„[Jėzus Kristus] keliavo Palestinos keliais, gydydamas ligonius, įgalindamas akluosius praregėti, prikeldamas mirusiuosius“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Stebuklai buvo svarbi Gelbėtojo gailestingos žemiškosios tarnystės dalis, tačiau jie taip pat liudijo apie Jo galią ir valdžią, patvirtindami Jo žodžius, kad Jis yra Mesijas. Naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi, mes taip pat galime pamatyti arba patirti Gelbėtojo meilę, gailestingumą, užuojautą ir galią, ateinančią stebuklų pavidalu.
Pagalbiniai skaitiniai
Dallin H. Oaks, “Miracles,” Ensign, June 2001, 6–17.
Sydney S. Reynolds, “A God of Miracles,” Ensign, May 2001, 12–13.
Savo žemiškosios tarnystės metu Gelbėtojas darė stebuklus
Lentoje užrašykite tokias frazes: nuramino jūrą, prikėlė mirusiuosius ir išvijo piktąsias dvasias. Paklauskite mokinių, kuris iš šių trijų Gelbėtojo stebuklų, jų manymu, yra didžiausias. Mokiniams atsakius prie sąrašo lentoje parašykite sukūrė žemę ir paklauskite, kuris stebuklas didžiausias. Tą patį padarykite prie sąrašo parašę atvertė sielas ir galiausiai kentėjo ir numirė už mūsų nuodėmes.
Paklauskite mokinių, kaip jie apibrėžtų žodį stebuklas. Mokiniams atsakius pateikite šį apibūdinimą ir pakvieskite vieną mokinį garsiai jį perskaityti:
„[Stebuklas – tai] nepaprastas įvykis, sukeltas Dievo galia. Stebuklai yra svarbus veiksnys Jėzaus Kristaus darbe. Jie apima išgydymus, mirusiųjų grąžinimą į gyvenimą ir prisikėlimą iš mirusiųjų. Stebuklai yra Jėzaus Kristaus Evangelijos dalis. Kad įvyktų stebuklas, būtinas tikėjimas“ (Raštų rodyklė, „Stebuklas“; scriptures.lds.org).
Kokius kitus stebuklus Jėzus atliko Savo žemiškojoje tarnystėje? (Mokinių atsakymus užrašykite lentoje.)
Kodėl svarbu suvokti, kokia beribė yra Gelbėtojo galia?
Lentoje surašykite šias Raštų nuorodas ir paprašykite mokinius pasirinkti ir išstudijuoti vieną iš jų: Morkaus 1:40–42; Morkaus 5:1–8, 19; Morkaus 8:1–9; Luko 7:11–15 ir 3 Nefio 17:5–9. Paprašykite, kad perskaitytose eilutėse rastų aprašytą Gelbėtojo įvykdytą stebuklą ir pagalvotų, ką tas stebuklas liudija apie Jo galią. Skyrę pakankamai laiko aptarkite šiuos klausimus:
Apie kokį stebuklą skaitėte, ir ką jis byloja apie Gelbėtojo galią?
Kaip supratimas apie Gelbėtojo galią daryti stebuklus padeda jums tikėti Juo? (Mokiniams atsakinėjant galite paminėti, kad daug šimtmečių prieš Gelbėtojo gimimą pranašai numatė, jog Jis savo žemiškojoje tarnystėje darys stebuklus [žr. 1 Nefio 11:31; Mozijo 3:5–6]. Šis supratimas padėjo prieš Jo gimimą gyvenusiems žmonėms tvirčiau tikėti Juo.)
Paprašykite mokinius dar kartą peržvelgti studijuotą eilutę ir išsiaiškinti, kodėl Jėzus padarė aprašytą stebuklą. Aptarkite tokius klausimus:
Kokia buvo Gelbėtojo stebuklo, apie kurį skaitėte, priežastis? (Keliems mokiniams leiskite atsakyti į jūsų klausimą. Kiekviename pavyzdyje minima Gelbėtojo atjauta. Mokiniams paaiškinkite, kad kai jie išmoks atpažinti besikartojančius modelius ir temas, panašias į esančias šiose eilutėse, jie pagilins savo Raštų žinias.)
Kaip šie stebuklai parodė Gelbėtojo atjautą?
Kodėl svarbu suvokti, kad Gelbėtojas stebuklus kartais darė dėl to, kad užjautė žmones? (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite, kad naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi galime gauti Jo didžiulės galios ir pajusti Jo užuojautą mums.)
