Gyvenkite su tikru ketinimu
Randalas L. Ridas
Tarnavo antruoju patarėju visuotinėje Vaikinų prezidentūroje nuo 2013 iki 2015 metų.
Iš pasaulinės dvasinės valandėlės jauniems suaugusiesiems „Gyvenkite prasmingai: tikro ketinimo svarba“, transliuotos iš Brigamo Jango Universiteto Aidaho skyriaus 2015 sausio 11 d. Visą pasisakymą anglų kalba galite rasti devotionals.lds.org.
Tikras ketinimas reiškia teisingai elgtis iš teisių paskatų.
Jupiterimages/Stockbyte/Thinkstock nuotrauka
Tikro ketinimo svarbą supratau būdamas jaunas seminarijos studentas. Mūsų mokytojas pakvietė mus perskaityti Mormono Knygą. Kad galėtų stebėti mūsų pažangą, jis nubraižė lentelę, kurios kairėje buvo surašyti mūsų vardai, o viršuje – Mormono Knygos knygų pavadinimai. Kai tik perskaitydavome knygą, ties mūsų vardu jis nupiešdavo žvaigždutę.
Iš pradžių nelabai stengiausi skaityti ir netrukus pastebėjau, kad vis labiau ir labiau atsilieku. Gėdos ir įgimto varžymosi dvasios skatinamas ėmiau skaityti. Kai tik pelnydavau žvaigždutę, jausdavausi gerai. Kuo daugiau žvaigždučių pelnydavau, tuo stipriau buvau skatinamas skaityti – per pertraukas, po mokyklos, kiekvieną laisvą minutę.
Tai būtų gražus pasakojimas, jei galėčiau pasakyti, kad dėl savo pastangų baigiau skaityti pirmas klasėje. Bet taip neįvyko. Taip pat būtų gerai, jei galėčiau pasakyti, kad gavau kai ką geresnio nei pirmą vietą, – kad gavau liudijimą apie Mormono Knygą. Bet ir taip neįvyko. Liudijimo negavau. Gavau žvaigždutes. Gavau žvaigždutes, nes skaičiau dėl jų. Moronio žodžiais kalbant, būtent tai buvo mano tikrasis ketinimas.
Moronis labai aiškiai parašė, kaip sužinoti, ar Mormono Knyga yra tikra: „Ir norėčiau jus paraginti, kad […] paklaustumėte Dievą, Amžinąjį Tėvą, Kristaus vardu, argi jie nėra tikri; ir jei paklausite nuoširdžiai, su tikru ketinimu, tikėdami Kristų, jis apreikš jums apie jų tiesą Šventosios Dvasios galia“ (Moronio 10:4; kursyvas pridėtas).
Teisingos paskatos
Žvelgdamas atgal galiu pasakyti, kad Viešpats pasielgė su manimi visiškai teisingai. Kodėl turėjau surasti ką nors kitą, nei tai, ko ieškojau? Tikras ketinimas reiškia teisingai elgtis iš teisių paskatų. Aš skaičiau teisingą knygą iš neteisių paskatų.
Tik po kelerių metų Mormono Knygą perskaičiau su tikru ketinimu. Dabar, kadangi perskaičiau ją su tikru ketinimu, žinau, kad Mormono Knyga atlieka savo dievišką paskirtį liudyti apie Jėzaus Kristaus gyvenimą ir misiją.
Pamoka, kurią išmokau apie tikrą ketinimą ir Mormono Knygą, tinka visiems mums visose mūsų gyvenimo srityse. Per dažnai mes pasyviai laikomės per metų metus susiformavusių šablonų ir įpročių – mechaniškai vykdome veiksmus, gerai nesusimąstydami, kokios bus tų veiksmų pasekmės. Gyvenimas su tikru ketinimu suteikia mūsų gyvenimui tikslą ir prasmę ir gali viską iš esmės pakeisti. Gyventi su tikru ketinimu reiškia suprasti „kodėl“ – savo poelgių motyvus. Sokratas sakė: „Neištirto gyvenimo neverta gyventi.“1 Taigi apsvarstykite, kaip leidžiate savo laiką, ir dažnai savęs paklauskite „kodėl?“ Tai padės jums išsiugdyti gebėjimą matyti už akimirkos ribų. Kur kas geriau žvelgti į priekį ir klausti savęs: „Kodėl tai darau?“, nei žvelgti atgal ir apgailestauti: „O kodėl, kodėl tai padariau?“
Sergey Nivens/iStock/Thinkstock fotoiliustracija
Ką Viešpats nori, kad darytumėte?
Kai buvau vaikinas, nusprendžiau nevykti į misiją. Po vienerių metų koledže ir vienerių metų armijoje turėjau gerą darbą vietinėje ligoninėje, kaip rentgeno aparatūros technikas. Gyvenimas, regis, ėjo sklandžiai, ir misija atrodė nebūtina.
Kartą daktaras Džeimsas Pingris, ligoninės chirurgas, pakvietė mane pietų. Mums besikalbant jis sužinojo, kad neketinu tarnauti misijoje ir paklausė kodėl. Pasakiau jam, kad esu kiek vyresnis ir jau turbūt per vėlu. Jis pasakė, kad tai nelabai svari priežastis, ir pridūrė, kad jis išvyko į misiją užbaigęs medicinos studijas. Tada jis paliudijo, kokia svarbi buvo jo misija.
Jo liudijimas mane labai paveikė. Jis paskatino mane melstis taip, kaip niekada iki tol nesimeldžiau – su tikru ketinimu. Galėjau sugalvoti daug priežasčių nevykti į misiją: buvau drovus. Turėjau mėgstamą darbą. Turėjau galimybę gauti stipendiją – po misijos tokios galimybės neturėčiau. Svarbiausia, turėjau merginą, kuri laukė manęs, kol buvau armijoje, ir žinojau, jog dar dvejus metus ji manęs nelauks! Meldžiau patvirtinimo, kad mano priežastys svarios ir kad esu teisus.
