„Abraomas ir Izaokas“, Senojo Testamento istorijos (2022)
„Abraomas ir Izaokas“, Senojo Testamento istorijos
Pradžios 17; 21–22
Abraomas ir Izaokas
Tėvas, sūnus ir auka
Abraomas ir Sara susilaukė kūdikio berniuko, kaip Viešpats ir buvo žadėjęs. Jie pavadino jį Izaoku.
Jie mylėjo Izaoką. Jie mokė jį rinktis, kas teisinga, ir pasitikėti Viešpačiu.
Viešpats pažadėjo Abraomui ir Sarai, kad per Izaoką jų šeima augs ir laimins visą žemę. Tačiau vieną dieną Viešpats liepė Abraomui pasiimti Izaoką į Morijos kalną ir paaukoti jį kaip atnašą.
Kopiant į kalną Izaokas paklausė, kur ėriukas aukai. Abraomas pasakė, kad Viešpats parūpins.
Morijos kalne Abraomas pastatė aukurą ir ant jo sudėjo malkas.
Viešpačiui įsakius Abraomas paprašė, kad Izaokas atsigultų ant aukuro. Izaokas pasitikėjo Abraomu lygiai kaip Gelbėtojas Jėzus Kristus pasitikėjo Savo Tėvu.
Kada Abraomas ruošėsi paaukoti Izaoką, Viešpaties angelas jį sustabdė. Abraomas parodė tikėjimą Viešpačiu. Abraomas žinojo, kad visuomet seks Viešpačiu.
Abraomas pažvelgė aukštyn ir pamatė krūmuose įstrigusį aviną. Viešpats parūpino aviną aukai.
Abraomas ir Izaokas sužinojo, kad Dangiškasis Tėvas paaukos Savo Sūnų Jėzų Kristų. Viešpats Jėzus Kristus pasitikėjo Abraomu, nes šis pakluso. Abraomas tikėjo Viešpaties pažadu, kad vieną dieną jo šeima bus gausesnė už žvaigždes danguje.