„Danielius ir liūtų duobė“, Senojo Testamento istorijos (2022)
„Danielius ir liūtų duobė“, Senojo Testamento istorijos
Danieliaus 6
Danielius ir liūtų duobė
Vieno vyro drąsa melstis
Darijus tapo Babilono valdovu. Jis mylėjo Danielių ir norėjo padaryti jį visos karalystės valdytoju. Kai kurie karaliaus išminčiai pavydėjo.
Išminčiai žinojo, kad Danielius meldėsi Dievui, todėl gudrumu įkalbėjo karalių išleisti naują įstatymą. Bet kas, kas melsis Dievui, bus įmestas į liūtų duobę.
Danielius nusprendė vis tiek melstis Dievui. Karaliaus išminčiai matė Danielių besimeldžiantį ir pasakė karaliui, kad Danielius laužo įstatymą. Karalius suprato, kad išminčiai jį apgavo. Karalius bandė rasti būdą, kaip išgelbėti Danielių, bet turėjo laikytis savo įstatymo.
Danielius buvo įmestas į liūtų duobę. Karalius nemiegojo visą naktį pasninkaudamas, kad Danielius būtų apsaugotas.
Anksti ryte karalius nuskubėjo prie liūtų duobės. Jis pašaukė Danielių, kad sužinotų, ar šis gyvas. Danielius atsiliepė! Jis pasakė karaliui, jog Dievas atsiuntė angelą, kad užčiauptų liūtams nasrus. Liūtai jo nesužeidė.
Karalius buvo laimingas, kad Danielius išliko sveikas. Jis nubaudė tuos išminčius, kurie jį apgavo, ir atšaukė tą įstatymą. Jis mokė savo karalystės gyventojus apie Dievo galią ir gerumą.