Savo nusivylimui, negalėjau gauti lengvų „taip“ arba „ne“ atsakymų, kurių tikėjausi. Tada man atėjo mintis: „Ką Viešpats nori, kad padarytum?“ Turėjau pripažinti, jog Jis nori, kad tarnaučiau misijoje, ir tai tapo apsisprendimo akimirka mano gyvenime. Ar noriu daryti tai, ką aš noriu, ar ketinu vykdyti Viešpaties valią? Tai klausimas, kurį būtų neblogai visiems mums dažnai sau užduoti.
Esu dėkingas, kad pasirinkau tarnauti misijoje ir buvau paskirtas darbuotis Meksikos šiaurinėje misijoje.
Amžinos pasekmės
Po trisdešimt penkerių metų mano sūnus paskatino mane su juo aplankyti Meksiką. Tikėjausi rasti keletą žmonių, kuriuos mokiau. Apsilankėme sakramento susirinkime mažame miestelyje, kuriame pradėjau savo misiją, bet nepažinau nė vieno žmogaus. Po susirinkimo užkalbinome vieną iš narių ir paklausėme, ar jis pažįsta ką nors iš mano sąraše surašytų žmonių, kuriuos mokiau prieš tiek daug metų. Mes nesėkmingai peržiūrinėjome sąrašą, kol atėjome iki paskutinės pavardės: Leonoros Lopez de Enrikez.
„O, taip, – tarė tas žmogus. – Ši šeima yra kitoje apylinkėje, bet jie lanko bažnyčią šiame pastate. Kitas susirinkimas bus jų sakramento susirinkimas.“
Mums neteko ilgai laukti, kol į pastatą įėjo Leonora. Nors dabar jai buvo virš 70, iš karto ją pažinau, o ji pažino mane. Apsikabinome ir ilgai taip stovėjome ašarodami.
„Mes 35 metus meldėmės, kad sugrįžtum ir mes galėtume padėkoti tau už tai, kad atnešei Evangeliją į mūsų šeimą“, – tarė ji.
Įėjus kitiems šeimos nariams, mes apsikabinome ir ašarojome. Netrukus sužinojome, kad šios apylinkės vyskupas yra vienas iš Leonoros sūnų, chore giedojo jos anūkė, pianistas buvo jos anūkas, kaip ir keletas kitų Aarono kunigystę turinčių vaikinų. Viena jos dukterų buvo ištekėjusi už kuolo prezidento patarėjo, o kita dukra – už gretimos apylinkės vyskupo. Dauguma Leonoros vaikų buvo atitarnavę misijas, o dabar misijose atitarnavo ir anūkai.
Supratome, kad Leonora buvo kur kas geresnė misionierė nei aš. Dabar jos vaikai su dėkingumu prisimena jos nepailstamas pastangas mokyti juos Evangelijos. Ji juos mokė, kad nežymūs sprendimai per laiką virsta visaverčiu, teisiu ir laimingu gyvenimu, o jie mokė to kitus. Visi sakė, kad dėl šios nuostabios šeimos į Bažnyčią atėjo virš 500 žmonių.
Ir visa tai prasidėjo nuo pokalbio prie pietų stalo. Dažnai pagalvoju, kad jei daktarui Pingriui būtų labiau rūpėjusi karjera ar pasaulio siekiai, jis gal niekada nebūtų paklausęs, kodėl aš netarnavau misijoje. Bet jam rūpėjo kiti ir Viešpaties darbo pažanga. Jis pasėjo sėklą, kuri užaugo, atnešė vaisių ir toliau eksponentiškai dauginasi (žr. Morkaus 4:20). Mano misija pamokė mane apie amžinas vieno sprendimo vykdyti Viešpaties valią pasekmes.
Atminkite savo amžinąjį tikslą
Dažnai pažvelgdavau atgal ir pagalvodavau, kodėl man buvo taip sunku apsispręsti vykti į misiją. Buvo sunku, nes leidausi blaškomas; pamečiau iš akių amžinąjį tikslą – tikrą ketinimą, dėl kurio esame čia.
Mano norai ir valia nebuvo suderinti su Viešpaties valia; antraip apsispręsti būtų buvę lengviau. O kodėl jie nebuvo suderinti? Sekmadieniais eidavau į bažnyčią ir priimdavau sakramentą, bet nesusitelkdavau į jo prasmę. Meldžiausi, bet dažniausiai tik mechaniškai. Skaičiau Raštus, bet tik atsitiktinai ir be tikro ketinimo.
Raginu jus gyventi sąmoningą ir tikslingą gyvenimą – net jei to anksčiau nedarėte nuolat. Nenustokite ryžto dėl minčių, ką jau padarėte ar ko nepadarėte. Leiskite Gelbėtojui švariai ištrinti klaidas. Atminkite, ką Jis pasakė: „Kiekvieną kartą, kai tik jie su tikru ketinimu atgailaudavo ir siekdavo atleidimo, jiems būdavo atleidžiama“ (Moronio 6:8; kursyvas pridėtas).
Pradėkite dabar. Gyvenkite motyvuotą gyvenimą, suprasdami, kodėl darote tai, ką darote, ir kur tai jus nuves. Kai tai darysite, pastebėsite, kad į svarbiausią visų savo poelgių „kodėl“ galite atsakyti: todėl, kad suvokiu tobulą Viešpaties meilę man ir myliu Jį. Linkiu rasti didį džiaugsmą ieškant tobulumo, suvokiant ir vykdant Jo valią.