„Išvykimas iš Navū ir kelionė į vakarus“, Doktrinos ir Sandorų istorijos (2024)
„Išvykimas iš Navū ir kelionė į vakarus“, Doktrinos ir Sandorų istorijos
1844 m. birželis – 1847 m. liepa
Išvykimas iš Navū ir kelionė į vakarus
Šventieji duoda pažadus Viešpačiui ir jų laikosi
Džozefas Smitas žuvo. Dabar Bažnyčiai vadovavo Brigamas Jangas ir kiti apaštalai. Brigamas suprato, kad šventieji Navū nebėra saugūs. Jie turėtų išvykti. Tačiau pirmiausia Viešpats norėjo, kad jie baigtų statyti šventyklą. Jis norėjo, kad jie sudarytų sandoras su Juo ir būtų užantspauduoti kaip šeimos.
Saints, 1:571, 579–580
Po kelių mėnesių šventykla buvo paruošta, kad žmonės galėtų joje sudaryti sandoras. Į šventyklą ėjo tūkstančiai šventųjų. Brigamas likdavo šventykloje iki vėlyvos nakties, kad padėtų jiems sudaryti sandoras su Viešpačiu. Galiausiai Brigamas pasakė visiems, kad jie turi išvykti iš Navū.
Saints, 1:582
Kitą rytą Brigamui pabudus prie šventyklos laukė daugiau šventųjų. Brigamas jiems pasakė, kad nesaugu pasilikti Navū. Jiems reikia susirasti naujus namus vakaruose. Jis pažadėjo, kad ten nuvykę jie galės pastatyti naują šventyklą.
Saints, 1:582–583; 2:13–14
Tačiau šventieji nesiskirstė. Prieš pradėdami kelionę į naujus namus, jie norėjo sudaryti sandoras su Viešpačiu.
Saints, 1:583
Pamatęs jų veidus Brigamas persigalvojo. Likusią dienos dalį ir kitą dieną jis praleido padėdamas šventiesiems šventykloje sudaryti sandoras.
Saints, 1:583
Dabar, šventiesiems sudarius sandoras su Viešpačiu, atėjo laikas išvykti iš Navū. Brigamas žinojo, kad Viešpats yra jiems paruošęs vietą. Jis matė ją regėjime. Jie leidosi kelionėn. Oras buvo šaltas, o žemė purvina. Žmonės sirgo. Jiems jau trūko maisto.
Saints, 2:16–18, 20–21
Šventųjų laukė tolimas kelias. Brigamas svarstė, kaip jiems pavyks įveikti tokią ilgą ir sunkią kelionę. Jis meldė Dievo pagalbos.
Saints, 2:46
Viešpats davė Brigamui apreiškimą. Jis pamokė Brigamą, kaip vadovauti šventiesiems. Jis sakė, kad jie turėtų padėti vieni kitiems rūpintis vargšais.
Viešpats pasakė, kad šventieji turėtų atminti sandoras, kurias sudarė su Juo. Jei jie tai darys, Jis juos palaimins ir padės jiems kelionėje.
Doktrinos ir Sandorų 136:4, 11, 42; Saints, 2:47
Kelionė vis tiek buvo labai sunki. Kai kurie žmonės mirė. Tačiau dėl šventyklos sandorų šventieji žinojo, kad vėl pamatys savo šeimos narius.
Po kelių mėnesių, 1847 m., į Druskos Ežero slėnį atvyko pirmi šventieji. Pamatęs slėnį, Brigamas Jangas pasakė: „Štai tinkama vieta.“ Tai buvo ta pati vieta, kurią jis matė regėjime. Būtent čia šventieji bus saugūs. Čia jie galės ramiai garbinti Viešpatį ir vykdyti Jo darbą.
Saints, 2:17, 64–67
Bėgant metams atvykdavo vis daugiau ir daugiau šventųjų. Jie pastatė daug daugiau šventyklų, kuriose žmonės galėjo sudaryti sandoras su Viešpačiu. Jie siuntė misionierius į visą pasaulį mokyti Jėzaus Kristaus evangelijos. Gelbėtojo Bažnyčia ir toliau augo laimindama Dangiškojo Tėvo vaikus visame pasaulyje.