2000–2009
Išsklaidyto Izraelio surinkimas
2006 m. spalis


Išsklaidyto Izraelio surinkimas

Mes padedame surinkti Viešpaties išrinktuosius abiejose uždangos pusėse.

Mano mylimi broliai ir seserys, dėkojame jums už jūsų tikėjimą, pasišventimą ir meilę. Turime didžiulę atsakomybę būti tuo, kuo Viešpats nori, kad būtume, ir daryti tai, ką Jis nori, kad darytume. Esame didžiulio judėjimo – išsklaidyto Izraelio surinkimo – dalis. Šiandien aš kalbu apie šią doktriną dėl jos nepaprasto reikšmingumo Dievo amžinajame plane.

Abraomo sandora

Senovės laikais Viešpats palaimino tėvą Abraomą pažadėdamas, kad padarys jo palikuonis išrinktąja tauta.1 Nuorodų į šią sandorą yra visuose Raštuose. Taip pat buvo pažadėta, kad Dievo Sūnus kils iš Abraomo linijos, kad bus paveldėtos tam tikros žemės, kad žemės tautos ir giminės bus palaimintos per jo sėklą ir dar daugiau.2 Nors kai kurios tos sandoros dalys jau įvykdytos, Mormono Knyga moko, kad Abraomo sandora bus įvykdyta tik šiomis pastarosiomis dienomis!3 Tai taip pat pabrėžia, kad esame iš Viešpaties sandoros žmonių.4 Mums suteikta privilegija asmeniškai dalyvauti įvykdant šiuos pažadus. Koks jaudinantis metas gyventi!

Izraelis buvo išsklaidytas

Kaip Abraomo palikuonys, senovės Izraelio gentys turėjo galimybę gauti kunigystės įgaliojimą ir Evangelijos palaiminimus. Tačiau galiausiai žmonės sukilo. Jie žudė pranašus ir buvo Viešpaties nubausti. Dešimt genčių pateko į Asirijos nelaisvę. Ten jie prapuolė iš žmonijos metraščių. (Akivaizdu, kad tos dešimt genčių nėra „prapuolusios“ Viešpačiui.) Dvi likusios gentys neilgai išsilaikė ir dėl maišto pateko į Babilono nelaisvę.5 Kada jie grįžo, patyrė Viešpaties palankumą. Tačiau vėl Jo negerbė, nepripažino ir šmeižė Jį. Mylintis, bet liūdintis Tėvas pareiškė: „Jus išsklaidysiu tarp tautų.“6 Ir Jis juos išsklaidė tarp visų tautų.

Izraelis bus surinktas

Dievo pažadas surinkti išsklaidytą Izraelį buvo toks pat aiškus.7 Pavyzdžiui, Izaijas numatė, kad pastarosiomis dienomis Viešpats siųs „greituosius pasiuntinius“ pas tautą, kuri „aukšto ūgio ir išdidi“8.

Šis Raštuose besikartojantis pažadas surinkti bus tikrai įvykdytas, kaip ir pranašystės apie Izraelio išsklaidymą.9

Jėzaus Kristaus Bažnyčia laiko viduryje ir atsimetimas

Prieš nukryžiavimą Viešpats Jėzus Kristus įkūrė savo Bažnyčią. Ją sudarė apaštalai, pranašai, Septyniasdešimties nariai, mokytojai ir kt.10 Mokytojas išsiuntė Savo mokinius į pasaulį skelbti Savo Evangelijos.11

Po kiek laiko Viešpaties įsteigta Bažnyčia smuko dvasiškai. Buvo pakeisti Jo mokymai ir nuostatai. Įvyko didysis atsimetimas, kaip ir išpranašavo Paulius, kuris žinojo, kad prieš Viešpaties atėjimą „pirmiau turi ateiti atkritimas“12.

