Gilių žaizdų pervertos širdys. Atpažinkime smurtą šeimoje
Ydingo elgesio modeliai gali išsivystyti bet kokiuose santykiuose. Jeigu juos atpažinsime, galėsime atskleisti arba sustabdyti smurtą prieš jam prasidedant.
Nuotraukos naudojamos tik iliustracijai, pozavo modeliai
Neseniai man paskambino susisielojęs tėvas. Jo dukra Džena (vardai pakeisti), išvykusi į koledžą, užmezgė naujus santykius ir tie santykiai vystėsi labai greitai. Jos draugas Džeikas skubino santuoką ir ribojo Dženos bendravimą su tėvais. Džena jų atsiprašė ir paaiškino tai stipria Džeiko meile ir troškimu praleisti laiką kaip pora.
Dženos šeima susirūpino, kai sužinojo, kad Džeikas turi buvusią žmoną ir vaiką, apie kuriuos nė žodeliu neužsiminė Dženai. Jie paskambino buvusiai žmonai, kuri pasakė, kad Džeikas yra bjauraus charakterio ir pavydus. Apie tai sužinojęs Džeikas įtūžo. Jis pasakė, kad Dženos tėvai mėgsta viską kontroliuoti, ir prisiminė atvejį, kai jie nepalankiai pažiūrėjo į jo sarkastišką pokštą apie Dženos intelektą. Džeikas ironiškai reikalavo, kad Džena pati priimtų sprendimus ir su jais daugiau nebendrautų. Dženos tėvai puolė į neviltį, nes dabar į jų skambučius ir žinutes niekas neatsako.
Visi nori laimingos šeimos, bet net tada, kai žmonės mėgina gyventi pagal Evangeliją, santykiai gali tapti skaudūs. Kai kurie sunkumai yra šeimose įprastų nesusipratimų ir trinčių rezultatas. Tačiau sveikose šeimose žmonės atsiprašo už blogą elgesį ir užtaiso plyšius, o esant nesveikiems santykiams nuolat naudojami netinkamo ir grubaus elgesio modeliai, peraugantys į smurtą.
Buitinis smurtas ir Evangelija
„Jūs sudaužėte savo švelnių žmonų širdis ir praradote savo vaikų pasitikėjimą“ (Jokūbo kn. 2:35).
Smurtas yra veiksmai, kuriais siekiama skaudinti ar kontroliuoti. Jį sudaro įvairios elgesio formos, tarp jų nesirūpinimas, manipuliacijos, žodinė kritika ir fizinė ar lytinė prievarta.1 Deja, smurtinis elgesys yra dažnas: kai kurie mokslininkai mano, kad beveik ketvirtis visų vaikų pasaulyje yra skriaudžiami fiziškai, lytiškai ar emociškai.2 Suaugusiųjų viktimizacijos rodikliai taip pat aukšti: apytiksliai 1 iš 4 moterų ir 1 iš 10 vyrų patiria sutuoktinio (-ės) fizinę prievartą.
