Žvelkite į Jėzų Kristų

Vyresnysis Kimas B. Klarkas

Iš Septyniasdešimties

Jei žiūrėsime į Jėzų Kristų, Jis padės mums gyventi pagal mūsų sandoras ir išaukštinti savo, kaip Izraelio vyresniųjų, pašaukimus.

Kai Kafarnaumo apylinkėse¹ apsuptas didelės minios Jėzus ėjo gatve, dvylika metų sunkiai sirgusi moteris ištiesė ranką ir prisilietė Jo drabužio krašto. Ji tuojau pagijo.²

Raštuose rašoma, jog Jėzus pajuto, kad iš Jo išėjo galia³, apsigręžė toje spūstyje⁴ ir ieškojo, kas tai padarė⁵. „Moteris, matydama, kad neliko nepastebėta“⁶, „puolusi prieš Jį, papasakojo visą tiesą“⁷.

Jėzus jai tarė: „Dukra, tavo tikėjimas išgydė tave. Eik rami!“⁸

Jėzus Kristus išgelbėjo moterį. Ji buvo išgydyta fiziškai, bet kai Jėzus atsigręžė į ją, ji išpažino savo tikėjimą Juo ir Jis išgydė jos širdį.⁹ Jis kalbėjo jai su meile, patikino, kad palaiko ją, ir palaimino ją savo ramybe.¹⁰

Broliai, mums, turintiems šventą kunigystę, pavestas išgelbėjimo darbas. Praeitais metais Viešpats uždėjo vadovavimo darbą daugiausia ant Izraelio vyresniųjų pečių.¹¹ Turime įkvepiantį Viešpaties pavedimą – bendradarbiaudami su seserimis turime tarnauti šventesniu būdu, paspartinti Izraelio surinkimą abiejose uždangos pusėse, kurti savo namus kaip tikėjimo ir Evangelijos mokymosi šventoves, ir paruošti pasaulį antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.¹²

Kaip ir dėl viso kito, Gelbėtojas parodė mums kelią: turime žiūrėti į Jėzų Kristų ir tarnauti Jam taip, kaip Jis žiūrėjo į savo Dangiškąjį Tėvą ir tarnavo Jam.¹³ Štai ką Gelbėtojas sakė pranašui Džozefui:

„Dėl kiekvienos minties žvelkite į mane; neabejokite, nebijokite.

Žvelkite į žaizdas mano šone ir taip pat į vinių žymes mano rankose ir kojose; būkite ištikimi, laikykitės mano įsakymų, ir jūs paveldėsite dangaus karalystę.“¹⁴

Ikimirtingajame gyvenime Jėzus pažadėjo savo Tėvui, kad vykdys Tėvo valią ir bus mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas. Kai Jo Tėvas paklausė: „Ką man pasiųsti?“¹⁵ Jėzus atsakė:

„Štai aš, siųsk mane.“¹⁶

„Tėve, tebus tavo valia, ir šlovė tebus tavo per amžius.“¹⁷

Per visą savo mirtingąjį gyvenimą Jėzus laikėsi to pažado. Nuolankiai, romiai ir su meile mokė savo Tėvo doktrinos ir vykdė Jo darbą su Tėvo Jam duota galia ir valdžia.¹⁸

Jėzus pašventė Tėvui savo širdį. Jis sakė:

„Aš myliu Tėvą.“¹⁹

„Visuomet darau, kas Jam patinka.“²⁰

„Nužengiau […] vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.“²¹

Kentėdamas Getsemanėje Jis meldėsi: „Tačiau tebūna ne mano, bet Tavo valia!“²²

Kviesdamas Izraelio vyresniuosius dėl kiekvienos minties žvelgti į Jį ir į žaizdas Jo šone, Viešpats kviečia nusigręžti nuo nuodėmės ir pasaulio ir atsigręžti į Jį, mylėti Jį ir paklusti Jam. Jis kviečia mokyti Jo doktrinos ir vykdyti Jo darbą Jo būdu. Jis kviečia visiškai Juo pasitikėti, pajungti savo valią ir širdį Jam ir per Jo gelbstinčią galią tapti kaip Jis.²³

Broliai, jei žvelgsime į Jėzų Kristų, Jis palaimins mus, kad būtumeJo vyresnieji Izraelyje – nuolankūs, romūs, paklusnūs, kupini Jo meilės.²⁴ Taip atnešime Jo Evangelijos ir Bažnyčios džiaugsmą bei palaiminimus į savo šeimas ir savo broliams bei seserims abiejose uždangos pusėse.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas kvietė mus žvelgti į Jėzų Kristų taip: „Tokiais galingais mokiniais netampama lengvai ar automatiškai. Mūsų žvilgsnis turi būti sutelktas į Gelbėtoją ir Jo Evangeliją. Reikia daug proto pastangų norint žvelgti į Jį dėl kiekvienos minties. Bet kai tai darome, mūsų abejonės ir baimės dingsta.“²⁵

Sutelkti yra puikus žodis. Jis reiškia patraukti dėmesį, tvirtai įsitvirtinti ir nuosekliai laikytis.²⁶ Į Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją sutelktą dėmesį parodome gyvendami pagal savo sandoras.

