11 pamoka. Jėzus Kristus vaikščiojo darydamas gera
11 pamoka
Jėzus Kristus vaikščiojo darydamas gera
Įvadas
„Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“ moko, kad „[Jėzus] „vaikščiojo, darydamas gera“ (Apaštalų darbų 10:38), tačiau buvo niekinamas už tai“ (Pranešimai ir pareiškimai, „Gyvasis Kristus. Apaštalų liudijimas“). Kaip Jėzaus Kristaus mokiniai turime sekti Jo pavyzdžiu ir daryti gera neatsižvelgdami į gresiantį persekiojimą. Šioje pamokoje mokiniai aptars, kodėl su tais, kurie dėl mūsų įsitikinimų blogai su mumis elgiasi, turėtume elgtis su tokia meile ir pagarba, kokią Jėzus parodė Savo persekiotojams. Sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu būsime palaiminti narsa gyventi ir ginti savo tikėjimą ir galėsime padėti kitiems priartėti prie Viešpaties.
Jėzus Kristus buvo persekiojamas už tai, kad darė gera
Pamoką pradėkite mokiniams užduodami tokį klausimą:
Kai galvojate apie pavyzdingą Gelbėtojo gyvenimą, kuris iš Jo mirtingo gyvenimo gerų darbų yra ryškiausias jūsų atmintyje?
Mokiniams atsakius perskaitykite (arba atpasakokite savais žodžiais) šį vyresniojo Džefrio R. Holando iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo pasakojimą apie dvi misionieres seseris:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Žavėdamasis visais, kuriems reiks išlikti tvirtiems šiomis paskutinėmis dienomis, ir drąsindamas juos sakau visiems, o ypač Bažnyčios jaunimui, kad kada nors turėsite galimybę, jei iki šiol dar neturėjote, ginti savo tikėjimą ar gal net iškęsti tam tikrus asmeniškus užgauliojimus vien dėl to, kad esate Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys ar narė. Tokios akimirkos iš jūsų pareikalaus tiek drąsos, tiek ir mandagumo.
Pavyzdžiui, neseniai viena sesuo misionierė man rašė: „Mudvi su porininke pamatėme miesto aikštėje ant suoliuko sėdintį ir pietaujantį vyriškį. Mums priartėjus jis pakėlė akis ir pamatė mūsų misionieriškas vardo korteles. Su baisiu žvilgsniu akyse jis pašoko ir, norėdamas man trenkti, užsimojo ranka. Pačiu laiku staigiai pasilenkiau, bet jis visą mane apspjaudė maistu ir pradėjo mus keikti bjauriausiais žodžiais. Nieko nesakydamos mes nuėjome tolyn. Dar nespėjau nusivalyti maisto nuo veido, kai pajutau, kad man į pakaušį tėškėsi sauja bulvių košės. Kartais sunku būti misioniere, kadangi tą akimirką norėjau sugrįžti, griebti tą mažą žmogelį ir pasakyti: „DOVANOKITE!“ Bet nepadariau to“ („Mokinystės kaina… ir palaimos“, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Paprašykite mokinių tyliai perskaityti Mato 5:43–47 ir įžvelgti principą, kurio Jėzus mokė Savo Kalno pamoksle, principą, kurį seserys misionierės pritaikė praktiškai. (Galite pasiūlyti, kad skaitydami šias eilutes mokiniai pasitelktų Raštų studijavimo įgūdį, kai norint suasmeninti žinią pakeičiamas vardas. Taikydami šį įgūdį mokiniai turėtų įterpti savo vardą kaskart pamatę žodį jūs ir jus.)
Kokio principo šiose eilutėse mokė Jėzus? (Mokiniai gali atsakyti kitais žodžiais, tačiau turėtų atpažinti tokį principą: jei norime sekti Jėzaus Kristaus mokymais, turime išmokti pamilti savo priešus ir būti malonūs su tais, kas mus persekioja.)
Kodėl gali būti sunku gyventi pagal šį Evangelijos principą?
Paaiškinkite, kad nors daugelis žmonių Galilėjoje ir Judėjoje priėmė Gelbėtoją ir matė Jo gerus darbus, liudijančius apie Jo dieviškumą, buvo ir tokių, kurie niekino ir persekiojo Jį už Jo gerus darbus.
