1830 m. gruodis – 1831 m. gegužė

Rinkimasis Ohajuje

Liusi Smit tikėjimas ir stebuklas

Ohajuje prie Bažnyčios jungėsi vis daugiau žmonių. Viešpats Džozefui Smitui nurodė, kad kitose vietose gyvenantys šventieji turėtų susirinkti Ohajuje. Jų laukė ilga kelionė. Tačiau Viešpats pažadėjo, kad, šventiesiems susirinkus, mokys juos savo įstatymo ir palaimins galia vykdyti Jo darbą.

Doktrinos ir Sandorų 37; 38:32; Saints, 1:109–223

Džozefo motina Liusi ir maždaug 80 Bažnyčios narių grupė paliko savo namus Niujorke ir persikėlė į Ohają. Jie sėdo į laivą, kuris turėjo juos nuplukdyti dalį kelio. Po kelių dienų kelio laivui teko sustoti. Storas ledas užtvėrė jiems kelią.

Saints, 1:121–122

Šventiesiems teko laukti, kol ledas suskilinės. Jie buvo pavargę, alkani, sušlapę ir sušalę.

Saints, 1:122

Laukti buvo sunku. Kai kurie šventieji pradėjo ginčytis tarpusavyje.

Saints, 1:122

Liusi nepatiko klausytis šventųjų ginčų. Ji žinojo, kad privalo ką nors pasakyti. „Kur jūsų tikėjimas?“ – paklausė ji. Liusi pasakė šventiesiems, kad, jeigu jie melsis Dievui, Jis pralauš ledus ir jie galės tęsti kelionę.

Saints, 1:122–123

Staiga jie išgirdo triukšmą, panašų į griaustinį, ir ledas suskilo. Lede atsivėrė kelias, pakankamai platus, kad jų laivas galėtų praplaukti.

Saints, 1:123

Šventieji nustebo ir buvo labai dėkingi. Jie susirinko pasimelsti ir padėkoti Dangiškajam Tėvui. Jų laivas saugiai plaukė link Ohajo.

Saints, 1:123

Šventiesiems atvykus į Ohają, tenykščiai Bažnyčios nariai šiltai juos priėmė ir padėjo įsikurti. Viešpats laikėsi savo pažado mokyti juos savo įstatymo ir suteikti jiems galios vykdyti Jo darbą.

Doktrinos ir Sandorų 42; Saints, 1:126