Abortas: Smurtas prieš bejėgius
Pradėdamas norėčiau skaitytojų atsiprašyti už kai kuriuos mano naudojamus nemalonius terminus. Karo, apie kurį aš kalbėsiu, pobūdis reikalauja aiškaus bendravimo.
Būdami Dievo sūnūs ir dukros, mes branginame gyvenimą kaip Jo dovaną. Dievo amžinasis planas suteikia Jo vaikams galimybę gauti fizinį kūną, įgyti žemiškos patirties ir suvokti savo, kaip amžinojo gyvenimo paveldėtojų, dieviškąją paskirtį.1
Karo aukų skaičiai
Taip suprasdami ir vertindami gyvybę, mes smerkiame, kai gyvybės prarandamos dėl karų. Tie skaičiai yra baisūs. Pirmasis pasaulinis karas pareikalavo daugiau nei 8 milijonus karių gyvybių. Antrojo pasaulinio karo metu žuvo daugiau nei 22 milijonai kareivių.2 Kartu paėmus šie du karai, apėmę 14 metų, pareikalavo mažiausiai 30 milijonų karių gyvybių visame pasaulyje. Šie skaičiai neatspindi milijonų civilių aukų.
Tie skaičiai tampa mažyčiais, palyginus su aukomis, kurių reikalauja kitas karas ir kurios kasmet viršija kartu sudėtas Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų aukas. Pasaulinė statistika rodo, kad per metus yra atliekama daugiau nei 40 milijonų abortų.3
Šis karas, vadinamas abortu, – tai karas su negalinčiais apsiginti ir pasisakyti. Tai karas su negimusiais. Tai visame pasaulyje vykstantis karas. Ironiška, tačiau bendruomenės, kurios paprastai saugo žmogaus gyvybę, dabar priėmė įstatymus, kurie leidžia tokią praktiką.
Dieviška doktrina
Tai mums daug reiškia, nes Viešpats ne kartą skelbė šį dievišką paliepimą: „Nežudysi.“4 Po to pridėjo: „Ir nedarysi nieko panašaus.“5 Netgi iki Evangelijos pilnatvės sugrąžinimo apšviesti asmenys suprato, kad žmogaus gyvybė yra šventa. Džonas Kalvinas, šešioliktojo amžiaus reformatas, rašė: „Jeigu atrodo, kad žiauriau nužudyti žmogų jo namuose nei lauke… tikrai reikėtų manyti, kad dar žvėriškiau yra sunaikinti vaisių įsčiose, jam neišvydus šviesos.“6
Žmonių sukurtos taisyklės šiais laikais įteisino tai, kas nuo laiko pradžios buvo Dievo uždrausta. Žmonių išmintis iškraipė ir pakeitė absoliučią tiesą į skambias frazes, kurios skatina visiškai klaidingą praktiką.
Ypatingi atvejai
Svarbiausia yra pasirūpinti motinos sveikata. Tačiau atvejai, kada nėštumą reikia nutraukti, norint išgelbėti motinos gyvybę, yra labai reti, ypač ten, kur yra moderni sveikatos priežiūros sistema. Kitas ypatingas atvejis – kai nėštumas yra išprievartavimo ar kraujomaišos pasekmė. Tokia tragedija yra sudėtinga, nes buvo pažeista nekaltos moters laisvė rinktis. Tokiomis aplinkybėmis kartais gali būti pasiūlomas abortas, siekiant apsaugoti motinos fizinę ir psichinę sveikatą. Abortai dėl šių priežasčių taip pat pasitaiko retai.
Kai kurie pasisako už abortą bijodami, kad vaikas gali gimti su išsigimimais. Iš tiesų, tam tikrų užkrečiančių ar nuodingų medžiagų pavojus per pirmus tris nėštumo mėnesius yra realus, tačiau nėštumo nutraukimo galimybę reiktų vertinti labai atsargiai. Gyvybė labai brangi visiems, įskaitant tuos, kurie gimsta su negalia. Be to, galutinė išdava gali būti ne tokia rimta, kaip buvo manoma.
