Pradžios 17; 21–22

Abraomas ir Izaokas

Tėvas, sūnus ir auka

Abraomas ir Sara susilaukė kūdikio berniuko, kaip Viešpats ir buvo žadėjęs. Jie pavadino jį Izaoku.

Pradžios 17:9; 21:1–3

Jie mylėjo Izaoką. Jie mokė jį rinktis, kas teisinga, ir pasitikėti Viešpačiu.

Pradžios 21:8

Viešpats pažadėjo Abraomui ir Sarai, kad per Izaoką jų šeima augs ir laimins visą žemę. Tačiau vieną dieną Viešpats liepė Abraomui pasiimti Izaoką į Morijos kalną ir paaukoti jį kaip atnašą.

Pradžios 17:1–8; 22:1–2

Kopiant į kalną Izaokas paklausė, kur ėriukas aukai. Abraomas pasakė, kad Viešpats parūpins.

Pradžios 22:4–8

Morijos kalne Abraomas pastatė aukurą ir ant jo sudėjo malkas.

Pradžios 22:8–9

Viešpačiui įsakius Abraomas paprašė, kad Izaokas atsigultų ant aukuro. Izaokas pasitikėjo Abraomu lygiai kaip Gelbėtojas Jėzus Kristus pasitikėjo Savo Tėvu.

Pradžios 22:9

Kada Abraomas ruošėsi paaukoti Izaoką, Viešpaties angelas jį sustabdė. Abraomas parodė tikėjimą Viešpačiu. Abraomas žinojo, kad visuomet seks Viešpačiu.

Pradžios 22:10–12

Abraomas pažvelgė aukštyn ir pamatė krūmuose įstrigusį aviną. Viešpats parūpino aviną aukai.

Pradžios 22:13

Abraomas ir Izaokas sužinojo, kad Dangiškasis Tėvas paaukos Savo Sūnų Jėzų Kristų. Viešpats Jėzus Kristus pasitikėjo Abraomu, nes šis pakluso. Abraomas tikėjo Viešpaties pažadu, kad vieną dieną jo šeima bus gausesnė už žvaigždes danguje.

Pradžios 22:17–18; Jokūbo kn. 4:5