Lentoje po antrašte „Jėzus vaikščiojo darydamas gera“ užrašykite šias Raštų eilutes:
Mokinius suskirstykite į mažas grupeles. Kiekvienai grupelei paskirkite vieną iš lentoje surašytų Raštų eilučių. Paprašykite, kad kiekvienoje ištraukoje mokiniai rastų paminėtą Jėzaus gerą darbą ir kaip žmonės į jį reagavo. Skyrę pakankamai laiko, paprašykite jų papasakoti, ką rado. Atkreipkite mokinių dėmesį į tai, kad šiose eilutėse apreiškiamas Viešpaties gyvenimo modelis, iš kurio galime pasimokyti. Paklauskite:
Koks buvo Gelbėtojo atsakas į patirtus persekiojimus?
Paraginkite mokinius įsivaizduoti įvykius, aprašytus išstudijuotoje eilutėje. Tada paklauskite:
Ką būtumėte pagalvoję ar pajautę, jei aprašytoje situacijoje savo akimis būtumėte matę Jėzų?
Ko, jūsų manymu, Jėzus norėtų, kad išmoktumėte iš Jo tuometinių žodžių ir veiksmų? (Mokiniai gali atpažinti tokį principą: stengdamiesi sekti Gelbėtojo pavyzdžiu daryti gera, kartais patirsime persekiojimų.)
Mokiniams paaiškinkite, kad Kalno pamoksle Jėzus Kristus Savo mokiniams patarė, kaip reaguoti į persekiojimus. Lentoje užrašykite frazę ir Raštų nuorodas. Mokiniams paskirkite perskaityti bent po vieną iš užrašytų eilučių. Paprašykite mokinių skaitomose eilutėse rasti principą, kurio mokė Jėzus ir kuris padėtų jiems bendrauti su kitais žmonėmis.
Skyrę pakankamai laiko, paprašykite mokinių paaiškinti atpažintus principus ir kaip jie gali būti pritaikyti mūsų santykiuose su kitais žmonėmis. Mokiniams pasakojant apie principus, kuriuos atpažino Mato 5:21–24 eilutėse, galite užsiminti, kad 3 Nefio 12:22 ir Džozefo Smito Mato 5 skyriaus vertime nėra žodžių „kas be reikalo“, kaip tam tikruose Biblijos vertimuose (žr. Mato 5:22, „Tikėjimo žodžio“ Biblijos vertimas). (Mokiniams atsakinėjant akcentuokite tokią tiesą: Dangiškasis Tėvas tikisi, kad seksime Jėzaus Kristaus pavyzdžiu, kai esame persekiojami dėl savo įsitikinimų.)
Tada pateikite šiuos vyresniojo Džefrio R. Holando ir vyresniojo Dalino H. Oukso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginius:
Paveikslėlis
Vyresnysis Džefris R. Holandas
„Ginkite savo įsitikinimus mandagiai ir su užuojauta, bet ginkite juos!“ (Džefris R. Holandas, „Mokinystės kaina… ir palaimos“, 2014 m. balandžio Visuotinės konferencijos medžiaga.)
Paveikslėlis
Vyresnysis Dalinas H. Ouksas
„Kristaus pasekėjai turėtų būti mandagumo pavyzdžiai. Turėtume mylėti visus žmones, būti geri klausytojai ir domėtis jų nuoširdžiais įsitikinimais. Net jei nesutinkame, neturime būti užgaulūs. Mūsų teiginiai ir bendravimas ginčytinomis temomis neturėtų būti vaidingi. Turėtume būti išmintingi aiškindami ir laikydamiesi savo pozicijos bei naudodami savo įtaką. […]
Kai mums nepavyksta pergalėti pasaulio pozicijos, turėtume pagarbiai susitaikyti su nepalankiais rezultatais ir mandagiai elgtis su savo priešininkais“ (Dalinas H. Ouksas, „Mylėti kitus ir sugyventi nepaisant skirtumų“, 2014 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Su mokiniais aptarkite sunkumus ir palaiminimus, kuriuos patiriame sekdami vyresniųjų Holando ir Oukso patarimu. Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti Mato 5:9–12.
