„Merė ir Karolina Rolins“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Merė ir Karolina Rolins“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1830 m. lapkritis – 1831 m. liepa
Merė ir Karolina Rolins
Stipri meilė Raštams
Merei Rolins buvo 12 metų, kai misionieriai pirmą kartą apsilankė Kertlande, Ohajo valstijoje. Ji išgirdo juos kalbant apie Mormono Knygą. Tuo metu Kertlande tebuvo vienas Mormono Knygos egzempliorius – ją turėjo Bažnyčios vadovas Aizekas Morlis.
Merė nuvyko į brolio Morlio namus ir paprašė parodyti knygą. Brolis Morlis leido jai ją palaikyti. Merė paklausė, ar galėtų ją parsinešti namo.
Brolis Morlis nenorėjo Merei duoti savo knygos. Jis pats dar buvo nedaug jos skaitęs. Merė maldavo brolį Morlį leisti pasiskolinti šią knygą.
Brolis Morlis sutiko. Jis pasakė, kad Merė galės parsinešti knygą namo, jei kitą dieną anksti ryte ją atneš atgal. Merė elgėsi su ja kaip su lobiu. Ji nėjo miegoti ir skaitė beveik visą naktį.
Kai Merė atidavė knygą, brolis Morlis nustebo, kiek daug ji perskaitė. „Vaike, – pasakė jis, – parsinešk šią knygą namo ir pabaik skaityti. Aš galiu palaukti.“
Merė buvo pirmas žmogus Kertlande, kuris perskaitė visą Mormono Knygą. Baigusi ją skaityti, ji netrukus susitiko su pranašu Džozefu Smitu. Išgirdęs, kaip Merei patiko Mormono Knyga, jis pasakė, kad ji gali pasilikti brolio Morlio egzempliorių. Jis duosiąs broliui Morliui kitą.
Vėliau tais pačiais metais Merė ir jos šeima persikėlė į Independensą Misūryje. Ji džiaugėsi matydama, kaip Bažnyčios vadovai pradeda sudarinėti naują knygą, vadinamą Įsakymų knyga. Toje knygoje bus daug Jėzaus Kristaus Džozefui Smitui duotų apreiškimų.
Doktrinos ir Sandorų 67; 70:1–4; Saints, 1:178
Tačiau kai kuriems žmonėms Independense nepatiko Bažnyčia. Jie norėjo, kad šventieji išvyktų. Vieną dieną pikti vyrai įsilaužė į pastatą, kuriame buvo spausdinama Įsakymų knyga. Jie išmetė spausdinimo mašiną pro langą, o Įsakymų knygos lapus išbarstė po gatvę.
Saints, 1:177–178
Merė ir jos sesuo Karolina viską stebėjo iš už tvoros. Merė pasakė Karolinai, kad nori išsaugoti išspausdintus lapus, kol jie dar nesugadinti. Karolina bijojo piktų vyrų. „Jie mus nužudys“, – pasakė ji. Tačiau ir Merė, ir Karolina žinojo, kad ant tų puslapių užrašytas Dievo žodis.
Saints, 1:178
Seserys palaukė, kol vyrai nusisuks. Tada jos išbėgo į gatvę ir pagriebė tiek lapų, kiek galėjo išlaikyti. Keli vyrai pamatė jas nubėgant ir šaukė, kad sustotų. Merė ir Karolina tik tvirčiau suspaudė lapus ir nubėgo kiek įgalėdamos į netoliese buvusį kukurūzų lauką.
Saints, 1:178–179
Du vyrai nusivijo seseris į kukurūzų lauką. Kukurūzai buvo tokie aukšti, kad Merė ir Karolina negalėjo matyti, kur eina. Jos puolė ant žemės ir paslėpė lapus po savimi. Jos tyliai klausėsi, kaip tie du vyrai ėjo per kukurūzų lauką jų ieškodami.
Saints, 1:179
Netrukus vyrai prarado viltį jas rasti. Merė ir Karolina buvo saugios. Jos išsaugojo Viešpaties Įsakymų knygos apreiškimų puslapius. Šiandien tie apreiškimai yra Doktrinos ir Sandorų knygoje.
Saints, 1:179