ATEIKITE PAKLAUSYTI PRANAšO BALSO
Kaip reikia duoti
Iš “Giving with Joy,” Liahona, Dec. 1996, p. 11-14.
Buvo vasaros diena. Mano mama mirė ankstyvą popietę. Iš ligoninės namo grįžome tik trise: mano tėvas, brolis ir aš. Paruošėme sau užkandžių, tada šnekučiavomės su svečiais. Darėsi vėlu, leidosi sutemos, ir aš prisimenu, kaip mes vis dar nejungėme šviesos.
Suskambo skambutis, ir tėtis atidarė duris. Tai buvo teta Katerina ir dėdė Bilas. Pastebėjau, kad dėdė Bilas rankoje laikė indą su vyšniomis. Vis dar matau tas tamsiai raudonas, beveik purpurines, vyšnias ir aukso spindesio indo dangtelį. Jis tarė: „Gal jos jums patiks. Jūs turbūt nevalgėte deserto.“
Mes tikrai jo nebuvome valgę. Mes trise susėdome aplink virtuvės stalą, įsibėrėme vyšnių į dubenėlius ir valgėme jas, tuo tarpu dėdė Bilas ir teta Katerina plovė indus.
Sakyčiau, kad didžios dovanos davimas ir gavimas susideda iš trijų dalių. Jos čia atsispindi vyšnių dovanoje.
Pirma, žinojau, kad dėdė Bilas ir teta Katerina jautė tai, ką jaučiau aš. Jie turbūt manė, kad mes per daug pavargę, kad pasigamintume daugiau maisto. Jie turbūt manė, kad naminių vyšnių indas akimirką padės mums vėl pasijusti kaip šeima. Neprisimenu vyšnių skonio, tačiau prisimenu, kad kažkas žinojo mano širdį ir kad aš kažkam rūpėjau.
Antra, jaučiau, kad dovana buvo savanoriška. Žinojau, kad dėdė Bilas ir teta Katerina savo noru pasirinko atnešti dovaną. Atrodė, kad dovanos davimas jiems teikė džiaugsmo.
Ir trečia, tai buvo auka. Žinojau, kad teta Katerina tas vyšnias konservavo savo šeimai. Jiems turbūt patiko vyšnios. Tačiau ji paėmė iš jų galimą malonumą ir suteikė jį man. Tai auka. Tačiau nuo to laiko suvokiau vieną nuostabų faktą: dėdei Bilui ir tetai Katerinai turbūt atrodė, kad jie patirs daugiau malonumo, jei vyšnias valgysiu aš, o ne jie patys.
Didžios dovanos dovanojimas apima tris dalykus: turi jausti tai, ką jaučia kiti, duoti savo noru ir duodamas turi aukotis.
Dievas Tėvas davė savo Sūnų, o Jėzus Kristus mums davė Apmokėjimą – neįkainojamas ir neišmatuojamas dovanas. Jėzus noriai, savo valia davė tą dovaną mums visiems. Vienas iš ženklų, kad asmuo priėmė Gelbėtojo apmokėjimo dovaną yra jo noras duoti.