Misionieriškas darbas – dalykitės tuo, kas jūsų širdyje
Kad ir kur būtumėt šioje Žemėje, visur gausu progų pasidalyti gerąja Jėzaus Kristaus Evangelijos naujiena.
Praeitą mėnesį mūsų brangus pranašas prezidentas Raselas M. Nelsonas pakvietė Dvyliką drauge su juo keliauti į Italijos, Romos, šventyklos pašventinimą. Keliaudamas mąsčiau apie apaštalą Paulių ir jo keliones. Jo dienomis kelionė iš Jeruzalės į Romą užtrukdavo apie 40 dienų. Šiandien ši kelionė vienu mano mėgstamiausių lėktuvų tetrunka mažiau nei 3 valandas.
Biblijos tyrinėtojai mano, kad Romoje Paulius parašė keletą savo laiškų, kurie buvo labai svarbūs stiprinant Bažnyčios narius tada ir yra svarbūs dabar.
Paulius ir kiti senovės Bažnyčios nariai, ankstyvųjų dienų šventieji, gerai žinojo, ką reiškia aukotis. Daugelis buvo žiauriai persekiojami, net iki mirties.
Per paskutinius 200 metų atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, pastarųjų dienų šventieji, taip pat patyrė įvairiausių persekiojimų. Tačiau, nepaisant tų persekiojimų (o kartais būtent dėl jų), Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia toliau auga ir dabar yra visoje Žemėje.
Yra daug darbo
Tačiau, prieš kepdami pyragą, mesdami į orą konfeti ir sveikindami vieni kitus dėl šios nepaprastos sėkmės, į tą augimą turėtume pažvelgti iš kito taško.
Pasaulyje yra apytiksliai septyni su puse milijardo žmonių. Palyginus su jais, 16 milijonų Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narių iš tiesų yra labai maža kaimenė.1
Kai kuriose pasaulio dalyse krikščionių tikinčiųjų mažėja.2
Netgi Viešpaties atkurtoje Bažnyčioje – nors bendras narių skaičius ir toliau auga – yra per daug tokių, kurie nesiekia palaimų, gaunamų dėl reguliaraus Bažnyčios lankymo.
Kitaip tariant, kad ir kur šioje Žemėje esate, visur gausu progų dalytis gerąja3 Jėzaus Kristaus Evangelijos naujiena su žmonėmis, su kuriais susitinkate, studijuojate, gyvenate, dirbate ir bendraujate.
Praėjusiais metais turėjau nuostabią galimybę aktyviai dalyvauti Bažnyčios misionieriškame darbe visame pasaulyje. Dažnai mąsčiau ir meldžiausi dėl Gelbėtojo didingo pavedimo Savo mokiniams – mums, Jo vaikams: „Todėl eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios vardu.“4
Ilgai ieškojau atsakymų į klausimą: „Kaip mes, nariai ir Kristaus mokiniai, galime geriausiai įvykdyti tą didingą pavedimą savo kasdieniame gyvenime?“
Šiandien aš kviečiu ir jus apmąstyti šį klausimą savo širdimi ir protu.5
Misionieriško darbo dovana
Bažnyčios vadovai raginimą: „Kiekvienas narys – misionierius!“, pabrėžia jau dešimtmečius.6
Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai – tiek praeitais, tiek ir mūsų laikais – entuziastingai ir džiugiai dalijasi Evangelija su draugais ir pažįstamais. Jų širdys liepsnoja liudijimu apie Jėzų Kristų, ir jie nuoširdžiai nori, kad ir kiti patirtų tokį pat džiaugsmą, kokį jie rado Gelbėtojo Evangelijoje.
Kai kurie Bažnyčios nariai, regis, turi dovaną dirbti šį darbą. Jiems patinka būti Evangelijos ambasadoriais. Jie drąsiai ir džiugiai tarnauja kaip nariai misionieriai ir vadovauja šiam darbui.
