Misionieriai negalės mokyti Evangelijos, jei neras, ką mokyti. Žmonių suradimas reikalauja tikėjimo – tikėjimo kalbėti su žmonėmis apie Jėzaus Kristaus Evangeliją, tikėjimo ieškoti progų mokyti ir tikėjimo, kad Dievas atves juos pas tuos žmones, kurie yra pasiruošę klausyti. Pats efektyviausias būdas surasti žmones, kuriuos galima mokyti, yra per Bažnyčios narius. Visi Bažnyčios nariai, įskaitant būsimus misionierius, turi asmeninę atsakomybę padėti rasti žmonių, pasiruošusių priimti sugrąžintąją Evangeliją. Jaunimas gali pasiruošti nuolatinei tarnystei pasidalindami Evangelija jau dabar tiek asmeniškai, tiek per interneto išteklius.
Pasiruoškite iš svetainės LDS.org parodyti vaizdo siužetą „Sharing Your Beliefs“ (liet. „Kaip kalbėti apie savo įsitikinimus“) (2:02).
Iš anksto vienam ar dviem mokiniams paskirkite klasėje pademonstruoti vieną ar abu šiuos dalykus: 1) kaip pasinaudoti svetainėmis LDS.org arba mormon.org, norint pasidalinti vaizdo siužetais ar kita medžiaga socialiniuose tinkluose, ir 2) kaip svetainėje mormon.org susikurti savo profilį.
Pasiūlymai, kaip mokyti
Tikėjimo, kad rasite žmonių, kuriuos galima mokyti, ugdymas
Paaiškinkite, kad prezidentas Vilfordas Vudrafas misijoje Anglijoje pradėjo tarnauti netrukus po to, kai buvo įšventintas į apaštalus. Parodykite ir paprašykite mokinių pakaitomis garsiai perskaityti toliau pateiktą pasakojimą kaip įžangą į tai, kodėl svarbu ieškant žmonių, kuriuos galima mokyti, prašyti Viešpaties pagalbos. Tegul klasė pasiklauso, kaip vyresnysis Vudrafas ieškojo žmonių, kuriuos galėtų mokyti:
Paveikslėlis
Prezidentas Vilfordas Vudrafas
„Vyresnysis Vudrafas maldoje šaukėsi Viešpaties … teiraudamasis, kur turėtų eiti. Jis pasakojo: „Tikėdamas, kad šiuo klausimu turiu privilegiją ir pareigą sužinoti Viešpaties valią, paprašiau Dangiškojo Tėvo, Jėzaus Kristaus vardu, atskleisti savo valią šiame reikale, tad, kai pasiteiravau, Viešpats atsakė ir parodė man, jog jo valia yra tokia, kad nedelsdamas vykčiau į Anglijos pietus. Šia tema pasikalbėjau su Herefordšyre gyvenusiu broliu Viljamu Benbou, kurio draugai ten gyveno, ir jis labai norėjo, kad aplankyčiau tą šalies regioną; ir [jis] kilniai pasisiūlė lydėti mane iki savo brolio namų ir sumokėti už mano kelionę, o aš noriai sutikau.“
1840 m. kovo 4 d. vyresnysis Vudrafas ir Viljamas Benbou atvyko į Viljamo brolio Džono namus. Prezidentas Vudrafas prisimena: „Atvykęs į jo namus, vos po valandos supratau, kodėl Viešpats mane čia pasiuntė. […] Čia suradau daug vyrų ir moterų, maždaug šešis šimtus, susivienijusių į Jungtinę Broliją, kurioje jie darbavosi pagal senovės tvarką. Jie, kaip ir aš savo jaunystėje, norėjo tokios Evangelijos, kurios mokė pranašai ir apaštalai.“
Per stropų Biblijos studijavimą Džonas Benbou ir jo šeima bei draugai pasiruošė priimti sugrąžintąją Evangeliją.