Didysis atsimetimas vyko panašiai kaip ir kiti, įvykę kiekviename ankstesniame Evangelijos laikotarpyje. Pats pirmasis įvyko Adomo laikais. Tada ėjo Henocho, Nojaus, Abraomo, Mozės ir kitų Evangelijos laikotarpiai. Kiekvienas pranašas turėjo dievišką įgaliojimą mokyti dieviškumo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus doktrinos. Kiekviename laikotarpyje šie mokymai buvo skirti padėti žmonėms. Tačiau dėl jų nepaklusnumo įvykdavo atsimetimas. Todėl visus ankstesnius Evangelijos laikotarpius ribojo laikas ir vieta. Juos ribojo laikas, nes kiekvienas iš jų baigėsi atsimetimu. Juos ribojo vieta, tai yra, palyginti maža žemės dalis.

Visų dalykų sugrąžinimas

Taigi reikėjo viską sugrąžinti. Dievas Tėvas ir Jėzus Kristus pašaukė pranašą Džozefą Smitą būti šio Evangelijos laikotarpio pranašu. Visos praėjusių Evangelijos laikotarpių dieviškos galios turėjo būti sugrąžintos per jį.13 Šis laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis nebus ribojamas laiko ir vietos. Jis nesibaigs atsimetimu, o pripildys pasaulį.14

Izraelio surinkimas – sudėtinė visų dalykų sugrąžinimo dalis

Kaip pranašavo Petras ir Paulius, šiuo Evangelijos laikotarpiu turėjo būti sugrąžinti visi dalykai. Todėl kaip sugrąžinimo dalis turėjo įvykti ilgai lauktas išsklaidyto Izraelio surinkimas.15 Tai neišvengiama Viešpaties antrojo atėjimo įžanga.16

Surinkimo doktrina yra vienas svarbiausių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios mokymų. Viešpats paskelbė: „Aš duodu jums ženklą, […] kad aš surinksiu iš ilgalaikio išsklaidymo savo žmones, o Izraelio namai, ir vėl įkursiu tarp jų Sionę.“17 Mormono Knygos atsiradimas yra ženklas visam pasauliui, kad Viešpats pradėjo Izraelio surinkimą ir vykdymą sandorų, kurias sudarė su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu.18 Mes ne tik mokome šios doktrinos, bet ir dalyvaujame ją įgyvendinant. Mes padedame surinkti Viešpaties išrinktuosius abiejose uždangos pusėse.

Mormono Knyga yra svarbiausia šiame darbe. Ji skelbia surinkimo doktriną.19 Ji padeda žmonėms sužinoti apie Jėzų Kristų, tikėti Jo Evangelija ir prisijungti prie Jo Bažnyčios. Iš tikrųjų, jeigu nebūtų Mormono Knygos, neįvyktų pažadėtasis Izraelio surinkimas.20

Mums svarbus gerbiamas Abraomo vardas. Sugrąžinimo Raštuose jis minimas dažniau negu visose kitose Biblijos eilutėse.21 Su Abraomu siejami visi Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai.22 Mūsų dienomis Viešpats vėl patvirtino Abraomo sandorą per pranašą Džozefą Smitą.23 Šventykloje mes, kaip Abraomo, Izaoko ir Jokūbo sėkla, gauname pagrindinius palaiminimus.24

Laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpis

Šį laikų pilnatvės Evangelijos laikotarpį Dievas numatė kaip metą rinkti tiek danguje, tiek žemėje. Petras žinojo, kad po atsimetimo laikotarpio įvyks sugrąžinimas. Jis, kuris buvo kartu su Viešpačiu ant Atmainymo kalno, skelbė:

„Tad atgailaukite ir atsiverskite, kad būtų panaikintos jūsų nuodėmės, kad nuo Viešpaties veido ateitų atgaivos laikai […].

Jį turi priimti dangus iki visų dalykų atnaujinimo meto. Dievas tai nuo amžių paskelbė visų savo šventųjų pranašų lūpomis.“25

Šiais laikais Viešpats siuntė apaštalus Petrą, Jokūbą ir Joną bei įteikė „[Savo] karalystės raktus ir Evangelijos laikotarpį paskutiniesiems laikams bei laikų pilnatvei“, kur Jis surinks „į viena viską – tai, kas danguje, ir tai, kas žemėje“26.

1830-aisiais metais pranašas Džozefas Smitas sužinojo apie dangiškąjį pasiuntinį Eliją, kuris turėjo raktus, kad įvykdytų visų dalykų sugrąžinimą27.