Kai gyvename pagal savo sandoras, jos veikia viską, ką sakome ir darome. Gyvename sandoros gyvenimą²⁷, kupiną paprastų kasdienių tikėjimo darbų, padedančių sutelkti dėmesį į Jėzų Kristų: nuoširdžiai meldžiamėsJo vardu, sotinamės Jo žodžiu, atsigręžiame į Jį atgailaudami dėl savo nuodėmių, vykdome Jo įsakymus, priimame sakramentą, laikome Jo šabą šventa diena, kaip galėdami dažniau garbiname Jo šventoje šventykloje, naudojame Jo šventą kunigystę, kad tarnautume Dievo vaikams.

Šie sandora pagrįsto pasišventimo poelgiai atveria mūsų širdis ir protus išperkančiai Gelbėtojo galiai ir šventinančiai Šventosios Dvasios įtakai. Gelbėtojas eilutė po eilutės keičia pačią mūsų prigimtį, tampame vis labiau atsivertę į Jį, o mūsų sandoros tampa gyvos mūsų širdyse.²⁸

Mūsų Dangiškajam Tėvui duoti pažadai tampa tvirtais kaip uola įsipareigojimais, mūsų nuoširdžiausiais troškimais. Dangiškasis Tėvas mums pažada pripildyti mus dėkingumo ir džiaugsmo.²⁹ Mūsų sandoros nustoja būti elgesio taisyklėmis, kurių turime laikytis, ir tampa mielais principais, kurie įkvepia ir nukreipia mus bei sutelkia mūsų dėmesį į Jėzų Kristų.³⁰

Šie pasišventimo poelgiai yra prieinami visiems – jauniems ir seniems. Vaikinai, turintieji Aarono kunigystę, viskas, ką šįvakar sakiau, tinka jums. Dėkoju Dievui už jus. Jūs priimate šventas apeigas ir sandoras, prieinamas milijonams pastarųjų dienų šventųjų kiekvieną savaitę. Kai ruošiate, laiminate ir dalinate sakramentą, tarnaujate, krikštijate šventykloje, kviečiate draugą į veiklą ar padedate savo kvorumo nariui, jūs vykdote gelbėjimo darbą. Jūs taip pat kasdien galite žvelgti į Jėzų Kristų ir gyventi pagal savo sandoras. Pažadu, kad jei tai darysite, būsite patikimi Viešpaties tarnai dabar ir ateityje, galingi Izraelio vyresnieji.

Broliai, žinau, kad visa tai gali atrodyti abejotina. Bet prašau prisiminti šiuos Gelbėtojo žodžius: „Aš ne vienas, nes su manimi yra Tėvas.“³¹ Taip yra ir mums. Esame ne vieni. Viešpats Jėzus Kristus ir mūsų Dangiškasis Tėvas myli mus ir Jie yra su mumis.³² Kadangi Jėzus žvelgė į Savo Tėvą ir atnašavo didžią Apmokančią auką, mes taip pat galime žvelgti į Jėzų Kristų būdami tikri, kad Jis mums padės.

Nė vienas nesame tobulas. Kartais įklimpstame. Nuklystame, nusiviliame. Suklumpame. Bet jei žvelgsime į Jėzų Kristų su atgailaujančia širdimi, Jis pakels mus, apvalys mus nuo nuodėmės, atleis mums ir pagydys mūsų širdį. Jis kantrus ir geras. Jo išperkanti meilė niekada nesibaigs ir nenuvils.³³ Jis padės mums gyventi pagal mūsų sandoras ir išaukštinti savo, kaip Izraelio vyresniųjų, pašaukimus.

Tėvas palaimins mus viskuo, ko reikia Jo tikslams įvykdyti, kas yra „tiek danguje, tiek ir žemėje, gyvybė ir šviesa, Dvasia ir galia, pasiųstos Tėvo valia per Jėzų Kristų, jo Sūnų“³⁴.

Kai į mūsų gyvenimus plūsta dieviška šviesa ir galia, įvyksta trys stebuklai:

Pirma, mes galime matyti! Per apreiškimą pradedame matyti taip, kaip Jėzus matė tą moterį – ne išorę, o širdį.³⁵ Kai matome taip kaip Jėzus, Jis laimina mus meile tiems, kuriems tarnaujame su Jo meile. Jam padedant, tie, kuriems tarnaujame, matys Gelbėtoją ir jaus Jo meilę.³⁶

Antra, turime kunigystės galią! Turime įgaliojimą ir galią veikti Jėzaus Kristaus vardu – „laiminti, vesti, apsaugoti, stiprinti ir gydyti kitus […], daryti stebuklus tiems, kuriuos myli[me], ir išsaugoti santuoką bei šeimą“³⁷.

Trečia, Jėzus Kristus eina su mumis! Kur einame mes, ten eina ir Jis. Kai mokome mes, moko Jis. Kai guodžiame mes, guodžia Jis. Kai laiminame mes, laimina Jis.³⁸

Broliai, argi neturime priežasties džiūgauti? Turime! Mes turime šventą Dievo kunigystę. Kai žvelgsime į Jėzų Kristų, gyvensime pagal savo sandoras ir sutelksime savo dėmesį į Jį, mes susivienysime su seserimis ir tarnausime šventesniu būdu, rinksime išsklaidytą Izraelį abiejose uždangos pusėse, stiprinsime ir užantspauduosime savo šeimas ir ruošime pasaulį antrajam Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimui. Tai įvyks. Liudiju tai.

Baigiu nuoširdžiai melsdamas, kad visi mes, kiekvienas, žvelgtume į Jėzų dėl kiekvienos minties. Neabejokite! Nebijokite! Jėzaus Kristaus vardu, amen.