Benbou šeima greitai priėmė Sugrąžinimo žinią, o Viljamas sugrįžo į Stafordšyrą „po to, kai turėjo džiugią privilegiją pamatyti savo brolio Džono Benbou ir visų jo namiškių … pasikrikštijimą į naująją ir nesibaigiančiąją sandorą“. Vyresnysis Vudrafas toje vietovėje išbuvo apie aštuonis mėnesius. Vėliau jis prisiminė: „Per pirmąsias trisdešimt dienų Herefordšyre aš pakrikštijau keturiasdešimt penkis pamokslininkus ir kelis šimtus narių. […] Per maždaug aštuonis darbo mėnesius iš viso pakrikštijome apie du tūkstančius.“
Kalbėdamas apie tai, prezidentas Vudrafas rašė: „Visa Herefordšyro misijos istorija byloja, kaip svarbu įsiklausyti į ramų tylų Dievo balsą ir Šventosios Dvasios apreiškimus. Viešpats ten turėjo Evangelijai paruoštų žmonių. Jie meldė šviesos ir tiesos, tad Viešpats jiems atsiuntė mane“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 90–91).
Paklauskite mokinių:
Kaip vyresnysis Vudrafas sužinojo, kur ieškoti Evangeliją priimti pasiruošusių žmonių?
Kokias būdais Viešpats padėjo vyresniajam Vudrafui? (Mokiniams taip pat galite pabrėžti, kad Viešpats vyresnįjį Vudrafą ne tik įkvėpė vykti į Anglijos pietus, bet ir atvėrė jam kelią mokyti Džono Benbou ūkyje, kuriame laukė sugrąžintąją Evangeliją pasiruošę priimti du šimtai vyrų ir moterų.)
Koks žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, radimo principas iliustruojamas šiame vyresniojo Vudrafo pasakojime? (Mokinių atsakymus lentoje apibendrinkite tokiu principu: Viešpats gali mums padėti surasti Evangeliją priimti pasiruošusius žmones, jei melsime pagalbos, įsiklausysime į Dvasią ir tada veiksime su tikėjimu.)
Tegul klasė atsiverčia vadovėlio Skelbti mano evangeliją 167 puslapį, o vienas mokinys tegul garsiai perskaito skyrelio „Kaip ugdyti tikėjimą ieškoti“ pirmąją pastraipą. Tada paklauskite:
Kaip žinojimas, kad „Viešpats ruošia žmones priimti jus ir sugrąžintąją Evangeliją“ padeda jus motyvuoti ruoštis tarnauti misijoje?
Tegul mokiniai vadovėlio Skelbti mano evangeliją 167 puslapyje perskaito pastraipą „Dievo šeima“. Tada paklauskite:
Kaip doktrina, kad visi vyrai ir moterys yra Dievo šeimos dalis,veikia jūsų jausmus dėl ieškojimo žmonių, kuriuos galima mokyti?
Ko Almos 31:34–35 meldė Alma, ruošdamasis pamokslauti tarp zoramininkų?
Ko galime pasimokyti iš Almos maldos?
Parodykite vaizdo siužetą „Developing the Faith to Find“ (liet. „Kaip ugdyti tikėjimą ieškoti“) (2:55), ir tegul mokiniai paieško įžvalgų, kaip ieškoti žmonių, kuriuos būtų galima mokyti. Galite mokinius paraginti konspektuoti sužinotus dalykus.
Paklauskite:
Kokių įžvalgų, kaip ieškoti žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, šiame vaizdo siužete pateikė misionieriai? (Mokiniai gali atsakyti maždaug taip: misionieriai turėtų melstis dėl progų, mylėti kitus ir į juos žiūrėti taip, kaip juos mato Dievas, ir prisiminti, jog Viešpats ruošia Savo vaikus priimti Evangeliją ir Savo misionieriams padeda juos surasti. Kadangi Dievas myli Savo vaikus, Jis nori, kad visi jie turėtų galimybę išklausyti Evangeliją ir priimti ją.)
Kodėl svarbu veikti sulig troškimu ieškoti kitų ir kviesti juos sužinoti apie Evangeliją?
Tegul mokiniai iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 168 puslapio tyliai perskaito visas tris poskyrio „Rasite tuos, kurie jus priims“ pastraipas. Tada paklauskite:
Su kokiais iššūkiais galime susidurti bandydami rasti žmonių, kuriuos būtų galima mokyti? (Dažniausiai nežinome, kas yra pasiruošę Evangelijai. Žmonės ne iš karto atpažįsta, kad esame Viešpaties tarnai. Jie gali net nesuvokti, kad ieško sugrąžintosios Evangelijos.)
Kaip mums Viešpats padeda surasti žmonių, kuriuos būtų galima mokyti? (Jis mums į pagalbą atsiunčia Šventąją Dvasią.)
