Paauglių ir vaikų mokymas
Ištverti tragediją
Anksčiau ar vėliau vaikai susidurs su tragedija, ar ji būtų arti, ar toli nuo namų. Bet „net kai pasaulį aplink mus apima suirutė, galime būti palaiminti vidine ramybe“1. Štai keletas dalykų, kuriuos galite daryti, kad padėtumėte vaikams pajausti ramybę.
Stabilumas
Kai nutinka tragedija, vaikai gali jausti, tarsi jų pasaulis išsiderino. Būkite jiems pastovumo pavyzdys. Apie tai, kas įvyko, kalbėkite ramiai ir tvirtai. Kiek įmanoma, laikykitės kasdienės rutinos. Padarykite viską, kad ir toliau vyktų šeimos namų vakarai, studijuokite Raštus, melskitės, laikykitės kitų šeimos įpročių. Pamažu vaikai supras, kad net kai jų pasaulis patiria sukrėtimą, Evangelija suteikia perspektyvą ir gyvenimas tęsiasi.
Pagarba
Gerbkite vaikų emocijas. Klausykitės vaikų, kreipkite dėmesį į jų jausmus. Parodykite, kad rimtai žiūrite į jų rūpesčius. Neverskite jų kalbėti, bet padėkite suprasti, kad, kai jie bus pasiruošę, bet kada galės pasikalbėti su jumis. Sąžiningai, pagal jų amžių, atsakykite į kilusius klausimus. Leiskite vaikams žinoti, kad jie bet kada gali pasikalbėti apie iškilusias baimes arba nuogąstavimus.
Pamokymai
Jūsų vaikai gali klausti: „Kodėl Dievas leidžia vykti blogiems dalykams?“ Paaiškinkite, kad ir blogos, ir geros gyvenimo akimirkos yra Dievo amžinojo plano dalis. Jis leidžia kiekvienam žmogui rinktis ir kartais žmonės renkasi tai, dėl ko kenčia kiti. Kartais dėl tragedijų nekaltas niekas – jas tiesiog sukelia gamta. Kad ir kas nutiktų, Dangiškasis Tėvas yra šalia, kad padėtų. Jo padedami galime mokytis ir augti net ir tuomet, kai patiriame skausmą. Galime kreiptis į Jį, prašydami ramybės.
Sustiprinimas
Parodykite vaikams, kad jie gali padėti kitiems, suteikdami jiems tokias galimybes. Pavyzdžiui, jie gali padėti rinkti paaukojimus stichinių nelaimių aukoms, ligoninėje aplankyti sergantį arba sužeistą draugą, paguosti šeimos nario netekusį pažįstamą arba melstis už tuos, kam dabar sunku. Mes negalime visko ištaisyti, bet turime gebėjimą daryti daug gero ir „mes kuriame ramybę, kai padedame palengvinti kenčiančiojo naštą“2.
Paguoda
Priminkite vaikams, kad Dievas juos myli ir kad jūs juos mylite. Neduokite apgaulingų pažadų, kad jiems niekada nenutiks nieko blogo, bet užtikrinkite, kad šiuo metu jie yra saugūs ir kad viską padarysite, kad juos apsaugotumėte. Patvirtinkite, kad Dangiškasis Tėvas jiems padės atlaikyti bet kokį išmėginimą, kurį teks patirti.
Kai dėl patirto blogio jaučiatės nusiminę, atminkite, kad galiausiai gėris triumfuos. „Mes kariaujame su nuodėme, […] tačiau mums nereikia pulti į neviltį, – mokė prezidentas Tomas S. Monsonas (1927–2018). – Tai karas, kurį galime laimėti ir laimėsime. Mūsų Dangiškasis Tėvas davė mums įrankius, kurių reikia, kad tai padarytume. Prie šturvalo stovi Jis. Neturime ko baimintis.“3