Gyvenimas tai maratonas
Šie pastarųjų dienų šventieji šiandien gyvena ten, kur Naujojo Testamento laikais gyveno apaštalas Paulius. Ir jie gyvena vadovaudamiesi jo žodžiais.
„Supratau, kad Evangelija visur yra ta pati. Gyvendama užsienyje išmokau susitelkti į Evangelijos tiesas ir jausti Dvasią, o ne būti blaškomai kultūrinių skirtumų“, – Brajana V., 15 m.
„Ant veidrodžio užrašiau žodį „Atmink“, kad atminčiau viską, kas nutiko per šiuos metus: JSV, Merginų organizacijos stovyklą ir seminariją. Tai padeda man atminti, kas aš esu“, – Meri H., 17 m.
„Žinau, kad lankydama seminariją galiu džiaugtis žinojimu, jog darau tai, ką privalau daryti. Todėl žinau, kad viskas bus gerai“, – Lizi T., 17 m.
Lukija C., 15 m., pirmą kartą paliudijo Merginų organizacijos stovykloje. Vėliau ji buvo pakrikštyta.
„Mano mėgstamiausios JSV dalys buvo sportas, šokiai ir grupių susirinkimai – rytinės dvasinės valandėlės ir apžvalgos. Man tai padėjo būti paslaugesniam kitiems, išsiugdyti kantrybę ir labiau džiaugtis Raštais“, – Haigas T., 14 m.
„Per JSV tapome grupe ir tai mus sustiprino. Tai padarė gerą įtaką jaunimo programai Graikijoje, nes dabar mes jau buvome kur kas geriau pažįstami“, – Aleksė T., 18 m.
„Dainavimas ant pakylos per JSV buvo pats drąsiausias mano poelgis ir pats magiškiausias įvykis mano gyvenime. Tada supratau, kokie svarbūs esame šiame nuostabiame pasaulyje“, – Ireinė S., 17 m.
„Merginų organizacijos stovykloje sužinojau, kad gyvenimas yra tarsi maratonas. Tai padėjo man sustiprinti tikėjimą. Sužinojau, kad turime bėgti teisingu keliu, tarsi bėgtume maratoną. Tai man padeda stiprinti liudijimą, išlaikyti tikėjimą ir likti teisingame kelyje.“ – Vinfredė K., 14 m.
„Man tikrai patiko pamatyti, ką reiškia būti šalia tuo pačiu tikinčių jaunuolių. Jutau, kad esame sujungti ypatingu ryšiu, ne tik tuo, kad žinome vienas kito vardą“, – Pavlas K., 15 m.
„Džiaugiuosi turėta galimybe susitikti su kitais ir daryti tą patį, ką darau kasdien“, – Džošua L., 17 m.
„JSV ir Merginų organizacijos stovykla suteikia tą patį jausmą, kad ir kur pasaulyje būtum. Man labai patiko mažesnė Merginų organizacijos stovykla, nes buvo lengviau atrasti tarpusavio ryšį“, – Olivija H., 15 m.
„Nesu Bažnyčios narė, bet jei galiu, ateinu kiekvieną savaitę. Mane žavi merginų standartai“, – Ireinė C., 14 m.
Prieš keletą mėnesių seminarijos klasė susitiko ant Marso kalno šalia Atėnų, kur apaštalas Paulius kadaise pasakė galingą pamokslą (žr. Apaštalų darbų 17:22–34). Mokiniai kalbėjosi apie seminarijos poveikį jų gyvenime, taip pat ir apie Pauliaus mokymus.
„Gyvenimas Graikijoje atgaivina Naująjį Testamentą, – sakė Aleksė H., 18 m. – Mano tėvas mėgsta lankyti įvairius senovinius griuvėsius, kur kadaise žmones mokė Paulius, o tada paskaityti Raštų ištrauką arba papasakoti istoriją apie tą vietą.“
Kaip ir Paulius, kuris savo laiku patyrė išbandymus, Graikijos jaunimas taip pat susiduria su socialiniais, politiniais ir ekonominiais sunkumais. Graikijoje retai vyksta jaunimo konferencijos ir Merginų organizacijos stovyklos ir net lankyti seminariją kartais nelengva. Nepaisydamas šių ir kitų išmėginimų, Graikijos jaunimas praktiškai taiko Pauliaus raginimą „gyven[ti] vienoje dvasioje, viena siela kartu kovoja[nt] už Evangelijos tikėjimą“ (Filipiečiams 1:27).
