Ar buvau išgelbėta?
Mano draugė Reičelė paklausė manęs, ar nenorėčiau nueiti su ja į bažnyčią. Jį buvo aktyvi savo tikėjime, ir man buvo smalsu pamatyti, kuo jos bažnyčia skyrėsi nuo manosios. Paprašiau savo tėvų leidimo eiti kartu su ja. Jie pasakė, jog galėsiu eiti, kadangi jos garbinimo susirinkimo laikas nesikirto su mūsų susirinkimų laiku.
Daug kas jos bažnyčios pamaldose man buvo neįprasta: giesmės ir maldos buvo kitokios; tai, kaip kalbėjo pamokslininkas, buvo neįprasta. Kada iš rankų į rankas buvo perduodama paaukojimų lėkštė, nežinojau ką daryti.
Galiausiai pamokslininkas pasiūlė tiems iš susirinkusiųjų, kurie dar nėra viešai priėmę Jėzaus Kristaus savo Gelbėtoju, išeiti į priekį. Reičelė pašnibždomis skatino eiti mane. Aš dvejojau. Mūsų apylinkėje vyskupas niekada nieko neprašė išeiti prieš visus ir viešai priimti Kristų. Nežinojau, ką daryti. Pamaniau, kad galbūt nepadariau kažko svarbaus savo išgelbėjimui. Iš to susirinkimo išėjau sutrikusi.
Vėliau, galvodama apie tą patyrimą, suvokiau, kad iš tiesų esu viešai priėmusi Jėzų Kristų savo Gelbėtoju. Mane pakrikštijo asmuo turintis kunigystės įgaliojimą iš Jėzaus Kristaus. Mano krikštas buvo sandora su Dangiškuoju Tėvu, kad prisiimsiu Jėzaus Kristaus vardą ir būsiu Jo mokinė. Pažadėjau, kad laikysiuosi Jo įsakymų ir stengsiuosi būti panaši į Jį. Mano krikštą stebėjo kunigystę turintieji, kurie buvo liudytojai, taip pat ir mano šeima bei apylinkės nariai.
Po savo krikšto ir patvirtinimo kiekvieną sekmadienį turiu galimybę priimti sakramentą ir vėl paliudyti savo Dangiškajam Tėvui, kad toliau prisiimu Kristaus vardą.
Kartai krisčionys iš kitų bažnyčių gali užduoti tą patį klausimą, kuri uždavė mano draugės pamokslininkas, tik pasakyti kitaip. Jie gali paklausti, ar mes buvome išgelbėti. Vyresnysis Dalinas H. Ouksas, Dvyliko Apaštalų Kvorumo narys, mums padeda suprasti ir atsakyti į šį klausimą: „Kartais krisčionys kai kuriems esminiams evangelijos terminams, tokiems kaip išgelbėtas ar išgelbėjimas, priskiria skirtingas reikšmes. Jeigu atsakome pagal tai, ką tikriausiai omenyje turi mus paklausęs asmuo, klausdamas, ar esame „išgelbėti“, mūsų atsakymas turi būti „taip“.1
Kai lankiausi savo draugės bažnyčioje, aš dar tik stiprinau savo liudijimą apie Jėzų Kristų. Nuo tada pastebėjau, kad kuo daugiau studijuoju evangeliją per Raštus ir gyvųjų pranašų žodžius, tuo labiau esu pasiruošusi ir užtikrinta visada būti Dievo liudytoja (žr. Mozijo 18:9).