Tačiau kiti yra ne tokie ryžtingi. Kai Bažnyčios susirinkimuose pradedama kalbėti apie misionierišką darbą, galvos lėtai nuleidžiamos, kol pasislepia už priešais esančios kėdės, akys nukreipiamos į Raštus ar užmerkiamos gilioje meditacijoje, kad išvengtų akių kontakto su kitais nariais.
Kodėl taip yra? Gal jaučiamės kalti, kad nedarome daugiau dalydamiesi Evangelija. Galbūt jaučiame, kad nežinome, kaip tai daryti. Arba baiminamės išeiti iš savo komforto zonos.
Aš tai suprantu.
Tačiau atminkite, Viešpats niekada nereikalavo eksperto lygio ir nepriekaištingo misionieriško darbo. Priešingai, „Viešpats reikalauja širdies ir uolaus proto“7.
Jeigu jau džiugiai dirbate misionierišką darbą, taip darykite ir toliau ir būkite kitiems pavyzdys. Viešpats jus laimins.
Tačiau, jeigu jaučiate, kad nedarote to, kas reikalinga, turint omeny dalijimąsi Evangelijos žinia, norėčiau pasiūlyti jums penkis kaltės jausmo nesukeliančius dalykus, kuriuos gali daryti kiekvienas, norintis dalyvauti didžiame Gelbėtojo pavedime padėti surinkti Izraelį.
Penki paprasti pasiūlymai
Pirmasis – artinkitės prie Dievo. Pirmasis ir didžiausias įsakymas yra mylėti Dievą.8 Tai pagrindinė priežastis, kodėl esame šioje Žemėje. Paklauskite savęs: „Ar tikrai tikiu Dangiškąjį Tėvą?
Ar aš myliu Jį ir Juo pasitikiu?“
Kuo labiau artėsite prie Dangiškojo Tėvo, tuo daugiau iš jūsų sklis Jo šviesos ir džiaugsmo. Kiti pastebės, kad esate kažkoks nepaprastas ir ypatingas. Ir jie paklaus apie tai.
Antrasis – pripildykite savo širdį meilės kitiems. Tai antras didžiausias įsakymas.9 Stenkitės į kiekvieną aplinkinį iš tikrųjų žiūrėti kaip į Dievo vaiką. Rūpestingai tarnaukite jiems – nepaisydami to, ar jų vardai užrašyti brolių ar seserų, kuriems turite tarnauti, sąraše, ar ne.
Juokitės su jais. Džiaukitės su jais. Verkite su jais. Gerbkite juos. Slaugykite, pakylėkite ir stiprinkite juos.
Stenkitės kitiems rodyti Kristaus meilę ir užuojautą – netgi tiems, kurie su jumis elgiasi nemaloniai, kurie iš jūsų šaiposi ir norėtų jums pakenkti. Mylėkite juos ir elkitės su jais, kaip su Dangiškojo Tėvo vaikais.
Trečiasis – stenkitės eiti mokinystės keliu. Stiprėjant jūsų meilei Dievui ir Jo vaikams, taip pat stiprės ir jūsų ryžtas sekti Jėzumi Kristumi.
Jo kelio mokotės sotindamiesi Jo žodžiu, skirdami dėmesį šiuolaikinių pranašų ir apaštalų mokymams bei taikydami juos savo gyvenime. Kai priimančia pamokymus nuolankia širdimi bendraujate su Dangiškuoju Tėvu, jūsų pasitikėjimas savimi ir drąsa eiti Jo keliu auga.
Ėjimas mokinystės keliu reikalauja praktikos – kasdien, po truputį, „malonę už malonę“10, „eilutė po eilutės“11. Kartais žengiant du žingsnius pirmyn ir vieną atgal.