Gerai prisimenu vieną porą, kuri tai patyrė. Tuo metu ta moteris buvo vos 21 metų – nuostabi ir ištikima žmona. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius ji susirgo raudonuke. Jai patarė pasidaryti abortą, nes buvo galima beveik garantuoti, kad besivystantis kūdikis yra pažeistas. Kai kurie jos šeimos nariai iš nuoširdaus susirūpinimo ja papildomai spaudė darytis abortą. Tikinti pora pasitarė su savo vyskupu. Jis pasiūlė pasikalbėti su jų kuolo prezidentu, kuris išklausęs jų problemą, patarė jiems to kūdikio gyvybės nenutraukti, netgi jei ir buvo tikimybė, kad vaikas gims nesveikas. Jis pacitavo šią Raštų ištrauką:
„Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga.
Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius.“7
Jie nusprendė sekti tuo patarimu ir leido savo vaikui gimti. Gimė nuostabi maža mergytė, visais atžvilgiais normali, išskyrus tai, kad buvo visiškai kurčia. Kai jų dukrą patikrino kurčiųjų mokykloje, tėvams buvo pranešta, kad jų vaikas turi genijaus intelektą. Ji mokėsi prestižiniame universitete ir gavo stipendiją. Dabar, praėjus maždaug 40 metų, ji gyvena nuostabų gyvenimą.
Neleisti asmeniui gyventi dėl galimos negalios – labai baisi klaida. Tokia logika remiantis taip pat reikėtų nutraukti gyvybes tiems, kurie jau gyvena su tokiais trūkumais. Tolesnis žingsnis, remiantis tokiu mąstymu, privestų prie išvados, kad tie, kurie yra neįgalūs, arba sudarantys nepatogumų, turėtų būti pašalinti. Tokia nepagarba gyvybei būtų tiesiog neįsivaizduojama!
Abortas panorėjus
Santykinai visai nedaug abortų atliekama ypatingais atvejais, apie kuriuos aš užsiminiau.8 Dauguma abortų atliekami panorėjus atsikratyti nepageidaujamo nėštumo. Tokie abortai yra tiesiog tam tikra gimimų kontrolės forma.
Daugelyje šalių buvo įteisinta teisė pasirinkti abortą, įsivaizduojant, kad moteris turi laisvę rinktis, ką ji nori daryti su savo pačios kūnu. Tam tikra prasme kiekvienas iš mūsų, tiek vyrai, tiek moterys, turime tokią laisvę. Mes galime laisvai mąstyti. Mes galime laisvai planuoti. Ir mes galime laisvai elgtis. Tačiau, vos tik kažką padarome, niekada nebūsime laisvi nuo pasekmių.
Kad aiškiau suprastume šią sampratą, galime pasimokyti iš astronautų pavyzdžio. Atrankos ar pasiruošimo metu jis arba ji gali bet kada iš programos pasitraukti. Bet vos tik erdvėlaivis pakilo, astronautą varžo ankstesnio pasirinkimo pasekmė – jis arba ji privalo keliauti.
Taip yra ir su žmonėmis, kurie pasirenka eiti keliu, kuris veda link tėvystės. Jie gali laisvai rinktis – imtis to kurso arba ne. Kai užsimezga vaisius, pasirinkimas jau įvyko.
Taip, moteris gali rinktis, ką daryti su savo kūnu. Kur jos pasirinkimas benuvestų, ar prie astronauto misijos, ar prie kūdikio, jos pasirinkimas leistis kelionėn pririša ją prie to pasirinkimo pasekmių. Ji nebegali „atšaukti pasirinkimo“.
Diskusijų dėl aborto metu remiamasi „asmens laisve rinktis“, tarytum tai yra vienintelė aukščiausia dorybė. Tai galėtų būti tiesa, jei tai apimtų tik vieną asmenį. Jokio asmens teisės negali leisti pažeisti kito asmens teisių. Santuokoje ar už jos ribų abortas nėra vien tik asmeniškas reikalas. Besivystančio kūdikio gyvybės nutraukimas apima du asmenis, turinčius atskirus kūnus, smegenis ir širdis. Tai, kad moteris gali elgtis su savo kūnu pagal savo valią, nesuteikia jai teisės atimti gyvybę savo kūdikiui, taip pat viską, ką jos vaikas per visą gyvenimą pasirinktų.