Ko, jūsų manymu, Viešpats norėtų iš misionierių, kurie ne iš karto pamato žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, paieškų rezultatus?
Jei klasėje yra atsivertusiųjų į Bažnyčią, galite vieną ar kelis jų pakviesti papasakoti apie tai, kaip jie sužinojo apie Bažnyčią ir kaip suprato, kad misionieriai juos moko tiesos. Jei klasėje atsivertusiųjų nėra, pakvieskite mokinius prisiminti gerai pažįstamą atsivertusįjį iš savo šeimos arba apylinkės. Galite juos pakviesti papasakoti apie tai, kaip tas žmogus nusprendė priimti Evangeliją.
Narių misionieriško darbo svarba
Parodykite šį prezidento Tomo S. Monsono teiginį ir paprašykite kurio nors mokinio jį garsiai perskaityti:
Paveikslėlis
Prezidentas Tomas S. Monsonas
„Laikas nariams ir misionieriams susitelkti, bendradarbiauti, darbuotis Viešpaties vynuogyne siekiant atvesti sielas pas Jį. Jis paruošė mums įvairių Evangelijos dalinimosi būdų ir padės mums mūsų darbuose, jei tik vykdydami Jo darbą veiksime su tikėjimu“ (“Faith in the Work of Salvation” [address given at the Work of Salvation worldwide leadership broadcast, June 23, 2013]).
Galite mokinių paklausti maždaug tokių klausimų:
Kodėl svarbu atminti, kad Dievo pranašas mūsų prašė dalyvauti narių misionieriškame darbe? (Galite pasvarstyti, ar nevertėtų jiems pasiūlyti paskaityti Doktrinos ir Sandorų 88:81, kur pažymimi Viešpaties lūkesčiai, susiję su tais, kurie priėmė Evangeliją.)
Kodėl, jūsų manymu, prezidentas Monsonas pasakė, kad nariams ir misionieriams jau laikas darbuotis išvien?
Tada pakvieskite mokinius atsiversti vadovėlio Skelbti mano evangeliją 172 puslapį, o trys mokiniai tegul pakaitomis garsiai perskaito pirmąsias tris skyrelio „Narių svarba“ pastraipas. Tada paklauskite:
Kokių rezultatų galima pasiekti, kai nariai ir misionieriai Evangeliją skelbia kartu? (Mokiniai gali paminėti ir tokį principą: Kai nariai kviečia žmones mokytis ir patys dalyvauja mokyme, tai pakrikštijama daugiau žmonių, kurie išlieka aktyvūs Bažnyčioje.)
Parodykite vaizdo siužetą „The Lord of the Harvest: The Adams Family“ (liet. „Pjūties šeimininkas: Adamsų šeima“) (4:41) ir paprašykite mokinių atkreipti dėmesį į tai, kaip Bažnyčios nariai padėjo Adamsų šeimai priimti Evangelijos palaiminimus.
Paklauskite:
Kokių pastangų dėka Adamsų šeima galėjo gauti Evangelijos palaiminimus?
Kas, jūsų manymu, motyvavo vaizdo siužete rodytus narius pasidalinti Evangelija su Adamsų šeima?
Tegul mokiniai iš vadovėlio Skelbti mano evangeliją 182 puslapio garsiai perskaito skyrelio „Jokios pastangos nenueina veltui“ abi pastraipas. Po to galite paklausti kad ir tokių klausimų:
Kodėl žmonių pastangos tarnauti ir mokyti nenueina veltui, net jei žmonės nepriima kvietimo pasidomėti sugrąžintąja Evangelija?
Kaip misionieriai galėtų išlikti pozityvūs, kai žmonės pasirinks nesidomėti Evangelija?
Pakvieskite mokinius papasakoti apie tai, kaip praeityje jie dalyvavo narių misionieriškame darbe. Paprašykite jų apibūdinti savo jausmus tuomet, kai bandė su kitais pasidalinti Evangelija.
Dalyvavimas narių misionieriškame darbe
Lentoje surašykite toliau pateiktas Raštų nuorodas ir paprašykite, kad visi mokiniai tyliai perskaitytų vieną iš nurodytų Raštų ištraukų ir paieškotų, kokie palaiminimai žadami tiems, kurie pasirenka dalyvauti misionieriškame darbe.