Svarbu, kad nepasiduotumėte, toliau mėgintumėte viską padaryti teisingai. Galiausiai tapsite geresni, laimingesni ir nuoširdesni. Kalbėti su kitais apie savo tikėjimą taps įprasta ir natūralu. Tiesą sakant, Evangelija bus tokia būtina ir brangi jūsų gyvenimo dalis, kad jums atrodys nenatūralu nekalbėti apie ją su kitais. Tai gali įvykti ne iš karto – šios pastangos turi trukti visą gyvenimą. Tačiau tai tikrai įvyks.
Ketvirtasis – dalykitės tuo, kas jūsų širdyje. Neprašau jūsų atsistoti sankryžoje su garsiakalbiu ir šūkauti Mormono Knygos eilučių. Teprašau pokalbiuose su žmonėmis – tiek asmeniškuose, tiek ir internetiniuose – visada ieškoti progų natūraliai ir įprastai paminėti savo tikėjimą. Prašau jūsų visada „būti [Evangelijos galios] liudytojais“12, o kai būtina, pavartoti ir žodžius.13
Kadangi Kristaus Evangelija yra „Dievo jėga išgelbėti kiekvienam“14, galite ja dalytis užtikrintai, drąsiai ir nuolankiai. Pasitikėjimas savimi, drąsa ir nuolankumas gali pasirodyti kaip viena kitai prieštaraujančios savybės, bet tai netiesa. Jos perduoda Gelbėtojo kvietimą neslėpti Evangelijos vertybių ir principų po indu, bet leisti jūsų šviesai spindėti, kad jūsų geri darbai šlovintų jūsų Tėvą, kuris danguje.15
Yra daug normalių ir natūralių būdų tai daryti – nuo kasdienių gerumo darbų iki asmeninių liudijimų išsakymo „Youtube“, „Facebook“, „Instagram“ ar „Twitter“ socialinėse tinklavietėse ar paprastų pokalbių su žmonėmis, su kuriais susitinkate. Šiais metais namuose ir Sekmadieninėje mokykloje mokomės iš Naujojo Testamento. Kokia nuostabi galimybė pakviesti draugus ir kaimynus į Bažnyčią ir savo namus mokytis su jumis apie Gelbėtoją. Pasidalykite su jais programėle „Evangelijos biblioteka“, kurioje jie galės rasti Ateik ir sek paskui mane. Jei pažįstate jaunų žmonių ar jų šeimų, duokite jiems knygelę Jaunimo stiprybės vardan ir pakvieskite ateiti ir pamatyti, kaip mūsų jaunimas stengiasi gyventi pagal šiuos principus.
Jei kas nors klausia, kaip praleidote savaitgalį, nebijokite papasakoti, ką patyrėte bažnyčioje. Papasakokite apie mažus vaikučius, stovinčius prieš susirinkusiuosius ir su užsidegimu dainuojančius, kaip jie stengiasi būti kaip Jėzus. Papasakokite apie grupelę jaunuolių, kurie praleido laiką padėdami senjorams senelių namuose užrašyti savo gyvenimo istorijas. Pakalbėkite apie paskutinį pakeitimą sekmadieninių susirinkimų tvarkaraštyje ir kaip tai laimina jūsų šeimą. Arba paaiškinkite, kodėl pabrėžiame, kad tai Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir kad mes esame pastarųjų dienų šventieji, – nes senovėje Kristaus Bažnyčios nariai taip pat buvo vadinami šventaisiais.
Visais būdais, kurie jums atrodo natūralūs ir įprasti, pasakokite žmonėms, kodėl jums svarbūs Jėzus Kristus ir Jo Bažnyčia. Pakvieskite juos ateiti ir pažiūrėti.16 Tada paraginkite juos ateiti ir padėti. Mūsų Bažnyčioje yra nesuskaičiuojamai daug galimybių padėti žmonėms.
Melskitės ne tik, kad misionieriai rastų išrinktuosius. Kasdien visa širdimi melskitės, kad ir jūs rastumėte tuos, kurie ateis ir pažiūrės, ateis ir padės, ateis ir pasiliks. Apie savo pastangas informuokite ir nuolatinius misionierius. Jie, kaip angelai, visada pasiryžę padėti!