Gyventi Graikijoje šiems jauniems Bažnyčios nariams reiškia mėgautis šiltu oru, paplūdimiais, maistu ir šokiais. Jiems taip pat labai patinka būti kartu. Susitikinėdami seminarijoje ir skyriaus veiklose, jie sustiprino savo tikėjimą ir draugystę.
Seminarijos pamoka ant Marso kalno
Seminaristų grupė prie susirinkimų namų Atėnuose.
Nuotraukos spausdinamos Lianai Hyder leidus
Kai prieš kelerius metus Graikijoje prasidėjo seminarija, buvo tik penki mokiniai. Jie susitinka rytais tris kartus per savaitę. Keletas prisijungia per internetinę vaizdo konferencijų programą. Trečiadienį popiet jie taip pat renkasi į seminarijos pamoką, po kurios būna veikla. Jie labiau suartėjo ir tapo šviesa jų pavyzdį pastebintiems draugams. Kai draugai ima jaunuolių apie tai klausinėti, jie atsiveda juos į seminariją arba bendras veiklas.
Vaikinas, vardu Pavlas K., 15 m., sako: „Seminarijos lankymas yra geras būdas pradėti dieną. Ji padeda man išlikti stipriam. Ji mane nuteikia būti pavyzdžiu kitiems. Ji padeda pradėti dieną galvojant apie Jėzų Kristų.“
Jaunimui stiprėjant ir tampant vieningesniems, ateina palaimos ir naujos galimybės. Pavyzdžiui, 2017 m. jie buvo palaiminti galimybe dalyvauti didelėje krašto jaunimo konferencijoje „Jaunimo stiprybės vardan“ (JSV). Merginos taip pat dalyvavo pirmą kartą Graikijoje surengtoje Merginų organizacijos stovykloje. Tai juos, kaip grupę, dar labiau suartino ir dvi merginos prisijungė prie Bažnyčios.
Tarptautinė JSV konferencija
JSV konferencijoje, žodis „ask“ (liet. „prašyk, teprašo“) iš Jokūbo 1:5.
Į konferenciją, surengtą Vokietijoje, susirinko jauni pastarųjų dienų šventieji iš visos Europos. Graikijos ir Kipro jaunimas į ją vyko šimtus kilometrų ir dalyvavimas joje juos labai paveikė. Pasak Maksimos A., 14 m., „įsimintiniausia JSV dalis buvo dalijimasis liudijimais. Visi jautė Dvasią ir ji įkvėpė mane sustiprinti savo tikėjimą.“
„Iš pradžių vykti planavo tik keturi, – pridėjo Lukija C., 15 m., – bet dalyvavo penkiolika, tarp jų trys draugai nenariai, tai buvo geriausias Graikijos pasiekimas.
Buvo šaunu būti kartu vietoje, kur gali kalbėti apie Evangeliją ir nesijauti kitoks nei aplinkiniai. Buvome kartu ir jautėme tą pačią Dvasią. Tokie dalykai man padeda.“
„Mano tėvas nėra narys ir nenorėjo leisti manęs nei į JSV, nei krikštytis, – sakė Džesijana, 16 m. – Bet tada skyriaus nariai pasninkavo dėl manęs ir mano senelė pasikalbėjo su juo. Po to jis pasakė, kad galiu vykti!“
JSV jai daug kas nutiko pirmą kartą gyvenime, kaip antai: „Dalyvavimas pamokose ir veiklose ir liudijimas man padėjo suprasti, ką reiškia iš tikrųjų jausti Šventąją Dvasią. Niekada iki tol taip nejutau Dvasios. Buvau labai laiminga ir džiaugiausi. Pirmą kartą gyvenime paliudijau.“
Be dvasinio pastiprinimo jaunimas konferencijoje galėjo ir atsipalaiduoti, ir kartu linksmintis. Haigas T., 14 m., į konferenciją atvyko iš Kipro. „Išmokau labiau bendrauti, susirasti tikrų draugų ir linksmintis, net kai nelengva“, – pasakojo jis.