Šią pamokos dalį baikite paprašydami kurį nors mokinį garsiai perskaityti Apaštalų darbų 10:38, o likusiuosius – sekti skaitomą eilutę. Paklauskite mokinių:
Ką reiškia, kad Jėzus gydė „visus velnio pavergtuosius“? (Ši frazė susijusi ne tik su velnių išvarymo, bet ir su didžiausiu stebuklu – dvasiniu gydymu, kurį Jėzus suteikdavo kankinamiems nuodėmės. Paminėkite, kad nors fizinis gydymas buvo svarbi Gelbėtojo tarnystės dalis, jo poveikis buvo laikinas. Dvasinio gydymo palaimos buvo ir yra amžinos.)
Tikėjimas Jėzumi Kristumi į mūsų gyvenimą atneša stebuklus
Mokiniams paaiškinkite, kad nors ir svarbu žinoti, kad keliaudamas Palestinos keliais (žr. Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“) Jėzus darė daug stebuklų, bet galbūt dar svarbiau yra suprasti, jog Jis ir šiandien toliau daro stebuklus. Paprašykite mokinius tyliai perskaityti Etero 12:12, 18 ir tada užsirašyti Evangelijos principą, kurį įžvelgė šiose eilutėse. Pakvieskite kelis mokinius perskaityti, ką parašė. (Atsakymuose turėtų nuskambėti tokia tiesa: naudodami tikėjimą Jėzumi Kristumi galime pamatyti Jo stebuklingą galią savo gyvenime.)
Kad padėtumėte mokiniams ištirti šią tiesą, lentoje užrašykite šias Raštų nuorodas: Morkaus 2:1–12; Morkaus 5:22–24, 35–43 ir Morkaus 5:25–34. (Pastaba. Galite paminėti, kad šiose eilutėse slypi dar vienas Raštuose besikartojančio modelio arba temos pavyzdys.) Mokinius suskirstykite į tris grupes. Kiekvienai grupei paskirkite po vieną eilutę, kurioje jie turėtų atrasti, kaip joje pasireiškė tikėjimas Jėzumi Kristumi. Kai praeis pakankamai laiko, paklauskite:
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė, kad stebuklams būtinas tikėjimas:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Išgydymui naudojant dangaus galias būtinas tikėjimas. Mormono Knygoje netgi mokoma, kad „jei tarp žmonių vaikų nėra tikėjimo, Dievas negali padaryti jokio stebuklo tarp jų“ (Etero 12:12) [taip pat žr. 1 Nefio 7:12; DS 35:9]. Žinomoje kalboje apie ligonių gydymą prezidentas Spenseris V. Kimbolas sakė: „Tikėjimo poreikis dažnai nepakankamai vertinamas. Ligonis ir šeima, regis, dažnai pasikliauja vien kunigystės galia ir išgydymo dovana, kurią, jų manymu, turi patarnaujantys broliai. Tuo tarpu didesnė atsakomybė tenka laiminamajam. […] Kai žmogus turi sąmonę ir yra sąmoningas, svarbiausias dalykas yra jo tikėjimas. Mokytojas taip dažnai kartodavo „tavo tikėjimas išgydė tave“ [Mato 9:22], kad tai beveik tapo priežodžiu“ [“President Kimball Speaks Out on Administration to the Sick,” New Era, Oct. 1981, 47]“ („Ligonių gydymas“, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas taip pat mums priminė, kad svarbi tikėjimo dalis yra pasiryžimas priimti Dievo valią:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Kadangi naudojamės neabejotina Dievo kunigystės galia ir branginame Jo pažadą, kad Jis išklausys ir atsakys į tikėjimo maldą, turime visada atminti, kad tikėjimas ir gydanti kunigystės galia negali kažko padaryti prieš valią To, kuriam kunigystė priklauso. Šis principas aprašytas apreiškime, nurodančiame, kad Bažnyčios vyresnieji uždės savo rankas ant ligonių. Viešpats pažadėjo: „Tas, kuris turi tikėjimą manimi, kad būtų išgydytas, ir nėra paskirtas mirčiai, bus išgydytas“ (DS 42:48; kursyvas pridėtas). Kitame šiuolaikiniame apreiškime Viešpats sako, kad kai žmogus prašo „pagal Dievo valią;… padaroma taip, kaip jis prašo“ (DS 46:30) [taip pat žr. 1 Jono 5:14; Helamano 10:5].
