2020
Ką patyriau, ko išmokau savo misijoje
2020 m. spalis


Ką patyriau, ko išmokau savo misijoje

Man patinka vaikščioti. Prieš tarnavimą misijoje mėgdavau retkarčiais eiti tam tikra kryptimi vien tam, kad ištirčiau naują maršrutą. Šis pomėgis judėti išėjo man į naudą, kai išvykau į misiją, tačiau taip pat pamokė mane kai ko labai svarbaus. Malonu sunešioti batus būnant misionieriumi, bet dar geriau, kai žinote, kur buvote ir kur norite nueiti.

Mano misija buvo didžiausias gyvenimo nuotykis. Nusprendžiau tarnauti tam, kad galėčiau drąsiai dalytis Evangelija ir rinkti Dievo avinėlius į Jo kaimenę, kad ir kokiame misionieriško darbo lauke reikėtų tarnauti. Todėl šiaurinė Makedonijos dalis man buvo tobulas „laukas“. Nė kiek neabejojau, kad ten yra ta vieta, kur Viešpats nori, kad mosuočiau savo pjautuvu. Ten stipriai susidraugavau su žmonėmis, kurie pakeitė mane ir kuriuos aš karštai myliu. Dievas mane pasiuntė ten, kad galėčiau dalytis Evangelija, bet svarbiausia, kad galėčiau išmokti, kaip nuodugniau gyventi pagal ją. Svarbiausia, ką patyriau, – tai širdies permaina.

Išmokau, kaip geriau pasikliauti Dvasia, kaip atsiprašyti, nuolankiai išklausyti. Sužinojau, kad negaliu darbuotis nė vienos dienos, jei man nepadeda Tėvas ir Jo žodžiai. Diena man baigdavosi nuoširdžia malda Dangiškajam Tėvui.

Dabar žinau, kaip sveikintis su nepažįstamaisiais, kaip šypsotis, kai truputį sunku.

Sužinojau, kad taisyklių privalu laikytis ir kad Dievas laimina stebuklais tuos, kurie iš visos širdies Jam paklūsta. Taip pat sužinojau, kaip gali būti sunku išbūti šalia kito žmogaus dieną ir naktį, tačiau taip pat, kokia tai palaima būti kažkam draugu, dalytis laimingomis ir sunkiomis akimirkomis. Išmokau geriau planuoti savo dieną ir net paruošti maistą per dešimt minučių.

Keitimasis yra kažkas nuostabaus! Jis įmanomas dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo ir yra mūsų raktas į amžinąjį gyvenimą. Keistis gali visi ir tai yra geroji Jėzaus Kristaus Evangelijos naujiena. Suvokiau, kaip smarkiai Dievas ir mūsų Gelbėtojas mus myli. Jiems mes esame viskas ir jų akyse mūsų sielų vertė didžiulė (DS 18:10). To negalime iki galo suvokti, bet galime pajusti, kai tarnaujame.

Pasiilgstu savo misijos, bet galiu pasirinkti gyvenime taikyti tai, ko išmokau, ir kasdien stengtis būti kupina meilės. Tada būsiu panašesnė į Gelbėtoją, visų laikų geriausią misionierių.