Kai mokiniai peržiūrės savo pasirinktą Raštų ištrauką, paprašykite jų paaiškinti skaitytas eilutes ir pasidalinti savo mintimis apie tai, kaip ten pažadėti palaiminimai juos motyvuoja ieškoti žmonių, kurie galėtų priimti Evangelijos žinią. Šioje klasės diskusijoje paskatinkite dalyvauti visus klasės narius. Lentoje, šalia atitinkamos Raštų nuorodos, galite užrašyti mokinių atsakymus.
Lentoje taip pat galite užrašyti tokį principą: Būdami nariais misionieriais, mes galime jau dabar pradėti ieškoti žmonių, kuriuos mokytų misionieriai.
Kad padėtumėte mokiniams geriau suprasti, kaip jie galėtų dalyvauti narių misionieriškame darbe, paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti toliau pateiktą vyresniojo M. Raselo Balardo iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo citatą. Tegul klasė pasiklauso patarimo, kaip įgyti pasitikėjimo ir drąsos siekiant padėti kitiems:
Paveikslėlis
Vyresnysis M. Raselas Balardas
„Broliai ir seserys, baimė bus pakeista tikėjimu ir pasitikėjimu, jei nariai ir nuolatiniai misionieriai klaupsis maldai ir Viešpaties prašys palaiminti juos misionieriškomis galimybėmis. O tos galimybės tikrai pasitaikys tada, kai parodysime savo tikėjimą ir ieškosime progų savo Dangiškojo Tėvo vaikams pristatyti Jėzaus Kristaus Evangeliją. Tos progos niekada nereikalaus prievartos ar dirbtinumo. Jos natūraliai pasireikš dėl meilės savo broliams ir seserims. Jei būsite pozityvūs, tai jūsų besiklausantieji netruks pajausti jūsų meilę. Jie niekada nepamirš to jausmo, net jei dar nebus pasiruošę priimti Evangelijos. Ateityje galbūt ir tai pasikeis, kai pasikeis jų gyvenimai.
Jei darome viską, ką galime, tai vykdant Viešpaties pavedimą mums negali nepavykti. Rezultatus nulems tai, kaip žmogus pasinaudos savo valios laisve, tačiau mes privalome dalintis Evangelija.
Pasitikėkite Viešpačiu. Jis yra Gerasis Ganytojas. Jis pažįsta savąsias avis, o Jo avys pažįsta Jo balsą. Šiomis dienomis to Gerojo Ganytojo balsas turi sklisti iš jūsų ir mano lūpų. Jei neužsiimsime šiuo darbu, tai dažnai praeisime pro tuos žmones, kurie pasiruošę išklausyti Sugrąžinimo žinią. Paprastai tariant, tai tiesiog mūsų tikėjimo ir mūsų veikimo klausimas. Principai yra visai paprasti: tiek asmeniškai, tiek savo šeimoje melskite misionieriškų progų. […]
Neturite būti lengvai bendraujantis žmogus ar iškalbingas įtaigus mokytojas. Jei savo viduje turite tikrosios meilės ir vilties, tai Viešpats pažada: jei pakelsite savo balsus į šią liaudį [ir] kalbėsite mintis, kurias [Jis] įdės į jūsų širdis, tai nebūsite sugėdinti prieš žmones.
[Ir] „tą pat valandą, taip, tą pat akimirką, jums bus duota, ką sakyti“ (DS 100:5–6)“ („Pasitikėkite Viešpačiu“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Paklauskite:
Ką vyresnysis Balardas siūlo daryti nariams, kad, kalbėdami apie Evangeliją kitiems, jie įgytų didesnį pasitikėjimą?
Kaip žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, radimas yra tikėjimo klausimas?
Skirkite mokiniams kelias akimirkas vadovėlio Skelbti mano evangeliją 174 puslapio skyrelyje „Idėjos, kaip padėti nariams“ paieškoti konkrečių būdų, kaip nariai galėtų dalyvauti misionieriškame darbe. Tegul mokiniai išsirenka vieną ar dvi idėjas, kurias jau dabar galėtų panaudoti dalyvaudami narių misionieriškame darbe. Tada paklauskite:
Kurias iš šių idėjų galėtumėte panaudoti jau dabar, kad pakviestumėte kitus pasiklausyti Evangelijos žinios?
Kodėl, jūsų manymu, kai kurie Bažnyčios nariai nedrįsta padėti kitiems taip, kaip siūloma šiame sąraše?
