Kristus triumfuoja prieš Šėtoną

Kristus triumfuoja prieš Šėtoną, aut. T. Baretas

Vasario 4–10

Mato 4; Luko 4–5

„Viešpaties Dvasia yra ant manęs“

Kai skaitysite Mato 4 ir Luko 4–5 skyrius, užsirašykite įkvėptas mintis. Tai padės gauti įkvėpimą, kaip geriausiai patenkinti pamokos dalyvių poreikius. Daugiau pasiūlymų taip pat galite rasti programoje „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms bei šiame plane.

Užsirašykite įspūdžius

dalijimosi piktograma

Skatinkite dalytis

Šios savaitės skaitiniuose yra toks teiginys: „Jie labai stebėjosi Jo mokymu, nes Jo žodžiai buvo su valdžia“ (Luko 4:32; taip pat žr. Morkaus 1:22). Kokios šių skyrių eilutės klasės nariams padėjo pajausti tą doktrinos galią?

mokymo piktograma

Mokykite doktrinos

Mato 4:1–11; Luko 4:1–13

Dangiškasis Tėvas suteikė mums jėgų ir gebėjimą atsispirti pagundai

• Pasakojimas, kaip Gelbėtojas atsispyrė Šėtonui, gali padėti klasės nariams atpažinti būdus, kuriais Šėtonas bando juos gundyti. Klasės nariai gali išsirinkti vieną iš Mato 4:1–11 arba Luko 4:1–13 aprašytų pagundų ir jai prilyginti panašią šiuolaikinę pagundą (gali padėti skyrelyje „Papildomos priemonės“ pateiktas teiginys). Kodėl naudinga žinoti, kad Gelbėtojas susidūrė su pagundomis, panašiomis į tas, su kuriomis šiais laikais susiduriame mes? Kodėl Kristus sugebėjo atsispirti pagundai? Kitų Raštuose pateikiamų pavyzdžių, kaip žmonės atsispyrė Šėtonui, rasite Pradžios 39:7–20; 2 Nefio 4:16–35 ir Mozės 1:10–22.

• Paskatinti aptarti Mato 4:1–11 ir Luko 4:1–13 galima lentoje užrašius du klausimus: Ko ši istorija moko mus apie Kristų? bei Ką sužinome apie Šėtoną? Tada paprašykite klasės narių Raštų ištraukose rasti atsakymus į šiuos klausimus ir surašykite jų atsakymus lentoje.

• Kas galėtų pamokos dalyviams padėti atsispirti pagundai? Galite paprašyti klasės narių Mato 4:1–11 arba Luko 4:1–13 peržiūrėti tas vietas, kuriose Raštų išmanymas padėjo Gelbėtojui atsakyti Šėtonui (sakant: „Parašyta“). Skirkite klasės nariams laiko rasti Raštų eilutes, kurios gali juos sustiprinti kilus pagundai, ir jomis pasidalyti. (Idėjų jie gali pasisemti Raštų rodyklėje radę „Gundyti, gundymas“.)

Luko 4:16–30

Jėzus Kristus yra išpranašautasis Mesijas

• Kad padėtumėte klasės nariams geriau suprasti šį pasakojimą, galite paaiškinti, kad abu titulai Mesijas ir Kristus reiškia „pateptasis“. Kai jie skaitys Luko 4:18–21, paprašykite pagalvoti, ką reiškia posakis, kad Jėzus yra Kristus, Mesijas arba Pateptasis. Taip pat būtų naudinga Raštų rodyklėje perskaityti skiltį „Pateptasis“. Kaip šiais laikais Jėzus pareiškia esąs Mesijas? Paprašykite klasės narių papasakoti, kaip jie sužinojo, kad Jėzus Kristus yra jų Gelbėtojas.

• Būtų pravartu pasimokyti iš pasakojimo, kodėl Nazareto gyventojai nepriėmė Jėzaus kaip išpranašautojo Mesijo. Vienas iš būdų būtų palyginti jų požiūrį su priešingu, Senajame Testamente aprašytu Sarepto našlės ir Naamano, požiūriu. Galite iš anksto susisiekti su keliais klasės nariais ir paprašyti į pamoką ateiti pasiruošus perpasakoti šiuos pasakojimus (žr. 1 Karalių 17:8–24; 2 Karalių 5:1–17; Luko 4:16–30). Ko šie pasakojimai moko mus apie stebuklus ir Dievo tarnų klausymą? Ar Nazareto gyventojams skirtuose Gelbėtojo žodžiuose klasės nariai įžvelgia kokius nors šiuolaikiniams Bažnyčios nariams skirtus žodžius?

Mato 4:18–22; Luko 5:1–11

Įsipareigojimas sekti paskui Kristų reiškia priimti Jo valią ir atsisakyti savosios

• Kartais Viešpaties mums duoti nurodymai iš pradžių atrodo beprasmiai. Klasės nariai Luko 5:1–11 galėtų paieškoti, ko Gelbėtojas paprašė Petrą ir kodėl jam tie nurodymai galėjo pasirodyti abejotini. Kaip šis nutikimas galėjo paveikti Petro požiūrį į Gelbėtoją ir į patį save? Galite paprašyti klasės narių pasidalyti patyrimais, kaip jiems pavyko pasikliauti dievišku vedimu visiškai jo nesuprantant. Kokius rezultatus davė tokia tikėjimo apraiška?

