Tegul gera darymas būna mums norma
Jei tvirtai ir nepajudinamai darysime gera, mūsų įpročiai padės mums likti sandoros kelyje.
Visada būsiu dėkingas už savo užduotis Bažnyčioje, dėl kurių teko gyventi įvairiose šalyse. Kiekvienoje iš šių šalių radome didelę įvairovę ir nepaprastus žmones su skirtingais papročiais ir tradicijomis.
Visi turime papročių ir tradicijų: asmeninių, šeimos ar bendruomenės, kurioje gyvename, ir mes tikimės išlaikyti visa tai, kas atitinka Evangelijos principus. Ugdantys papročiai ir tradicijos palaiko mūsų pastangas išlikti sandoros kelyje, o tuos, kurie tam trukdo, turėtume atmesti.
Paprotys yra įprastas, nusistovėjęs elgesio ar mąstymo būdas, būdingas žmogui, kultūrai ar tradicijoms. Dažnai tai, ką įprastai galvojame ir darome, pripažįstame norma.
Leiskite man tai iliustruoti: Patricija, mano mylima žmona, mėgsta išgerti kokoso vandenį, o tada suvalgyti kokoso minkštimą. Pirmą kartą apsilankę Puebloje, Meksikoje, nuvykome į vietą, kur nusipirkome kokoso riešutą. Išgėrusi jo vandenį, žmona paprašė perpjauti kokoso riešutą ir atnešti jai suvalgyti minkštimą. Kai buvo atneštas, jis buvo rausvas. Jie apibarstė jį aitriąją paprika! Saldus kokosas su aitriąją paprika! Tai mums atrodė labai keista. Tačiau vėliau sužinojome, kad keistuoliai buvome mes su žmona, nevalgę kokoso su aitriąją paprika. Meksikoje tai ne retenybė; tai labai normalu.
Kitą kartą su draugais valgėme Brazilijoje, ir jie mus vaišino avokadu. Kai ruošėmės pabarstyti jį druska, mūsų draugai pasakė: „Ką darote!? Mes jau pabarstėme avokadą cukrumi!“ Avokadas su cukrumi! Tai mums atrodė labai keista. Bet tada sužinojome, kad keistuoliai buvome mes su žmona, nevalgę avokado su cukrumi. Brazilijoje cukrum apibarstytas avokadas yra normalu.
Tai, kas vieniems normalu, kitiems gali būti keista, dėl jų įpročių ir tradicijų.
Kokie įpročiai ir tradicijos yra norma mūsų gyvenime?
Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Mūsų dienomis dažnai girdime žodžius „naujoji norma“. Jei iš tiesų norite priimti naująją normą, kviečiu jus savo širdį, protą ir sielą vis labiau atgręžti į mūsų Dangiškąjį Tėvą ir Jo Sūnų Jėzų Kristų.“ Tegul tai būna jūsų „naujoji norma“ („Naujoji norma“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
Šis kvietimas skirtas visiems. Nesvarbu, ar esame vargšai, ar turtingi, išsilavinę ar nemokyti, seni ar jauni, ligoti ar sveiki. Jis skatina mus leisti, kad „normalūs“ dalykai mūsų gyvenime būtų tie, kurie padeda mums išlikti sandoros kelyje.
Nėra šalies, kur viskas būtų gera ir pasigėrėtina. Apaštalas Paulius ir pranašas Džozefas Smitas mokė:
„Jei yra kas dora, mylėtina ar verta pritarimo, ar girtina – mes siekiame viso to“ (Tikėjimo Teiginiai, 13).
„Mąstykite apie tai, kas […] šlovinga“ (Filipiečiams 4:8).
Atkreipkite dėmesį, kad tai yra raginimas, o ne vien komentaras.
Norėčiau, kad visi šiek tiek pamąstytume apie savo įpročius ir tai, kokią įtaką jie daro mūsų šeimoms.
Tarp nuostabių įpročių, kurie turėtų būti norma Bažnyčios nariams, yra šie keturi:
-
Asmeninis ir šeimos Raštų studijavimas. Kad atsiverstų į Viešpatį Jėzų Kristų, kiekvienas žmogus privalo mokytis Evangelijos. Už savo vaikų mokymą Evangelijos atsakingi tėvai (žr. Doktrinos ir Sandorų 68:25; 93:40).
-
Asmeninė ir šeimos malda. Gelbėtojas mums įsakė visada melstis (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:38). Per maldą galime asmeniškai bendrauti su Dangiškuoju Tėvu Jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardu.
-
Kassavaitinis sakramento susirinkimo lankymas (žr. 3 Nefio 18:1–12; Moronio 6:5–6). Tai darome tam, kad priimdami sakramentą prisimintume Jėzų Kristų. Per šias apeigas Bažnyčios nariai atnaujina savo sandorą priimti Gelbėtojo vardą, visada Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77, 79).
-
Dažnas dalyvavimas šventyklos ir šeimos istorijos darbe. Šis darbas yra priemonė suvienyti ir užantspauduoti šeimas amžinybei (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:15).
Kaip jaučiamės, išgirdę šiuos keturis dalykus? Ar jie yra mūsų įprasto gyvenimo dalis?
Yra daug kitų tradicijų, kurios gali būti mūsų priimtos normos dalimi, taip leisdamos Dievui nugalėti mūsų gyvenime.
Kaip galime nustatyti, kas bus norma mūsų gyvenime ir šeimoje? Raštuose randame puikų pavyzdį, užrašytą Mozijo 5:15: „Norėčiau, kad būtumėte tvirti ir nepajudinami, visada dosnūs gerų darbų.“
Man patinka šie žodžiai, nes žinome, jog tai, ką vis kartojame savo gyvenime, tampa norma. Jei tvirtai ir nepajudinamai darysime gera, mūsų įpročiai atitiks Evangelijos principus ir padės mums likti sandoros kelyje.
Prezidentas Nelsonas taip pat patarė: „Priimkite savo „naująją normą“ kasdien atgailaudami. Stenkitės būti vis tyresni mintimis, žodžiais ir poelgiais. Tarnaukite kitiems. Žvelkite iš amžinybės perspektyvos. Išaukštinkite savo pašaukimus. Kad ir kokie būtų jūsų sunkumai, mano broliai ir seserys, kasdien gyvenkite taip, kad jūs būtumėte vis geriau pasiruošę susitikti su Kūrėju“ („Naujoji norma“).
Dabar nei mano žmonai Patricijai, nei man valgyti kokosą su aitriąją paprika, o avokadą su cukrumi nėra keista – iš tikrųjų mums tai patinka. Tačiau išaukštinimas yra kai kas daug dangiškesnio nei skonio pojūtis; tai tema, susijusi su amžinybe.
Meldžiuosi, kad mūsų normos leistų mums patirti „niekada nesibaigiančios laimės būsen[ą]“ (Mozijo 2:41), pažadėtą tiems, kurie laikosi Dievo įsakymų, ir kad galėtume pasakyti: „Ir buvo taip, kad mes gyvenome laimingą gyvenimą“ (2 Nefio 5:27).
Mano broliai ir seserys, liudiju, kad šie 15 vyrų, kuriuos palaikėme, yra pranašai, regėtojai ir apreiškėjai, įskaitant mūsų mylimą pranašą prezidentą Raselą M. Nelsoną. Liudiju, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra tikra. Ypač liudiju, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas ir Išpirkėjas, Jėzaus Kristaus vardu, amen.