Skirkite mokiniams kelias minutes užsirašyti keletą dalykų, kuriuos jie darys, kad misionieriams surastų žmonių. Mokiniams pasiūlykite patobulinti savo planą, į jį įtraukiant konkrečius nenarių draugų arba šeimos narių, su kuriais galėtų pasidalinti Evangelijos žinia, vardus. Galite mokiniams pasiūlyti įtraukti tokius veiksmus: reguliari malda dėl misionieriškų progų, ėjimas pas kitus pasikalbėti Evangelijos temomis, žmonių kvietimas į pamaldas ir kitas Bažnyčios veiklas, kvietimas pasiklausyti misionierių pamokų, kvietimas skaityti Mormono Knygą ir t. t. Padedami Dvasios galite pakviesti kelis mokinius klasei paskaityti savo planą.
Naudokite visas Dievo paruoštas priemones
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti šį vyresniojo L. Tomo Perio (1922–2015) iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį, o likusiųjų paprašykite pasiklausyti, kaip keičiasi žmonių, kuriuos būtų galima mokyti, radimo procesas:
Paveikslėlis
Vyresnysis L. Tomas Peris
„Kai buvau jaunas misionierius, apie Evangeliją kalbėjomės su žmonėmis gatvėje ir belsdavomės į duris. Nuo to laiko pasaulis pasikeitė. Dabar žmonės mažai kam turi laiko. Jie visur skuba ir nėra linkę į savo namus įsileisti visiškai nepažįstamų, nekviestų žmonių, kurie su jais pasidalintų sugrąžintosios Evangelijos žinia. Dažniausiai net su artimiausiais draugais jie bendrauja per internetą. Tad turi keistis ir misionieriško darbo pobūdis, nes Viešpats turi įvykdyti Savo darbą surenkant Izraelį „iš keturių žemės kampų“ [2 Nefio 21:12]. Misionieriams savo darbe dabar leidžiama naudotis internetu. […]
Kadangi misionieriai žengia į naują erą, kurioje Viešpaties darbe naudosis kompiuteriais, tai kviečiame tiek jaunus, tiek ir pagyvenusius, tiek suaugusius, tiek jaunus suaugusius, jaunimą ir vaikus, kad ir kur bebūtumėte, prisijungti prie mūsų … ir internetu dalintis Evangelijos žiniomis. […]
Lygiai kaip misionieriai turi prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio, taip ir nariai turi keisti savo supratimą apie misionierišką darbą. Tai sakydamas noriu aiškiai pasakyti, jog nepasikeitė tai, ko mūsų, narių, prašoma padaryti; tačiau tai, kaip vykdome savo pareigą dalintis Evangelija, turime pritaikyti prie besikeičiančio pasaulio“ (“Missionary Work in the Digital Age” [address given at the Work of Salvation worldwide leadership broadcast, June 23, 2013]).
Paklauskite:
Kodėl, pasak vyresniojo Perio, nariai ir misionieriai dalindamiesi Evangelija turi pradėti naudotis internetiniais ištekliais? Kokie yra šių išteklių naudojimo privalumai?
Kokių žinote internetinių įrankių ar išteklių, kuriais naudojantis galėtumėte pasidalinti savo liudijimu apie Evangeliją ir pakviesti kitus sužinoti daugiau?
Kaip konkrečiai šių įrankių pagalba būtų galima dalintis Evangelijos žinia? (Ši diskusija padės mokiniams atpažinti tokį principą: Jėzaus Kristaus pasekėjai savo liudijimu apie Evangelija su žmonėmis visame pasaulyje gali dalintis naudodamiesi moderniomis technologijomis.)
Parodykite toliau pateiktas gaires iš tinklalapio LDS.org ir pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti pirmąją pastraipą. Tada pakvieskite kitus mokinius garsiai perskaityti sąrašą gairių apie tai, kaip naudotis socialiniais tinklais. Tegul klasė pasiklauso, kaip ši informacija galėtų jiems padėti geriau dalintis Evangelija internetu.