Smurtas gali pasireikšti įvairiuose santykiuose, o smurtautojais gali būti ir vyrai, ir moterys. Tačiau vyrai labiau linkę imti kontroliuoti ar naudoti žiaurią fizinę ir lytinę prievartą, o moterys, labiau tikėtina, bus sutuoktinio terorizuojamos, užgožtos ar sunkiai sužeistos.3
Smurtas žaloja tiek smurtautojo, tiek aukos sielą ir prieštarauja Gelbėtojo mokymams. Šiuolaikiniai pranašai pareiškė, kad tie, kurie „šiurkščiai elgiasi su sutuoktiniu ar vaikais, […] vieną dieną turės atsakyti prieš Dievą“4. Smurtautojai dažnai ignoruoja Evangelijos principus arba jais piktnaudžiauja. Pavyzdžiui, konsultavau vieną porą, kurioje vyras mėgo užmegzti romanus su kitomis moterimis ir pralošė šeimos santaupas, bet, užuot atsiprašęs, ėmė spausti žmoną jam atleisti ir tvirtino, kad, jeigu ji jam neatleis, jai liks „didesnė nuodėmė“. Jis atmetė jos skausmą ir pareiškė, kad yra teisus prieš Dievą, kitaip jis nebūtų šventyklos tarnautojas. Kai jo žmona kreipėsi į Bažnyčios vadovus, jis sumenkino savo išdavystes ir perdėjo jos problemas sakydamas, kad ji yra dvasiniame nuopuolyje. Vyras atmetė „pagarbos, meilės [ir] užuojautos princip[us]“5 ir su žmona elgėsi netinkamai. Jos pastangos gyventi pagal Evangelijos principus negalėjo išspręsti jo kuriamų problemų.Visi galime pasiduoti impulsui veikti pagal ydingo elgesio modelius. Visoms smurto rūšims būdingi tam tikri požymiai ir kuo jie ryškesni ir dažnesni, tuo žalingesni yra santykiai. Yra penki tipiški smurtinio elgesio modeliai, kurie gali padėti jums atpažinti ydingą savo ir kitų elgesį.
1) Žiaurumas
„Savo liežuviais klastas jie raizgė, gyvačių nuodai jų lūpose. […] Jų burna pilna keiksmų ir kartumo“ (Romiečiams 3:13–14).
Vienas vyras atėjo pas mane į psichoterapijos seansą prieš savo žmonos valią, kuri šaipėsi iš jo, kad jam „reikia pagalbos“. Bažnyčioje ji buvo draugiška ir dievobaiminga, bet namuose jos šaltas globėjiškumas kirto kaip rimbas. Ji kritikavo jo pajamas ir mokytojo karjerą vadino „mergaitišku darbu“. Ji pasakė sūnui: „Tikiuosi, tu netapsi tokiu pat ištižėliu kaip tėtis“, kas dieną kalbėdavosi telefonu su savo motina ir abi menkindavo savo vyrus. Kritiški žmonės jaučiasi turį teisę sukelti skausmą ir „mėgsta, kad kiti kentėtų“ (Doktrinos ir Sandorų 121:13). Tokie šeimos nariai laužo Jėzaus įsakymą „neteiskite“ ir „nesmerkite“ (Luko 6:37), nes niekina, rodo pasibjaurėjimą ir pravardžiuoja.
2) Apgaulė
„Esi užvaldytas melagingos dvasios ir nusimetei Dievo Dvasią“ (Almos 30:42).
Apgaulė persmelkia smurtą, nes smurtautojai sumenkina savo veiksmus, kaltina kitus ir iškraipo žodžius. Tai painioja aukas, kaip viena iš mano tyrimo dalyvių pasakojo: „[Mano vyras] pakvaišęs darydavo nesąmones, po to atsiprašinėdavo ir galų gale pasakydavo: „Na, kad ir kaip būtų, tai tavo kaltė“ […], ir toliau taip kalbėdavo tol, kol aš tuo patikėdavau.“6 Šis kito žmogaus tikrovės neigimas vadinamas miglos pūtimu. Tai suglumina aukas ir jos nebepasitiki savo atsiminimais ir nuomone. Kaip ir kitos apgaulės formos, miglos pūtimas naudojamas norint manipuliuoti pokalbiais ir rodyti netikrą išorę.
Smurtaujantieji prieš kitus energingai priešinasi pripažinimui, kad jie skaudina, ir dažnai pareiškia, kad tai jie yra aukos. Kai Džena išsakė nerimą dėl to, kad Džeikas kritikuoja jos tėvus, jis supyko ir ėmė atkakliai tvirtinti, kad ji įžeidė jį. Džeikas buvo vienas tų, „kurie šaukia: Prasižengimas, […], kadangi patys yra […] nepaklusnumo vaikai“ (Doktrinos ir Sandorų 121:17). Jis ne tik skelbė savo klaidingą aiškinimą, bet ir piktinosi tiesa.7
3) Pasiteisinimai
„Pripažink savo kaltes bei tą neteisybę, kurią padarei“ (Almos 39:13).
