Raštai
1 Nefio knyga 12


12 Skyrius

Nefis regėjime mato pažado žemę, jos gyventojų teisumą, nedorybę ir smukimą, Dievo Avinėlio atėjimą pas juos, mato, kaip dvylika mokinių ir dvylika apaštalų teis Izraelį ir mato pasibjaurėtiną ir nešvarią būseną tų, kurie nusirito į netikėjimą. Apie 600–592 m. prieš Kristaus gim.

1 Ir buvo taip, kad angelas man tarė: Pažvelk ir stebėk savo sėklą ir taip pat sėklą savo brolių. Ir aš pažvelgiau ir pamačiau pažado ažemę; ir mačiau minias žmonių, taip, lyg jų būtų taip daug, kaip jūros smilčių.

2 Ir buvo taip, kad mačiau minias, surinktas kautis viena prieš kitą; ir mačiau akarus ir karų gandus bei didžiules žudynes kalaviju tarp mano žmonių.

3 Ir buvo taip, kad mačiau daug kartų, praėjusių karų ir kovų žemėje sąlygomis; ir mačiau tiek daug miestų, kad net neskaičiavau jų.

4 Ir buvo taip, kad mačiau atamsos bmiglą ant pažado žemės veido; ir mačiau žaibus ir girdėjau griaustinius ir žemės drebėjimus bei visokius audringus triukšmus; ir mačiau žemę ir plyšinėjančias uolas; ir mačiau kalnus, griūvančius į gabalus; ir mačiau lūžtančias žemės lygumas; ir mačiau daug cprasmengančių miestų; ir mačiau daug miestų, degančių ugnyje; ir mačiau daug miestų, griūvančių žemėn dėl jos drebėjimo.

5 Ir buvo taip, kad pamatęs tai, aš išvydau tamsos aūką, kad jis ėjo nuo žemės veido; ir štai mačiau minias, nekritusias nuo didžių ir baisių Viešpaties teismų.

6 Ir mačiau prasivėrusius dangus ir Dievo aAvinėlį, nusileidžiantį iš dangaus; ir jis nužengė ir parodė save jiems.

7 Ir taip pat mačiau ir liudiju, kad Šventoji Dvasia nusileido ant advylikos kitų; ir jie buvo Dievo įšventinti ir išrinkti.

8 Ir angelas tarė man, sakydamas: Stebėk dvylika Avinėlio mokinių, kurie išrinkti tarnauti tavo sėklai.

9 Ir jis tarė man: Tu atsimeni advylika Avinėlio apaštalų? Štai jie yra tie, kurie bteis dvylika Izraelio genčių; todėl dvylika tavo sėklos tarnų bus jų teisiami; nes jūs esate Izraelio namų.

10 Ir šie advylika tarnų, kuriuos matai, teis tavo sėklą. Ir štai jie teisūs per amžius; nes dėl jų tikėjimo Dievo Avinėliu jų bapdarai išbalinti jo krauju.

11 Ir angelas tarė man: Pažvelk! Ir aš pažvelgiau ir pamačiau atris kartas, praėjusias teisume; ir jų apdarai buvo balti, netgi kaip Dievo Avinėlio. Ir angelas tarė man: Šie yra išbalinti Avinėlio krauju dėl to, kad tiki jį.

12 Ir aš, Nefis, taip pat mačiau daugelį iš aketvirtosios kartos, kurie pragyveno teisume.

13 Ir buvo taip, kad mačiau susirinkusias žemės minias.

14 Ir angelas tarė man: Stebėk savo sėklą ir taip pat savo brolių sėklą.

15 Ir buvo taip, kad aš pažvelgiau ir pamačiau savo sėklos žmones, miniomis susirinkusius aprieš mano brolių sėklą; ir jie buvo susirinkę kautis.

16 Ir angelas tarė man, sakydamas: Stebėk versmę anešvaraus vandens, kurį matė tavo tėvas; taip, būtent bupę, apie kurią jis kalbėjo; o jos gelmės yra cpragaro gelmės.

17 O tamsos amiglos yra velnio pagundos, kurios bapakina akis ir užkietina žmonių vaikų širdis ir nuklaidina juos į cplačius kelius, todėl jie žūva ir prapuola.

18 O didelis ir erdvus apastatas, kurį matė tavo tėvas, yra žmonių vaikų tušti bįsivaizdavimai ir cišdidumas. Ir didžiulė ir baisi dpraraja skiria juos; taip, būtent eteisingumo žodis Amžinojo Dievo ir Mesijo – Dievo Avinėlio, apie kurį Šventoji Dvasia liudija nuo pasaulio pradžios iki šiol ir nuo šiol visada ir per amžius.

19 Ir kol angelas kalbėjo šituos žodžius, aš stebėjau ir mačiau, kad mano brolių sėkla kovojo prieš mano sėklą sulig angelo žodžiais; ir pamačiau, kad dėl mano sėklos išdidumo ir velnio apagundų mano brolių sėkla bpergalėjo mano sėklos žmones.

20 Ir buvo taip, kad išvydau ir mačiau savo brolių sėklos žmones, kad jie nugalėjo mano sėklą; ir išėjo miniomis ant žemės veido.

21 Ir aš mačiau juos susirinkusius miniomis; ir mačiau akarus ir karų gandus tarp jų; ir mačiau, kad karuose ir karų ganduose praėjo daug kartų.

22 Ir angelas tarė man: Štai šitie anusiris į netikėjimą.

23 Ir buvo taip, kad pamačiau, jog po to, kai nusirito į netikėjimą, jie tapo atamsia ir atstumiančia, ir bnešvaria liaudimi, pilna ctingumo ir visokių bjaurumų.