„Socialiniai tinklai gali galingai paveikti jais besinaudojančiųjų gyvenimą. Juose galima reikšti savo tikėjimą Jėzumi Kristumi bei stiprinti santykius. Bažnyčia socialinių tinklų naudojimą skatina tiek, kiek tai palaiko Bažnyčios misiją, gerina santykius ir prisideda prie mūsų Dangiškojo Tėvo vaikų apreiškimo. Bažnyčios nariai yra raginami būti savo tikėjimo pavyzdžiais visuomet ir visur, įskaitant viso pasaulio socialiniuose tinkluose vykstančius pokalbius. […]
Toliau pateikiami siūlymai, kaip socialiniais tinklais naudotis asmeniniame gyvenime: […]
Internete bendraudami su kitais būkite civilizuoti. Pastarųjų dienų šventųjų mokymai reikalauja, kad nariai bet kokiomis aplinkybėmis pagarbiai elgtųsi su kitais.
Asmeninį liudijimą apie sugrąžintąją Evangeliją išsakykite pagal Dvasios vadovavimą. Tokios žinutės turėtų būti asmeninės; nesudarykite žmonėms įspūdžio, kad kalbate Bažnyčios vardu ir neformuokite grupių, kurios sudaro įspūdį, kad oficialiai atstovauja Bažnyčiai ar yra jos finansuojamos.
Socialiniuose tinkluose bendraudami su kitais visuomet būkite Kristaus pasekėjo pavyzdžiu. Jūsų teigiamas pavyzdys gali daryti įtaką tiems, su kuriais bendraujate. Protinga nutraukti bendravimą su tokiais žmonėmis, kurie nuolat ragina rinktis neteisingai arba kurie dalinasi nederamu turiniu. […]
Spręsdami, ką patalpinti į socialinius tinklus, vadovaukitės sveika nuovoka. Internete nėra mygtuko „Pašalinti“. Paveikslėliai ir žinutės gali išlikti ilgus metus ir gadinti jūsų įvaizdį ieškant darbo ar stojant į universitetą, o taip pat kitais atvejais, kuomet gali būti peržiūrimi jūsų vieši įrašai internete. Užtikrinkite, kad jūsų bendravimas derėtų su jūsų įsipareigojimu prisiimti ant savęs Gelbėtojo vardą“ (“Social Media Helps for Members,” LDS.org).
Tegul mokiniai padiskutuoja apie tai, kodėl dalinantis Evangelija internetu yra svarbu atminti šiuos pasiūlymus.
Jei liks laiko, galite pakviesti vieną mokinį klasėje parodyti, kaip tinklalapiuose LDS.org arba mormon.org esančiais vaizdo siužetais ar kita medžiaga pasidalinti socialiniuose tinkluose. Kitas mokinys galėtų pademonstruoti, kaip tinklalapyje mormon.org susikurti profilį.
Kad padėtumėte mokiniams nesibaiminti technologijų dalinantis savo liudijimu ir mintimis apie Evangeliją, galite parodyti vaizdo siužetą „Sharing Your Beliefs“ (liet. „Kaip kalbėti apie savo įsitikinimus“) (2:02). Prieš rodymą paraginkite mokinius atkreipti dėmesį į tai, kokį potencialų poveikį gali padaryti žmogus, kuris technologijų pagalba pasidalina savo mintimis apie Evangeliją.
Pažiūrėjus vaizdo siužetą, paklauskite:
Kaip technologijos gali padėti nariams, kurie trokšta pasidalinti Evangelijos žinia?
Pakvieskite mokinius papasakoti, kaip technologijų pagalba jie galėtų pasidalinti savo liudijimu. Baigdami pamoką paliudykite apie šioje pamokoje mokytas doktrinas ir principus.
Kvietimai veikti
Padėkite mokiniams jau dabar pradėti ieškoti žmonių, pasiruošusių išgirsti Evangelijos žinią, atliekant vieną ar daugiau iš šių siūlomų užduočių:
Atlikite šios pamokos metu užsirašytus dalykus, kad rastumėte žmonių, kuriuos galėtų mokyti misionieriai.
Peržiūrėkite kontaktus savo telefone ir suraskite mažiau aktyvų narį arba nenarį. Paskambinkite tam žmogui ir pakvieskite jį kartu su jumis šį sekmadienį apsilankyti Bažnyčioje.
Apsilankykite tinklalapyje mormon.org ir pasižvalgykite po jo išteklius, pvz., vaizdo siužetus, straipsnius ir Bažnyčios narių sukurtus profilius. Socialiniuose tinkluose su kitais pasidalinkite vaizdo siužetu, straipsniu ar kitu puslapiu.