Remdamiesi šiomis eilutėmis pasakykite, koks Jėzaus pažadas gali pagelbėti elgtis taip, kaip tai darytų pats Kristus, kai esame persekiojami dėl mūsų religinių įsitikinimų.
Paprašykite mokinių apmąstyti, kaip jie galėtų savo esamuose santykiuose pritaikyti vieną ar kelis Gelbėtojo Kalno pamokslo mokymus arba kaip jie būtų galėję juos pritaikyti praeityje. Paklauskite, ar kas norėtų pasidalinti savo mintimis su visais.
Kiekvienam mokiniui duokite vyresniojo Roberto D. Heilso iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo teiginio kopiją.
Paveikslėlis
Vyresnysis Robertas D. Heilsas
„Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad tyla, nuolankumas, atlaidumas ir nuolankaus liudijimo išsakymas reiškia pasyvumą ar silpnumą. Bet mylėti savo priešus, laiminti keikiančius, daryti gera tiems, kurie nekenčia jūsų, ir melstis už savo skriaudėjus bei persekiotojus (žr. Mato 5:44) reikalauja tikėjimo, stiprybės, o labiausiai krisčioniškos drąsos. […]
Kai nekerštaujame – kai atsukame kitą skruostą ir užgniaužiame pykčio jausmus, – mes elgiamės taip, kaip elgtųsi Gelbėtojas. Mes parodome Jo meilę, kuri yra vienintelė jėga, galinti pavergti priešininką ir taip atsakyti mūsų kaltintojams be kaltinimų iš mūsų pusės. Tai nėra silpnumas. Tai – krisčioniška drąsa. […]
Mūsų atsakymai bus skirtingi, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Laimei, Viešpats žino mūsų kaltintojų širdis ir kaip galime veiksmingiausiai jiems atsakyti. Jei tikri mokiniai sieks Dvasios vadovavimo, tai jie gaus atsakymą, geriausiai tinkantį konkrečiam susidūrimui. O kiekvieno susidūrimo metu tikri mokiniai atsako taip, kad pakviestų Viešpaties Dvasią. […]
Mūsų, kaip tikrųjų mokinių, svarbiausias siekis turėtų būti kitų gerovė, o ne savęs teisinimas. Klausinėjimai ir kritika suteikia mums progų padėti kitiems ir parodyti jiems, kad jie rūpi mums ir mūsų Dangiškajam Tėvui. Mūsų tikslas turėtų būti padėti jiems suprasti tiesą, o ne ginti savo ego ar rinkti taškus debatuose apie teologiją. Mūsų širdingi liudijimai yra galingiausi atsakymai mūsų kaltintojams“ („Krisčioniška drąsa – mokinystės kaina“, 2008 m. spalio Visuotinės konferencijos medžiaga).
Skirkite laiko, kad mokiniai galėtų perskaityti ir pasižymėti principus, kurių moko vyresnysis Heilsas. Pakvieskite juos pasidalinti tuo, ko išmoko. Jei reikia, aptarkite kelis arba visus šiuos klausimus:
Kaip mūsų elgesys su žmonėmis veikia jų santykius su Dievu? (Padėkite mokiniams atpažinti tokį principą: kai sekame Kristaus pavyzdžiu mums prieštaraujantiems rodydami meilę ir gerumą, galime sustiprinti tiek jų, tiek ir savo santykius su Dievu.)
Kodėl toks elgesys su kitais yra mūsų krikšto sandoros, kurią sudarėme su Dangiškuoju Tėvu, dalis? (Tai vienas svarbus būdas, kaip galime būti Dievo liudytojai visada, visame ir visur [žr. Mozijo 18:9].)
Paklauskite mokinių, ar jiems yra tekę patirti, kai sekdami Gelbėtojo pavyzdžiu ir mokymais jie galėjo padėti žmonėms priartėti prie Viešpaties. Pakvieskite kelis mokinius pasidalinti savo išgyvenimais.
Paraginkite mokinius ištirti savo santykius su žmonėmis ir atpažinti tokius, kuriuos galėtų pagerinti, tada užsirašyti, kaip jie tuose santykiuose pritaikys šiandien aptartus principus.