Garbinimas giesmėmis
Per muziką galime priartėti prie Gelbėtojo.
Norėčiau dainuoti kaip sesuo Petraitė. Norėčiau groti pianinu kaip brolis Jonauskas. Kiek kartų mes tai girdėjome ar patys taip mąstėme? Kartais apie muzikinį talentą galvojame kaip apie ypatingą dovaną, priklausančią vien tik kitiems, kaip apie nuostabų talentą, kurį vertiname, bet manome patys jo neturį.
Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje muzika ir giedojimas skirti kiekvienam. Per giesmes galime išreikšti dėkingumą ir šlovę, mokytis Gelbėtojo sugrąžintos evangelijos, atminti Jo Apmokėjimą ir pasižadėti Juo sekti.
Išreiškiame dėkingumą ir šlovę
Kai senovės Izraelis buvo išvaduotas iš Egipto, „tada Mozė ir izraelitai giedojo Viešpačiui“ (Išėjimo 15:1). Jareditai, perplaukę vandenyną, „giedojo šlovės giesmes Viešpačiui“ (Etero 6:9). Taip pat ankstyvieji pastarųjų dienų šventieji, pašventinę Kirtlando šventyklą, giedojo naują Viljamo V. Felpso giesmę „Šventoji Dvasia“1. Kiekviename evangelijos laikotarpyje Dievo vaikai kėlė savo balsus šlovindami Jį muzika.
Daugelis šiandieninių mūsų giesmių taip pat neša tą džiaugsmo ir šlovinimo dvasią. Pavyzdžiui, kita mėgstama Viljamo V. Felpso giesmė skelbia:
Izraelio Išpirkėjas –
Mūsų viltis.
Palaimos Jo šaukiamės mes.
Šešėlis kaitroj
Ir nakties švyturys,
Karalius mūs, Maitintojas!2
Giesmės taip pat gali išreikšti mūsų padėką už konkrečias palaimas, kaip tai daroma šiame pažįstamame posmelyje:
Už pranašą, Dieve, Tau dėkingi,
Kurs lydės mus kelionėj tiesos.
Evangelijos žodis išmintingas
Mūs protams suteiks daug šviesos.
Dėkojame Tau už palaimas,
Atsiųstas visiems iš dangaus.
Su meile paklūstame Tau mes
Ir tarnauti norime Tau.3
Giedodami šias giesmes, vykdome įsakymą: „Jei esi laimingas, – kas reiškia, jei jauti džiaugsmą, – šlovink Viešpatį giedojimu, muzika… ir šlovinimo bei padėkos malda.“ (DS 136:28)
Mokomės Jo evangelijos
Išreikšdamos dėkingumą ir šlovę giesmės taip pat suteikia mums progų mokytis Jėzaus Kristaus evangelijos. Pavyzdžiui, šioje žinomoje vaikiškoje giesmėje labai paprastai ir nuostabiai paaiškinamas mūsų ryšis su Tėvu danguje:
Dievo vaikas aš,
Į žemę atsiųstas,
Namus čia žemiškus gavau
Ir tėvus mylinčius.4
Per kitas giesmes esame mokomi, kaip gyventi pagal evangelijos principus. Štai kaip tai daroma šioje žinomoje giesmėje, sukurtoje Bažnyčios pionierių laikais:
Šventieji, šen, be baimės prieš vargus,
Su džiaugsmu šen keliaut.
Nors kelias šis atrodys ir sunkus,
Jus malonė apgaubs.
Tolyn nebodami kančių
Ir rūpesčių smulkių, tuščių,
Greit širdys mums džiaugsmu užkais –
Kaip gerai! Kaip gerai!5
Kai kurios mūsų mėgstamiausios giesmės moko mus sekti Kristaus tarnais, mūsų dienomis Jo išsirinktais pranašais. Pavyzdžiui, giesmė „Garbinkim tą“ padeda mums atminti svarbų pranašo Džozefo Smito vaidmenį sugrąžinant evangeliją:
Garbinkim tą, kam Jehova kalbėjo!
Jėzaus jis pateptas, pranašas mūs.
Eros naujos jis atverti atėjo.
Gerbs jį karaliai ir tautos paklus.6
Šių bei kitų giesmių apmąstymas ir giesmyne pažymėtų Raštų nuorodų studijavimas gali mums padėti mokytis evangelijos ir savo kasdieniame gyvenime atminti Gelbėtoją.
Atmename Jo Apmokėjimą
Vienas svarbiausių būdų atminti Gelbėtoją yra kas savaitę priimti sakramentą. Ruošdamiesi šiam šventam įvykiui mes giedame giesmę. Sakramentinės giesmės primena mums apie Kristaus auką ir jos reikšmę mums:
Štai mirė Išpirkėjas mūs,
Atkurtas teisingumas bus.
Už mūsų mirė Jis kaltes, …
Kad žengtume į šlovę mes.7
Jis kraują praliejo už mūsų kaltes,
Aukojo gyvybę dėl mūs.
Be nuodėmės kūnas Jėzaus paties
Išgelbėjo žmones visus.8
Žaizdota ranka sumokėjo už mus skolas,
Ar tokią malonę galėčiau pamiršti aš?
Aš garbinsiu Jį savo žodžiais, savais jausmais,
Kol sosto papėdėje Jam lenksiuosi žemai.9
Jei sakramentinės giesmės žodžius giedame pamaldžiai bei apmastydami, jie padeda mums sutelkti dėmesį į Gelbėtoją. Jie paruošia mus sakramentą priimti prasmingai ir vėl pasižadėti priimti Jėzaus Kristaus vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų.
Pasižadame sekti Jėzumi Kristumi
Pasižadėjimas sekti Gelbėtoju išreiškiamas daugelyje mūsų giesmių. Giedodami šias giesmes, liudijame savo Dangiškajam Tėvui, jog norime sekti Jo Sūnumi. Pavyzdžiui:
Tėve, Tau mūsų karšta padėka,
Kad mus vedi savo tvirta ranka.
Šlovinsim Tave šiandien ir rytoj.
Gera, gera būt Tavo šviesoj.10
Giesmėje „Aš eisiu tenai, kur norėsi Tu“ kalbama apie tą patį:
Tikiu ir pasitikiu Tavimi,
Žinau, mane myli tu.
Klausysiu Tavęs nuolankia širdimi,
Aš būsiu, kuo liepsi man būt.11
Mūsų giesmės, ar jos būtų šlovinimo, dėkojimo, pažinimo, atminimo ar pasižadėjimo giesmės, yra malonios Viešpačiui. Jis sakė: „Mano sielai patinka širdies giesmė; taip, teisiųjų giesmė yra malda man, ir į tai bus atsakyta palaima ant jų galvų.“ (DS 25:12)
Laimei, Viešpats nesakė: „Tik gražios giesmės yra malda man“ arba „Aš išklausysiu tik turinčius muzikinį talentą.“ Mūsų giedojime, kaip ir gyvenime, Jam labiau rūpi mūsų širdžių nusistatymas, nei mūsų sugebėjimas dainuoti.
Nepriklausomai nuo mūsų sugebėjimo, visi galime giedoti giesmes. O giedodami visa širdimi per giesmes galime ateiti pas Kristų.