Kol susitiksime vėl
Kelias į saugią vietą
Prezidentas Henris B. Airingas
Pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje
Iš „Finding Safety in Counsel,“ Liahona, July 1997, 23–25.
Vienas iš būdų žinoti, kad įspėjimas yra iš Viešpaties, – tai pasitelkti liudytojų, įgaliotų liudytojų, įstatymą.
Turbūt Gelbėtojo troškimas vesti mus į saugų gyvenimą niekada neišseks. Ir būdas, kuriuo Jis rodo mums kelią, yra pastovus. Kad padėtų tiems, kurie panorės tai priimti, kviesdamas Jis naudoja daugiau nei vieną priemonę. Ir tos priemonės visada apima žinios siuntimą pranašų burnomis, kai tik žmonės yra pasiruošę priimti Dievo pranašus. Šie įgalioti tarnai visada yra įpareigojami įspėti žmones, nurodyti jiems kelią į saugų gyvenimą.
Kai 1838 metų rudenį Misūrio valstijoje, JAV, kilo įtampa, pranašas Džozefas Smitas kvietė visus šventuosius saugios vietos ieškoti Far Veste. Daugelis gyveno nuošaliuose ūkiuose ar viena nuo kitos nutolusiose nausėdijose. Jis ypač įspėjo Džeikobą Honą, mažos nausėdijos, vadinamos Hono malūnu, įkūrėją. Tarp to meto užrašų yra toks: „Brolis Džozefas per malūno savininką Honą ten gyvenantiems broliams buvo pasiuntęs žinią išvykti iš ten ir vykti į Far Vestą, bet ponas Honas tos žinios neperdavė“ (Philo Dibble, in “Early Scenes in Church History,” in Four Faith Promoting Classics [1968], 90). Vėliau, pranašas Džozefas savo istorijoje rašė: „Iki šiol Dievas duodavo man išminties išgelbėti žmones, kurie priimdavo patarimą. Nežuvo nė vienas, kuris [paklausė] mano patarimo“ (History of the Church, 5:137). Tada pranašas parašė liūdną tiesą, kad nekalti gyvenimai prie Hono malūno galėjo būti išgelbėti, jei žmonės būtų gavę jo patarimą ir juo sekę.
Savo laiku ir mes gavome įspėjimą ir patarimą, kur rasti saugią vietą nuo nuodėmės ir sielvarto. Vienas iš požymių, pagal kuriuos galime atpažinti tuos įspėjimus, yra tai, kad jie kartojasi. Pavyzdžiui, per šias visuotines konferencijas esate girdėję mūsų pranašą sakant, kad jis cituoja prieš jį buvusį pranašą ir yra antras, o kartais net trečias liudytojas. […] Apaštalas Paulius rašė, kad „dviejų ar trijų liudytojų parodymais remsis visa byla“ (2 Korintiečiams 13:1). Vienas iš būdų žinoti, kad įspėjimas yra iš Viešpaties, yra pasitelkti liudytojų, įgaliotų liudytojų, įstatymą. Pasikartojantys pranašų žodžiai turėtų atkreipti mūsų dėmesį ir pripildyti mūsų širdis dėkingumo už tai, kad gyvename tokiais palaimintais laikais. […]
Mūsų Dangiškasis Tėvas mus myli. Jis pasiuntė savo Viengimį Sūnų būti mūsų Gelbėtoju. Jis žinojo, kad mirtingajame gyvenime pateksime į didelius pavojus. Baisiausi iš jų kils dėl priešininko gundymų. Tai viena iš priežasčių, kodėl Gelbėtojas parūpino kunigystės raktus, kad turintieji ausis girdėti ir tikėjimą paklusti galėtų ateiti į saugias vietas.