Priešininkui atsparaus gyvenimo kūrimas
Meldžiu, kad ir toliau savo gyvenimą kurtume pagal dieviškojo projekto, kurį sukūrė mūsų Dangiškasis Tėvas, planus ir technines specifikacijas.
Jau daugelį metų iš šios gražios konferencijų centro sakyklos gauname nuostabių patarimų, įkvėpimo, pamokymų ir apreiškimų. Kartais kalbėtojai vartoja palyginimus, susijusius su savo išmanomos srities žiniomis ir patirtimi, kad aiškiai ir įtaigiai iliustruotų kokį nors Jėzaus Kristaus Evangelijos principą.
Taip, pavyzdžiui, apie lėktuvus ir skrydžius sužinojome, kad nedidelis nuokrypis pradžioje mus gali gerokai atitolinti nuo pradinio tikslo.1 Taip pat pasimokėme lygindami savo fizinės širdies veikimą su galingu širdies pasikeitimu, kurio reikia, kad atsilieptume į Viešpaties kvietimą sekti paskui Jį.2
Šį kartą norėčiau nuolankiai pateikti palyginimą, įkvėptą mano profesinio pasirengimo. Kalbu apie civilinės inžinerijos pasaulį. Nuo pat studijų universitete pradžios svajojau apie dieną, kai atitiksiu reikalavimus lankyti kursą, kuriame bus mokoma, kaip projektuoti pastatus ir kitas konstrukcijas, kurias būtų galima laikyti „antiseisminėmis“.
Pagaliau atėjo diena, kai klausiausi pirmosios šio dalyko paskaitos. Pirmi profesoriaus žodžiai buvo šie: „Jūs tikriausiai nekantraujate pradėti šį kursą ir išmokti projektuoti antiseismines konstrukcijas?“ – atsakydami daugelis iš mūsų entuziastingai linktelėjome galvomis. Tada profesorius tarė: „Deja, turiu jums pasakyti, kad tai neįmanoma, nes negaliu jūsų išmokyti suprojektuoti pastato, kuris būtų „anti-“ arba slopintų žemės drebėjimą. Tai nelogiška, nes žemės drebėjimai vis tiek kartosis, nesvarbu, ar mums tai patinka, ar ne.“
Tada jis pridūrė: „Galiu jus pamokyti, kaip projektuoti seisminiam poveikiui atsparias konstrukcijas, kurios atlaikytų žemės drebėjimo jėgą, kad statinys toliau stovėtų nepatyręs jokios rimtos žalos ir galėtų toliau tarnauti pagal paskirtį.“
Inžinierius atlieka skaičiavimus, kuriais nustatomi pamatų, kolonų, sijų, betoninių plokščių ir kitų projektuojamų konstrukcinių detalių matmenys, savybės ir parametrai. Šie rezultatai virsta planais ir techninėmis specifikacijomis, kurių statytojas turi griežtai laikytis, kad darbas būtų atliktas ir būtų pasiektas tikslas, dėl kurio statinys buvo projektuojamas ir statomas.
Nors nuo tos pirmos inžinerijos paskaitos apie seisminį atsparumą praėjo daugiau nei 40 metų, puikiai prisimenu tą momentą, kai ėmiau giliau ir išsamiau suvokti, kokia svarbi ši koncepcija bus konstrukcijose, kurias projektuosiu savo būsimame profesiniame gyvenime. Ir ne tik tai, dar svarbiau, kad ji bus nuolat taikoma mano paties ir tų, kuriems galėsiu daryti teigiamą įtaką, gyvenimui gerinti.
Kokie palaiminti esame galėdami kliautis mūsų Dangiškojo Tėvo sukurto išgelbėjimo plano pažinimu, sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija ir įkvėptu dabartinių pranašų vadovavimu! Visi šie dalykai – tai dieviški planai ir techninės specifikacijos, kurios mus aiškiai moko, kaip kurti laimingą gyvenimą, atsparų nuodėmei, pagundoms ir išpuoliams Šėtono, desperatiškai siekiančio sužlugdyti mūsų amžinąją lemtį būti kartu su Dangiškuoju Tėvu ir mylimomis šeimomis.
Pats Gelbėtojas savo tarnystės pradžioje buvo paliktas velnio gundymams.3 Tačiau Jėzus sėkmingai atlaikė tuos sunkius išbandymus. Kaip Jam pasitarnavo nusistatymas prieš Šėtoną ar pagundas? Pergalingai įveikti šiuos sunkiausius momentus Jėzui padėjo dvasinis pasirengimas, dėl kurio Jis sugebėjo atsispirti priešininko pagundoms.
Kokie veiksniai padėjo Gelbėtojui pasiruošti tam lemiamam momentui?
Pirma, Jis pasninkavo 40 dienų ir 40 naktų; šį pasninką tikriausiai lydėjo nuolatinė malda. Taigi, nors Jis buvo fiziškai nusilpęs, Jo dvasia buvo labai stipri. Nors, laimei, iš mūsų nereikalaujama pasninkauti tiek ilgai, o tik 24 valandas ir tik kartą per mėnesį, pasninkas mums suteikia dvasinės stiprybės ir parengia mus, kad būtume atsparūs šio gyvenimo išbandymams.