Iš viso to matome, kad net Viešpaties tarnai, naudojantys Jo dievišką galią aplinkybėmis, kur yra pakankamas tikėjimas išgyti, negali suteikti kunigystės palaiminimo, dėl kurio ligonis pasveiks, jei tas pasveikimas nėra Viešpaties valia.
Kaip Dievo vaikai, pažįstantys didžią Jo meilę ir tobulą žinojimą, kas geriausia mūsų amžinai gerovei, mes pasitikime Juo. Pirmasis Evangelijos principas yra tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi. O tikėjimas reiškia pasitikėjimą. Jaučiau tą pasitikėjimą savo pusbrolio kalboje, pasakytoje per paauglės, mirusios nuo rimtos ligos, laidotuves. Jis ištarė šiuos žodžius, kurie iš pradžių pribloškė mane, bet po to sustiprino: „Žinau, jog tai buvo Viešpaties valia, kad ji mirtų. Ji gavo gerą medicininę priežiūrą. Ji gavo kunigystės palaiminimus. Jos vardas buvo maldos sąraše šventykloje. Buvo sukalbėta šimtai maldų, kad ji pasveiktų. Ir žinau, jog ši šeima turi pakankamai tikėjimo, kad ji būtų buvusi išgydyta. Tačiau Viešpaties valia buvo pasiimti ją namo dabar.“ Tokį patį pasitikėjimą jaučiau kitos neseniai nuo vėžio mirusios nuostabios paauglės tėvo žodžiuose. Jis sakė: „Mūsų šeima tiki Jėzumi Kristumi, kas benutiktų.“ Sutinku su šiais mokymais. Mes padarome viską, ką galime, kad išgydytume mylimąjį, o tada dėl baigties pasitikime Viešpačiu“ („Ligonių gydymas“, 2010 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Kad padėtumėte mokiniams suprasti tikėjimo reikalavimus darant stebuklus, paprašykite vieno mokinio garsiai perskaityti vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį. Tada paklauskite:
Kokių svarbių tiesų mokė vyresnysis Ouksas apie tikėjimą?
Papildomų vyresniojo Oukso įžvalgų rasite perskaitę arba atpasakoję antrąjį jo teiginį. Galite paminėti, kad vyresnysis Ouksas šioje kalboje kreipėsi į kunigiją. Aptarkite tokius klausimus:
Ko, pasak vyresniojo Oukso, mums reikia, kai tikėdami meldžiame stebuklo?
Kodėl svarbu atminti, kad tai, ko siekiame, turi sutapti su Dangiškojo Tėvo valia?
Paliudykite, kad stebuklai vyksta ir mūsų dienomis. Perskaitykite šį Vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginį:
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Mūsų Bažnyčios darbe ir mūsų narių gyvenimuose kasdien vyksta stebuklai. Daugelis iš jūsų matėte stebuklų – galbūt daugiau, nei suvokiate“ (“Miracles,” Ensign, June 2001, 6).
Kodėl, jūsų manymu, kartais neatpažįstame mūsų gyvenime vykstančių stebuklų? (Mokiniams atsakinėjant galite paminėti, kad stebuklai retai būna įspūdingi Viešpaties galios pasireiškimai. Daugelis stebuklų būna ganėtinai maži ir įvyksta individualiai. [Žr. Sydney S. Reynolds, “A God of Miracles,” Ensign, May 2001, 12–13.])
Ką tie maži, individualūs stebuklai mums atskleidžia apie Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus rūpestį mumis?
Kokius „mažus“ arba „kasdienius“ stebuklus galėtumėte paminėti? (Jei nesulauksite atsakymų, galite pasidalinti sesers Sidnės S. Reinolds iš visuotinės Pradinukų organizacijos prezidentūros pastebėjimais straipsnyje “A God of Miracles” (vert. „Stebuklų Dievas“) [Ensign, May 2001, 12–13].)
Pakvieskite mokinius raštu atsakyti į šį klausimą:
Ką galite daryti, kad savo gyvenime geriau atpažintumėte Viešpaties stebuklus – tiek mažus, tiek ir didelius – ir pajustumėte gilesnę padėką už juos?
Paraginkite mokinius pamaldžiai apsvarstyti, kaip jie pritaikys tai, ką užsirašė. Pamoką baikite paklausdami, ar kuris nors iš jūsų mokinių norėtų pasidalinti savo liudijimu apie Gelbėtoją, Jo meilę jiems ir jų meilę Jam.