  Prie jūros Jėzus pašaukia Petrą ir Andriejų

  „Sekite paskui mane, ir Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mato 4:19).

• Taip, kaip žvejai „viską paliko“, kad sektų paskui Kristų (Luko 5:11), yra dalykų, kuriuos mes turime palikti, jei norime tapti Jo mokiniais. Ką, remdamiesi Mato 4:18–22, galime spręsti apie Petro, Andriejaus, Jokūbo ir Jono nusiteikimą? Būtų naudinga į pamoką atsinešti žvejo tinklą, paprašyti klasės narių ant lapelių užrašyti, ko jie pasiryžę atsisakyti arba jau atsisakė, kad sektų paskui Jėzų Kristų, ir sumesti juos į tinklą. Galite paprašyti kelių klasės narių papasakoti, kaip pasikeitė jų gyvenimas nusprendus visko atsisakyti ir sekti paskui Gelbėtoją.

mokymosi piktograma

Skatinkite mokytis namuose

Kad paskatintumėte klasės narius kitą savaitę skaityti Jono 2–4 skyrius, galite paprašyti jų pamąstyti, ką reiškia „gimti iš naujo“. Pasakykite jiems, kad kitos savaitės skaitiniai padės rasti atsakymą į šį klausimą.

priemonių piktograma

Papildomos priemonės

Mato 4; Luko 4–5

Jėzus yra Mesijas

„Jesus Declares He Is the Messiah“ (liet. „Jėzus pareiškia esąs Mesijas“) (vaizdo siužetas, LDS.org)

Pagundų rūšys

Po kalbos apie skirtingus Gelbėtojo dykumoje patirtus gundymus prezidentas Deividas O. Makėjus mokė:

„Beveik visos pagundos, kurias tiek jūs, tiek aš patiriame, pasireiškia vienoje iš šių sričių:

1) potraukio ar aistros pagunda;

2) polinkis į išdidumą, madą arba tuštybę;

3) žemiškų turtų, galios, žemės ar žemiškų išteklių valdymo troškimas“ (Teachings of Presidents of the Church: David O. McKay [2003], 82).

Kalbėdamas apie Mato 4 skyriuje užrašytus Jėzaus patyrimus, vyresnysis Džefris R. Holandas mokė:

„Jei tu Dievo Sūnus, liepk, kad šie akmenys pavirstų duona.“ […]

Tai ne gundymas valgiu. […] Bent jau ta pagundos dalis, apie kurią norėčiau pakalbėti, yra toks būdas gauti duonos – fizinio pasitenkinimo, žmogiškojo apetito patenkinimo – pačiu lengviausiu būdu, neteisėtai pasinaudojus galia ir nenorint laukti tinkamo laiko ir tinkamo būdo. […]

„Jei Tu Dievo Sūnus, pulk žemyn“ nuo šios šventyklos šelmens. […]

Ši pagunda daug subtilesnė už pirmąją. Tai dvasios gundymas gerokai už duonos poreikį tikresniu asmeniniu troškimu. Ar Dievas jį išgelbės? […] Kodėl gi negavus dvasinio patvirtinimo, neįgijus lojalių pasekėjų ir neatsakius šiam įkyriam velniui – visa tai tik kartą paprašius įsikišti Dievo galią? […]

Bet Jėzus atmetė šią dvasinę pagundą. Atsisakymas ir susilaikymas taip pat yra dieviškojo pasiruošimo dalis. […] Net ir Dievo Sūnus turi laukti. Gelbėtojas, kuris niekada kitiems atsainiai nedalijo malonės, nebuvo linkęs ir sau to prašyti. […]

„Visa tai aš Tau atiduosiu, jei parpuolęs pagarbinsi mane.“

Šėtonas klausia: „Kokia tavo kaina? Atsispyrei pigiai duonai. Atsisakei niekingo dramatizmo, bet niekas negali atsispirti šio pasaulio turtams. Įvardyk savo kainą.“ Šėtonas laikosi savo pirmojo netikėjimo teiginio – aiškaus tikėjimo, kad šiame pasaulyje galima viską nusipirkti už pinigus.

Vieną dieną Jėzus valdys šį pasaulį. Valdys visas jo kunigaikštystes ir galias. Jis bus karalių Karalius ir viešpačių Viešpats. Bet ne tokiu būdu“ (“The Inconvenient Messiah,” Ensign, Feb. 1984, 68–71).

Mokymo tobulinimas

Padėkokite mokiniams. „Neįnikite į pamoką tiek, kad užmirštumėte padėkoti mokiniams už jų indėlius. Jie turi žinoti, kad esate dėkingi už jų norą pasidalyti savo įžvalgomis ir liudijimais“ (Mokymas Gelbėtojo būdu, 33).