Gyvasis Kristus

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios apaštalų liudijimas

„Gyvasis Kristus – Apaštalų liudijimas,“ datuotas 2000 m. sausio 1 d., pasirašytas Pirmosios prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo. Jis išspausdintas 2000 m. balandžio Liahonoje.

Minėdami dutūkstantąsias Jėzaus Kristaus gimimo metines, mes liudijame apie Jo neprilygstamo gyvenimo realumą ir nesibaigiančią didžiosios Jo atpirkimo aukos tyrumą ir galią. Niekas kitas neturėjo tokios gilios įtakos visiems, kurie gyveno ir gyvens žemėje.

Jis buvo Didysis Senojo Testamento Jehova, Naujojo Mesijas. Vadovaujamas savo Tėvo Jis buvo žemės sutvėrėjas. „Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę.“ (Jono 1:3) Nors ir be nuodėmės, Jis buvo pakrikštytas, kad būtų atlikta viskas, kas reikalinga teisumui. Jis „vaikščiojo, darydamas gera“ (Apaštalų darbų 10:38), tačiau buvo niekinamas už tai. Jo evangelija buvo taikos ir geros valios žinia. Jis nuoširdžiai ragino visus sekti Jo pavyzdžiu. Jis keliavo Palestinos keliais, gydydamas ligonius, įgalindamas akluosius praregėti, prikeldamas mirusiuosius. Jis mokė amžinybės tiesų, mūsų ikimirtingojo egzistavimo tikrumo, mūsų gyvenimo žemėje tikslo ir Dievo sūnų bei dukterų galimybių būsimajame gyvenime.

Jis įsteigė sakramentą kaip savo didingos atpirkimo aukos atminimą. Jis buvo suimtas ir apkaltintas nebūtais dalykais, pripažintas kaltu, norint įtikti miniai, ir pasmerktas mirti ant Kalvarijos kryžiaus. Jis atidavė savo gyvybę, kad atpirktų žmonijos nuodėmes. Tai buvo didi dovana tiems, kurie kada nors gyvens žemėje.

Mes iškilmingai liudijame, kad Jo gyvenimas, reikšmingiausias visoje žmonių istorijoje, neprasidėjo Betliejuje ir nesibaigė Kalvarijoje. Jis buvo Tėvo Pirmagimis, Viengimis Sūnus pagal kūną, pasaulio Atpirkėjas.

Jis pakilo iš kapo „kaip užmigusiųjų pirmagimis“ (1 Korintiečiams 15:20). Kaip prisikėlęs Viešpats, Jis aplankė tuos, kuriuos mylėjo gyvenime. Jis taip pat mokė „kitas avis“ (Jono 10:16) senovės Amerikoje. Šiais laikais Jis ir Jo Tėvas pasirodė berniukui Džozefui Smitui, pradėdami seniai pažadėtą „amžių pilnatvę“ (Efeziečiams 1:10).

Apie gyvąjį Kristų pranašas Džozefas rašė: „Jo akys buvo tarsi ugnies liepsna; jo galvos plaukai buvo balti tarsi sniegas; jo veidas spindėjo skaisčiau už saulę; ir jo balsas buvo lyg didžių vandenų šniokštimas, būtent Jehovos balsas, sakantis:

Aš esu pirmasis ir paskutinysis; aš esu tas, kuris gyvena, aš esu tas, kuris buvo nužudytas; aš esu jūsų užtarėjas pas Tėvą.“ (DS 110:3-4)

Apie Jį pranašas taip pat skelbė: „Ir dabar, po daugelio liudijimų, pateiktų apie jį, šis yra visų paskiausias liudijimas, kurį pateikiame apie jį, – kad jis gyvena!

Nes mes jį matėme, būtent Dievo dešinėje; ir mes girdėjome balsą, liudijantį, kad jis – Tėvo Vienatinis,

kad juo, per jį ir iš jo sukuriami ir buvo sukurti pasauliai, ir jų gyventojai – Dievui užgimę sūnūs ir dukros.“ (DS 76:22-24)

Mes iškilmingai skelbiame, kad žemėje buvo atkurta Jo kunigystė ir Jo Bažnyčia – „pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų“ (Efeziečiams 2:20).

Mes liudijame, kad vieną dieną Jis grįš žemėn. „Tada Viešpaties šlovė bus apreikšta! Visa žmonija drauge ją išvys.“ (Izaijo 40:5) Jis valdys kaip karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, kiekvienas kelis priklaups ir kiekvienas liežuvis garbins Jį. Kiekvienas iš mūsų turės stoti į Jo teismą pagal savo darbus ir širdies troškimus.

Mes, kaip Jo tinkamai įšventinti apaštalai, liudijame, kad Jėzus yra gyvasis Kristus, nemirtingas Dievo Sūnus. Jis yra didysis karalius Emanuelis, kuris šiandien stovi savo Tėvo dešinėje. Jis yra pasaulio šviesa, gyvenimas ir viltis. Jo kelias – tai kelias, vedantis į laimę šiame gyvenime ir amžinajame ateinančio pasaulio gyvenime. Dėkojame Dievui už niekam neprilygstančią Jo dieviško Sūnaus dovaną.