Kai dalijatės gerąja naujiena, Jėzaus Kristaus Evangelija, darykite tai su meile ir kantrybe. Jei su žmonėmis bendraujame vien tikėdamiesi, kad jie netrukus apsivilks baltą kombinezoną ir paklaus, kur rasti artimiausią krikštyklą, elgiamės neteisingai.
Kai kas iš tų, kurie ateina ir pamato, galbūt niekada neprisijungs prie Bažnyčios; kiti prisijungs kada nors vėliau. Tai jų pasirinkimas. Bet tai nekeičia mūsų meilės jiems. Ir tai nekeičia mūsų entuziastingų pastangų toliau kviesti pavienius asmenis ir šeimas ateiti ir pamatyti, ateiti ir padėti ir ateiti ir pasilikti.
Penktasis pasiūlymas – pasikliaukite Viešpačiu ir leiskite Jam daryti stebuklus. Supraskite, kad atversti žmones yra ne jūsų darbas. Tai Šventosios Dvasios vaidmuo. Jūsų vaidmuo – dalytis tuo, kas jūsų širdyje, ir gyventi pagal savo įsitikinimus.
Tad nenusivilkite, jei kas nors iš karto nepriima Evangelijos žinios. Tai ne jūsų asmeninė nesėkmė.
Tai asmeninis žmogaus ir Dangiškojo Tėvo reikalas.
Jūsų užduotis mylėti Dievą ir mylėti savo artimą – Jo vaiką.
Tikėkite, mylėkite, darykite.
Eikite šiuo keliu ir Dievas per jus darys stebuklus laimindamas Savo brangiuosius vaikus.
Šie penki pasiūlymai padės jums daryti tai, ką Jėzaus Kristaus mokiniai darė nuo senovės laikų. Jo Evangelija ir Jo Bažnyčia yra svarbi jūsų gyvenimo, to, kas esate ir ką darote, dalis. Todėl kvieskite kitus ateiti ir pamatyti ir ateiti ir padėti, o Dievas darys Savo gelbėjimo darbą, ir jie ateis ir pasiliks.
O kas, jei bus sunku?
Galite paklausti: „O kas, jei visa tai padarysiu, o žmonės reaguos neigiamai? O kas, jeigu jie kritikuos Bažnyčią? O kas, jeigu jie nedraugaus su manimi?“
Taip irgi gali nutikti. Nuo senovės laikų Jėzaus Kristaus mokiniai dažnai būdavo persekiojami.17 Apaštalas Paulius sakė: „… džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose.“18 Pirmieji šventieji džiaugėsi, „kad buvo palaikyti vertais dėl Jėzaus vardo iškęsti paniekinimą.“19
Atminkite, kad Viešpats veikia mįslingais būdais. Gali įvykti taip, kad jūsų į Kristaus panaši reakcija į atmetimą suminkštins užkietėjusią širdį.
Kaip Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalas, aš laiminu jus pasitikėjimu būti gyvuoju Evangelijos vertybių liudijimu, laiminu jus drąsa, kad visada būtumėte atpažįstami kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, ir laiminu jus nuolankumu padėti Jo darbe, taip išreiškiant savo meilę Dangiškajam Tėvui ir Jo vaikams.
Brangūs draugai, džiaugsitės žinodami, kad esate reikšminga dalis seniai išpranašauto Izraelio surinkimo, ruošiantis Kristaus atėjimui su „galia ir didžia šlove; [ir] su visais šventaisiais angelais“20.
Dangiškasis Tėvas jus pažįsta. Viešpats myli jus. Dievas laimins jus. Jis paskyrė šį darbą. Jūs galite jį atlikti. Mes galime jį atlikti drauge.
Tai liudiju Jėzaus Kristaus vardu, amen.