Antra, pasakojimuose apie Gelbėtojo patiriamus gundymus matome, kad Jis visada Šėtonui atsakydavo Raštų žodžiais, juos cituodamas ir pritaikydamas reikiamu momentu.
Kai Šėtonas gundė Jį akmenis paversti duona ir taip numalšinti alkį po ilgo pasninko, Viešpats jam atsakė: „Parašyta: „Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų.“4 Kai Viešpats buvo ant šventyklos šelmens, velnias bandė Jį gundyti pademonstruoti savo galią, tačiau Viešpats į tai autoritetingai atsakė: „Taip pat parašyta: „Negundyk Viešpaties, savo Dievo.“5 O į trečiąjį Šėtono mėginimą Viešpats atsakė: „Parašyta: „Viešpatį, savo Dievą, tegarbink ir Jam vienam tetarnauk!“6
Žemės drebėjimas palieka pėdsakų net ir teisingai suprojektuotose ir pastatytose konstrukcijose: atsiranda įtrūkimų, nukrenta baldai ar įgriūva lubos ir išdūžta langai. Tačiau šis gerai suprojektuotas ir gerai pastatytas statinys atliks savo paskirtį apsaugoti gyventojus, o atlikus tam tikrus remonto darbus, jis atgaus savo pirminę būklę.
Panašiai priešininko smūgiai taip pat gali sukelti „įtrūkimų“ ar tam tikrų dalinių pažeidimų mūsų gyvenime, nors stengiamės kurti savo gyvenimą pagal tobulą dieviškąjį planą. Šie „įtrūkimai“ gali pasireikšti liūdesio jausmu ar apgailestavimu dėl to, kad padarėme kokių nors klaidų, kad ne viską padarėme tobulai, arba jausmu, kad nesame tokie geri, kokie norėtume būti.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad, laikydamiesi dieviškų planų ir specifikacijų, t. y. Jėzaus Kristaus Evangelijos, mes vis dar stovime ant kojų. Mūsų gyvenimo konstrukcija nebuvo sugriauta dėl priešininko pastangų ar sudėtingų situacijų, su kuriomis mums teko susidurti. Priešingai, esame pasirengę judėti pirmyn.
Neturėtume manyti, kad džiaugsmas, kuris Raštuose pažadėtas kaip mūsų egzistencijos tikslas7, reiškia, kad nepatirsime jokių sunkumų ar sielvarto, kad neturėsime jokių „įtrūkimų“ dėl pagundų, negandų ar tikrų mūsų žemiškojo gyvenimo išbandymų.
Toks džiaugsmas susijęs su Nefio požiūriu į gyvenimą, kai jis sakė: „Per savo dienas matęs daug suspaudimų, nepaisant to, per visas savo dienas patyręs didį Viešpaties palankumą.“8 Per visas jo dienas! Net ir tomis dienomis, kai Nefis kentėjo dėl savo brolių nesupratimo ir atstūmimo, net kai jie surišo jį laive, net ir tą dieną, kai mirė jo tėvas Lehis, net kai Lamanas ir Lemuelis tapo mirtinais jo žmonių priešais. Net ir tomis sunkiomis dienomis Nefis jautė didį Viešpaties palankumą.
Galime būti ramūs žinodami, jog Viešpats niekada neleis, kad būtume gundomi labiau, nei galėtume atsispirti. Alma kviečia mus „nuolat budėt[i] ir melst[i]s, kad nebūtu[m]e gundomi labiau negu gali[m]e pakelti, ir todėl būtu[me] vedami Šventosios Dvasios, tapdami nuolankūs, romūs, paklusnūs, kantrūs, pilni meilės ir didžio kantrumo.“9
Tą patį galima pritaikyti ir gyvenimo išbandymams. Amonas mums primena šiuos Viešpaties žodžius: „Eikite […] ir kantriai kęskite savo suspaudimus, ir aš duosiu jums sėkmę.“10
Viešpats visada mums atsiunčia pagalbą, kai susiduriame su negandomis, pagundomis, nesupratimu, negalia ir net mirtimi. Jis yra pasakęs: „Ir dabar, iš tiesų sakau jums: ir ką sakau vienam, sakau visiems; būkite džiugūs, maži vaikeliai, nes aš esu tarp jūsų ir nepalikau jūsų.“11 Jis niekada nepaliks mūsų!
Meldžiu, kad ir toliau savo gyvenimą kurtume pagal dieviškojo projekto, kurį sukūrė mūsų Tėvas ir kurį įgyvendino mūsų Gelbėtojas, Jėzus Kristus, planus ir technines specifikacijas. Tokiu būdu dėl malonės, pasiekiančios mus per Gelbėtojo Apmokėjimą, mums pavyks susikurti tokį gyvenimą, kuris taps atsparus nuodėmei, pagundoms ir sustiprintas, kad ištvertume liūdnus ir sunkius mūsų gyvenimo laikotarpius. O be to, galėsime naudotis visais palaiminimais, pažadėtais per Tėvo ir Gelbėtojo meilę. Jėzaus Kristaus vardu, amen.