„Elijas ir Baalo kunigai“, Senojo Testamento istorijos (2022)
„Elijas ir Baalo kunigai“, Senojo Testamento istorijos
1 Karalių 18
Elijas ir Baalo kunigai
Viešpaties pranašas prieš netikrus kunigus
Izraelio karalystė toliau kentėjo nuo vandens stygiaus. Karalius Ahabas pasakė žmonėms, kad šie sektų netikru dievu vardu Baalas.
Viešpats pasiuntė pranašą Eliją susitikti su Ahabu. Elijas sukvietė visus žmones į kalno viršūnę. Jis pakvietė karalių ir jo kunigus į varžytuves, kad pažiūrėtų, ar Viešpats, ar Baalas yra tikrasis Dievas.
Elijas paaiškino varžytuvių taisykles. Jis ir kunigai turėjo aukoti po jautį ant aukuro, tačiau jie negalėjo patys įžiebti ugnies. Bet kunigai turėjo melstis Baalui, kad įžiebtų ugnį. Tada Elijas melsis Viešpačiui, kad įžiebtų ugnį. Elijas žinojo, kad tik tikrasis Dievas gali įžiebti ugnį.
Baalo kunigai meldėsi savo dievui nuo ryto iki pietų, bet nieko nenutiko. Elijas juokėsi iš jų sakydamas, kad jų dievas Baalas turbūt miega.
Kunigai supyko, sušoko ant aukuro ir šaukė iki vakaro. Jie tikėjosi, kad jų dievas atsakys, bet vis tiek nebuvo ugnies.
Po to atėjo Elijo eilė. Jis pastatė aukurą Viešpačiui, iškasė griovį aplinkui aukurą ir paruošė auką.
Elijas paprašė žmonių keturias statines pripildyti vandens ir tris kartus išlieti jas ant aukuro malkų. Vanduo sušlapino malkas ir aukurą. Jis užpildė ir visą griovį.
Elijas meldėsi Viešpačiui, kad parodytų tikrojo Dievo galią. Viešpaties ugnis nužengė iš dangaus ir prarijo auką, malkas, akmenis ir vandenį. Žmonės žinojo, kad Elijo Dievas buvo tikrasis Dievas. Elijas meldėsi, kad sausra liautųsi, ir Viešpats pasiuntė lietų.