„Jokūbas ir Ezavas“, Senojo Testamento istorijos (2022)
„Jokūbas ir Ezavas“, Senojo Testamento istorijos
Pradžios 25–27
Jokūbas ir Ezavas
Du broliai ir viena pirmagimystė
Izaokas su Rebeka turėjo du berniukus – Jokūbą ir Ezavą. Ezavas buvo įgudęs medžiotojas. Jokūbas gyveno paprastą gyvenimą ir sekė Viešpačiu.
Ezavas gimė pirmas. Pirmagimis dažniausiai iš savo tėvo gaudavo pirmagimystės palaiminimą. Pirmagimystė reiškė, kad jis vadovaus šeimai ir turės daugiau žemės ir gyvulių, kad būtų lengviau rūpintis šeima. Tačiau Ezavas labiau rūpinosi savimi nei savo šeima ir jis neklausė savo gimdytojų bei Viešpaties.
Vieną dieną Ezavas grįžo iš medžioklės. Jis buvo labai alkanas ir maldavo, kad Jokūbas jį pamaitintų. Viešpats norėjo, kad pirmagimystės palaiminimas tektų Jokūbui, nes Ezavas nebuvo to vertas. Jokūbas paprašė Ezavo iškeisti pirmagimystę į šiek tiek maisto. Ezavas sutiko ir pardavė savo pirmagimystę Jokūbui.
Pradžios 25:23, 29–34; Hebrajams 11:20
Rebeka ir Izaokas norėjo to, kas geriausia jų vaikams. Jie liūdėjo, kad Ezavas toliau darė tai, ką norėjo, o ne tai, ko norėjo Viešpats.
Izaokas paseno ir apako. Prieš mirdamas jis paprašė Ezavo sumedžioti ir paruošti gyvūną jam valgyti ir mėgautis.
Rebeka žinojo, kad atėjo laikas Izaokui suteikti pirmagimystės palaiminimą.
Rebeka paprašė Jokūbo paimti du gyvūnus, kad ji galėtų paruošti maistą iki Ezavo sugrįžimo. Tada Jokūbas gautų palaiminimą.
Jokūbas apsirengė kaip Ezavas ir atnešė savo tėvui maistą. Izaokas davė Jokūbui pirmagimystės palaiminimą. Sugrįžęs Ezavas labai supyko ant Jokūbo. Tačiau pirmagimystė atiteko Jokūbui, nes jis laikėsi Viešpaties įsakymų, o Ezavas – ne.