Merginų organizacijos stovykla
Merginos Maratone, Graikijoje.
Merginų organizacijos stovykla padarė panašų poveikį. Dvylika merginų kartu su vadovėmis susirinko prie senovės kovomis garsios vietos – Maratono. Kartu jos praleido tris dienas – mokėsi remtis viena kitos jėgomis ir padrąsinimu.
„Kai man buvo dvylika, – sako Lukija, – pirmą kartą atėjau į Bažnyčią ir buvau labai laiminga, bet tada suvokiau, kad ten nėra mano bendraamžių. Dabar, po dvejų metų, yra tiek daug merginų, kad pagaliau po tiek laiko galėjome surengti Merginų organizacijos stovyklą. Kai jos susitiko, – sako ji, – suvokiau, ką reiškia būti pastarųjų dienų šventąja. Kai gyvename pagal Evangeliją, mus supa šviesa.“
2017 m. Merginų organizacijos stovykla – pirmą kartą Graikijos istorijoje.
Brajanai V., 15 m., JSV ir Merginų organizacijos stovykla padėjo atsiskleisti ir pradėti bendrauti su kitais. „Mano šeima dažnai persikelia gyventi į kitą vietą ir man nelengva rasti ryšį su kitais, nes esu drovi, – sako ji. – Bet per JSV suartėjusi su savo grupe įgijau tikrai gerų draugių. Per liudijimo susirinkimą kalbėjome apie savo jausmus ir suvokiau, kad kitos jautė tą patį, ką ir aš.“
Meri H., 17 m., prisimena stovyklos temą „Gyvenimas tai maratonas, ne sprintas“. Merginos ir jų vadovės aptarė, kaip svarbu ištverti bėgimą ir pasiekti finišą. Ji sako: „Man tai priminė, kad galiu ištverti, nustatyti tempą ir susitelkti į finišo liniją. Tada man pavyks pasiekti tai, ką Dangiškasis Tėvas nori, kad pasiekčiau.“
„Stebėdamos aušrą jautėme raminančią nuostabią dvasią“, – Lizi T.
Viena įstabiausių stovyklos akimirkų buvo dvasinė valandėlė paskutinį rytą pasitinkant saulę paplūdimyje. Lizi T., 17 m., sako: „Pasiėmėme Raštus, pravedėme dvasinę valandėlę ir stebėjome saulėtekį. Visos jautėme Dievo meilę. Tai buvo nuostabi kartu praleisto laiko pabaiga.“
Drąsus žvilgsnis į ateitį
„Per JSV ir Merginų organizacijos stovykloje daug išmokau apie Evangeliją ir apie tai, kaip ji gali padėti mano gyvenime, – sako Ireinė S., 17 m. – Susiradau draugių ir supratau, kaip svarbu išsakyti savo mintis ir jausmus. Stipriai jaučiau Šventąją Dvasią ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus meilę.“
Ji sako, kad buvimas šalia pastarųjų dienų šventųjų sustiprino jos pasitikėjimą savimi: „Prieš JSV nepastebėdavau, kiek gero ir gražaus Dievas yra sukūręs ir kokius planus Jis vis dar kuria mums.“
„Neturėtume pasiduoti tų, kurie bando mus atitraukti nuo gyvenimo pagal Evangeliją, įtakai, – sako Manasija A., 17 m. – Evangelija visur yra tokia pati ir mes visada turime likti teisingame kelyje.“
Kur bebūtume, Graikijoje ar kitur, buvimas tame kelyje kartu padeda būti vienoje dvasioje.