Būdami pastarųjų dienų šventieji, turėtume ginti pasirinkimą, teisingą pasirinkimą, o ne tik pačią teisę rinktis.9
Beveik visuose įstatymuose, susijusiuose su abortu, atsižvelgiama į nėštumo laikotarpį. Žmogaus protas leido sau nuspręsti, kada prasideda „prasminga gyvybė“. Medicinos daktaro studijų metu sužinojau, kad nauja gyvybė prasideda, kai dvi ypatingos ląstelės susijungia ir tampa viena ląstele, sujungdamos 23 tėvo ir 23 motinos chromosomas. Tose chromosomose yra tūkstančiai genų. Nuostabaus proceso metu genetinių kodų kombinacijoje formuojami visi negimusio asmens pagrindiniai bruožai ir sukuriama nauja DNR. Tolesnio augimo rezultatas – naujas žmogus. Praėjus maždaug 22 dienoms po to, kai susijungė dvi ląstelės, pradeda plakti mažytė širdutė. Po 26 dienų pradeda cirkuliuoti kraujas.10 Nuspręsti, kada besivystanti gyvybė gali būti laikoma „prasminga“, mano nuomone, yra spėliojimas ir tai labai savavališka.
Valdžios institucijos įteisino abortą neatsižvelgdamos į Dievą ir Jo įsakymus. Raštuose ne kartą pareiškiama, kad žmonės klestės, tik jei laikysis Dievo įsakymų.11 Asmenys klestės, tik kai jie gyvens su tikėjimu į Dievą ir paklus Jam, kuris sakė:
„Aš, Viešpats… sustačiau žemę, mano rankų darbus; ir viskas juose yra mano.
Ir aš ketinu aprūpinti…
Bet tai turi būti daroma mano būdu…
Nes žemė yra kupina ir visko pakanka.“12
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia visada pasisakė prieš abortus. Daugiau nei prieš šimtmetį Pirmoji prezidentūra rašė: „Mes dar kartą pasinaudojame galimybe perspėti pastarųjų dienų šventuosius dėl šių… vaisiaus ir kūdikių žudymų.“13
Dar savo prezidentavimo pradžioje prezidentas Spenseris V. Kimbolas (1895-1985) sakė: „Mes ne kartą patvirtinome neigiamą Bažnyčios požiūrį į visokius abortus, išskyrus du retai pasitaikančius atvejus: kuomet pastojimas yra išprievartavimo pasekmė ir kai kompetentingi gydytojai nustato, kad priešingu atveju kils didelis pavojus motinos sveikatai.“14 Dabartinė politika apima dvi kitas išimtis – kraujomaišą ir jei kompetentingi gydytojai nustato, kad kūdikis po gimimo neišgyventų. Netgi šios išimtys automatiškai nepateisina aborto. Jos „turi būti pasirenkamos tik po to, kai susiję asmenys pasitarė su savo vyskupu ir per maldą gavo patvirtinimą iš Dievo“.15
Įvaikinimas
Kam sunaikinti gyvybę, kuri gali atnešti džiaugsmo kitiems? Yra geresnių būdų, kaip elgtis, kuomet nėštumas nėra pageidaujamas. Kai nuodėmingo elgesio metu sukuriama gyvybė, geriausias būdas pradėti atgailauti – tai išsaugoti to vaiko gyvybę. Prie vienos jau padarytos sunkios nuodėmės pridėjus kitą sunkią nuodėmę, tik padaroma daugiau bėdos. Įvaikinimas yra nuostabi alternatyva abortui. Tiek kūdikis, tiek įtėviai gali būti didžiai palaiminti per to kūdikio įvaikinimą namuose, kur vaiku bus meiliai rūpinamasi ir kur jam bus priieinamos Evangelijos palaimos.
Galima atgailauti
Ar dar yra vilties asmeniui, kuris prisidėjo prie aborto? Ar yra dar vilties tiems, kurie taip nusidėjo ir dabar juos slegia širdgėla? Atsakymas yra: taip! „Pagal tai, ką apreiškė Viešpats, asmuo gali atgailauti dėl aborto nuodėmės ir gauti atleidimą.“16 Žinome, kad Viešpats padės visiems, kurie nuoširdžiai atgailauja.17
Gyvybė yra brangi! Niekas negali apkabinti nekalto kūdikio, pažvelgti į tas nuostabias akutes, jausti mažyčius pirštukus ir pabučiuoti kūdikio žanduką, nepajutęs gilios pagarbos gyvybei ir mūsų Kūrėjui. Gyvybė kyla iš gyvybės. Tai joks atsitiktinumas. Tai Dievo dovana. Jis nekaltą gyvybę siunčia ne tam, kad ji būtų sunaikinta. Jis ją suteikia ir, žinoma, tik Jis gali ją paimti.18 Liudiju, kad gyvybė yra amžina, kaip kad Jis yra amžinas.