Po šešerių metų buvo pašventinta Kertlando šventykla. Po to, kai Viešpats priėmė tuos šventus namus, dangiškieji pasiuntiniai atėjo su kunigystės raktais. Pasirodė Mozė28 „ir įteikė […] raktus surinkti Izraelį iš keturių žemės dalių ir atvesti dešimt genčių iš šiaurinės žemės.

Po šito pasirodė Elijas ir pavedė Abraomo Evangelijos laikotarpį, sakydamas, kad per mus ir mūsų sėklą bus palaimintos visos kartos po mūsų.“29

Tuomet atėjo pranašas Elija ir skelbė: „Štai, visiškai suėjo laikas, apie kurį kalbėjo Malachijo burna, – kad prieš ateinant didžiai ir baisiai Viešpaties dienai turi būti atsiųstas jis [Elija], kad atgręžtų tėvų širdis į vaikus ir vaikų – į tėvus, kad visa žemė nebūtų ištikta prakeiksmu.“30

Tai nutiko 1836 m. balandžio 3 d.31, ir taip išsipildė Malachijo pranašystė.32 Šventi šio Evangelijos laikotarpio raktai buvo sugrąžinti.33

Sielų surinkimas kitoje uždangos pusėje

Laimei, „ateiti pas Kristų“ 34 gali būti kviečiami ir tie, kurie mirė nepažinę Evangelijos.35 Iš dalies jų pasiruošimui reikia kitų žmonių žemiškų pastangų. Mes sudarinėjame genealogijos schemas, darome šeimos aprašus ir atliekame šventyklos darbą už kitus tam, kad pas Viešpatį surinktume kiekvieną asmenį ir jų šeimas.36

Dalyvavimas surinkime: įsipareigojimas per sandorą

Misionieriškas darbas čia, žemėje, yra svarbiausias surenkant Izraelį. Pirmiausia Evangelija turėjo būti paskelbta „pražuvusioms Izraelio namų avims“37. Tad Viešpaties tarnai keliavo pirmyn, skelbdami Sugrąžinimą. Daugelyje tautų misionieriai ieško tų, kurie yra iš išsklaidytojo Izraelio. Jie ieško jų „uolų plyšiuose“, kaip ir senovės dienomis.38

Pasirinkimas ateiti pas Kristų priklauso ne nuo gyvenamosios vietos, bet nuo asmeninio įsipareigojimo. Žmonės gali būti „atvesti į Viešpaties […] pažinimą“39, nepalikdami savo gimtinės. Tiesa, ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis atsivertimas dažnai reiškė taip pat ir emigraciją. Tačiau dabar surinkimas vyksta kiekvienoje tautoje. Viešpats išleido įsaką dėl Sionės įkūrimo40 kiekvienoje šalyje, kur Jis suteikė Savo šventiesiems jų kilmę ir tautybę. Šventųjų Raštų eilutė pranašauja, kad žmonės „bus surinkti namo į savo paveldo žemes ir įtvirtinti visose pažado žemėse“41. Kiekviena tauta savo žmonėms yra susirinkimo vieta.42 Brazilijos šventiesiems susirinkimo vieta yra Brazilija; Nigerijos šventiesiems – Nigerija; Korėjos šventiesiems – Korėja ir t. t. Sionė yra „tyraširdžiai“43. Sionė yra ten, kur yra teisūs šventieji. Leidiniai, ryšių priemonės ir susirinkimai dabar yra tokie, kad beveik visi nariai, kur jie begyventų, gali gauti informaciją apie Evangelijos doktrinas, raktus, apeigas ir palaiminimus.

Dvasinis saugumas visada priklausys nuo to, kaip, o ne kur gyvename. Šventieji kiekvienoje šalyje vienodai pretenduoja į Viešpaties palaiminimus.

Šis Visagalio Dievo darbas yra tikras. Jis gyvas. Jėzus yra Kristus. Tai yra Jo Bažnyčia, atkurta tam, kad atliktų savo dievišką paskirtį, įskaitant pažadėtąjį Izraelio surinkimą. Prezidentas Gordonas B. Hinklis yra Dievo pranašas šiandien. Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.