelę minią, susirinkusią aplink šventyklą Dosniojoje žemėje, girdėjusią Dievo Tėvo balsą ir mačiusią Jėzų Kristų, nužengiantį iš dangaus, kad išreikštų nuostabiausią Velykų kvietimą:
„Kelkitės ir ateikite pas mane, […] kad paliestumėte vinių žymes mano rankose ir mano kojose, kad žinotumėte, jog aš […] visos žemės Dievas ir buvau nužudytas už pasaulio nuodėmes.
Ir […] minia priėjo […] po vieną […] ir savo akimis pamatė, ir savo rankomis palietė, […] ir paliudijo, kad tai tikrai jis. […]
Ir […] jie vienu balsu šaukė, sakydami:
Osana! Tebūna palaimintas aukščiausiojo Dievo vardas! Ir jie parpuolė žemėn prie Jėzaus kojų ir pagarbino jį.“7
Įsivaizduokite, prie šventyklos susirinkę nefitai tikrai palietė prisikėlusio Viešpaties rankas! Mes tikimės šiuos 3 Nefio knygos skyrius paversti mūsų Velykų tradicija, kaip Luko 2 skyrius yra mūsų Kalėdų tradicija. Tiesą sakant, Mormono Knyga pateikia didingiausią kada nors pasakotą Velykų istoriją. Te nebūna ji didingiausia niekada nepasakojama Velykų istorija.
Kviečiu jus naujai pažvelgti į Mormono Knygą ir pagalvoti apie jos nepaprastą liudijimą apie prisikėlusio Kristaus realumą bei Kristaus doktrinos sodrumą ir gilumą.
Mormono Knyga liudija apie Jėzų Kristų
Galime paklausti: kaip Mormono Knygos ištraukų skaitymas per Velykas gali prasmingai palaiminti mūsų gyvenimą ir mūsų artimuosius? Daugiau nei galite įsivaizduoti. Kaskart, kai skaitome ir studijuojame Mormono Knygą, galime tikėtis nuostabių rezultatų.
Neseniai mudu su Lesa dalyvavome atsisveikinime su viena brangia drauge, tikinčiąja, kurios gyvenimą pakirto liga. Susirinkome su jos šeima ir artimais draugais, dalijomės tos nuostabios sielos, praturtinusios mūsų gyvenimą, brangiais prisiminimais.
Stovėdamas atokiau nuo karsto ir bendraudamas su kitais pastebėjau, kaip prie karsto priėjo dvi pradinukų amžiaus mergaitės ir pasistiebė ant pirštų galiukų – karsto kraštas buvo sulig jų akimis, – kad pagerbtų mylimą tetą. Kadangi šalia nieko daugiau nebuvo, Lesa prisiartino ir pritūpė prie jų, kad paguostų ir pamokytų. Ji paklausė, kaip jos jaučiasi ir ar jos žino, kur dabar yra jų teta. Išsakiusios savo liūdesį, tos brangios Dievo dukros su pasitikėjimu spindinčiomis akimis pasakė, jog žino, kad jų teta yra laiminga ir ji gali būti su Jėzumi.
Tokiame jauname amžiuje jos rado ramybę didžiajame laimės plane ir savo vaikišku būdu paliudijo apie Gelbėtojo Prisikėlimo nuostabų realumą ir paprastą grožį. Savo širdyse jos tai žinojo dėl apgalvotų mylinčių tėvų, šeimos narių ir Pradinukų organizacijos vadovių mokymų, pasodinusių tikėjimo Jėzumi Kristumi ir amžinuoju gyvenimu sėklą. Tos ne pagal amžių išmintingos mergaitės suprato tiesas, atėjusias pas mus per Velykų žinią ir prisikėlusio Gelbėtojo tarnystę bei pranašų žodžius Mormono Knygoje.
Pastebėjau, kad, kai prezidentas Raselas M. Nelsonas kam nors, nepriklausančiam mūsų tikėjimui, taip pat ir pasaulio vadovams, dovanoja Mormono Knygą, jis dažnai atverčia 3 Nefio knygą ir paskaito apie prisikėlusio Kristaus apsilankymą pas nefitus. Tai darydamas gyvasis pranašas iš tiesų liudija apie gyvąjį Kristų.
Negalime būti Jėzaus Kristaus liudytojai, kol nepaliudijame apie Jį. Mormono Knyga yra dar vienas liudijimas apie Jėzų Kristų, nes jos puslapiuose vienas po kito pranašai liudija ne tik, kad Kristus ateis, bet kad Jis buvo atėjęs.
Jo dėka
Rankose laikau pirmojo leidimo Mormono Knygą. Kai tai darau, visada jaudinuosi. Didesnę savo, kaip suaugusiojo, gyvenimo dalį buvau sužavėtas, pavergtas ir nustebintas to, ką jaunasis Džozefas Smitas padarė, kad ta šventa Raštų knyga būtų išversta ir išleista. Turėję įvykti stebuklai pribloškia, kai apie juos mąstai.
Tačiau ne todėl ši knyga mane jaudina. Tai yra todėl, kad ši knyga, labiau nei bet kokia kita žemėje išleista knyga, liudija apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, tarnystę, mokymus, Apmokėjimą ir Prisikėlimą. Mano brangieji broliai ir seserys, reguliarus šios knygos apie Jėzų Kristų studijavimas pakeis jūsų gyvenimą. Tai atvers jūsų akis naujoms galimybėms. Tai sustiprins jūsų viltį ir pripildys jus tikrosios meilės. O svarbiausia, tai sustiprins jūsų tikėjimą Jėzumi Kristumi ir palaimins jus tvirtu žinojimu, kad Jis ir mūsų Tėvas jus pažįsta, myli ir nori, kad rastumėte kelią į namus iš didžiosios N.
Brangūs broliai ir seserys, atėjo senovės pranašų išpranašautas metas, „kada pažinimas apie Gelbėtoją pasklis kiekvienoje tautoje, giminėje, liežuvyje ir liaudyje”8. Dėl liudijimo apie Jėzų Kristų, kuris yra Mormono Knygoje, matome, kaip ši pranašystė pildosi priešais mūsų akis.
Nė viena kita knyga geriau neparodo, kad:
-
dėl Jėzaus Kristaus viskas pasikeitė;
-
Jo dėka viskas yra geriau;
-
Jo dėka gyvenimas yra pakenčiamas – ypač skaudžiomis akimirkomis;
-
Jo dėka viskas yra įmanoma.
Jo, kaip prisikėlusio Gelbėtojo, apsilankymas, kurį pristatė Dievas Tėvas, yra šlovingiausia ir džiaugsmingiausia Velykų žinia. Ji padės mūsų šeimos nariams įgyti asmeninį liudijimą apie Jėzų Kristų, kaip mūsų Gelbėtoją ir Išpirkėją, kuris sutraukė mirties pančius.
Baigiu savo liudijimu apie Mormono Knygos ir Jėzaus Kristaus, kaip gyvojo Dievo Sūnaus, tikrumą. Jėzaus Kristaus vardu, amen.