Nuolankus žmogus apgailestauja, kad įskaudino kitus, atgailauja ir elgiasi geriau. Smurtautojas priešinasi sąžinės balsui pasiteisinimais. Kaip vienas iš mano tyrimo dalyvių prisiminė: „Dėl to fizinio smurto jausdavausi siaubingai, o vėliau imdavau galvoti, kad viso to nebūtų įvykę, jeigu ji būtų tiesiog užsičiaupusi.“ Jo „sielvartavimas buvo ne atgailai“ (Mormono 2:13) ir galimybę atgailauti jis stūmė šalin su karčiu pykčiu ir kaltinimais.
Taikydamas psichoterapiją kartą pasakiau vienai moteriai, jog niekada nemačiau, kaip ji liūdi pagal Dievo valią dėl to, kad metų metus kritikavo savo vyrą. Ji atsakė ne gailėdamasi, o paniurusi: „Na va, dar kai kas, ko nedarau!“ Smurtaujantys žmonės atmeta atsakomybę, yra įžeidūs ir užima gynybos poziciją. Jie lengvai įsižeidžia dėl smulkmenų.
4) Išdidumas
„Nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Filipiečiams 2:3).
Išdidumas apima egocentriškumą ir manymą, kad turi teisę į ką nors. Vienas vyras užsipuldavo žmoną ir vaikus kas kartą, kai jam atrodė, kad jie su juo elgiasi „nepagarbiai“. Jeigu jų nuomonė nesutapdavo su jo, reiškė, kad jie „menkina“ jį arba yra „nepaklusnūs“. Išdidumas kupinas konkurencijos ir susitelkęs į tai, kaip įgauti galios ir laimėti. Ir priešingai, sveika šeima linkusi bendradarbiauti, joje yra teisingumo pusiausvyra ir nariai „kiekvienas teisingai elg[iasi] su kitu“ (4 Nefio 1:2). Sutuoktiniai turėtų būti lygūs partneriai8: kiekvienas turi teisę pasisakyti ir visos nuomonės turi būti vertinamos.
5) Kontrolė
„Kai imame […] taikyti kontrolę ar valdžią, ar prievartą žmonių vaikų sieloms […], dangūs atsitraukia“ (Doktrinos ir Sandorų 121:37).
Nors vertiname valios laisvę, stebina tai, kaip dažnai šeimos nariai vieni kitiems sako, kaip galvoti, jaustis ir elgtis. Kai kurie net kontroliuoja baugindami, gėdindami, nerodydami meilės ar grasindami. Vienas vyras turėjo griežtus lūkesčius, kad žmona kasdien tam tikru laiku paruoš pusryčius, patenkins konkrečius intymius prašymus ir išklausys jį, kai jis dėstys savo „susirūpinimą“, kuris dažniausiai būdavo dėl to, kaip ji galėtų patobulėti. Jis kontroliuodavo, kam ji leidžia pinigus, ir supykdavo, jeigu ji greitai neatsakydavo į jo žinutes.
Kita motina savo dukrai reguliariai išsakydavo nusivylimą kas kartą, kai mergaitė nuliūsdavo ar neatitikdavo motinos reikalavimų. Jei kas nors neatitikdavo jos lūkesčių ar jeigu jos vyras išsakydavo susirūpinimą, ji šaltu veidu nustodavo su visais bendrauti.
Viltis ir gijimas
„Aš girdėjau tavo maldą ir mačiau tavo ašaras. Aš tave pagydysiu“ (2 Karalių 20:5).
Nors smurtas drasko širdį, visada įmanoma keistis. Aukos gali kreiptis į dvasinius šaltinius ir specialistus ir siekti Gelbėtojo Apmokėjimo galios, kad išgydytų jų žaizdas. Pagalbos ieškokite tinklalapyje abuse.ChurchofJesusChrist.org.
Tie, kurie smurtavo, turi atgailauti ir ieškoti pagalbos. Tam būtina nusileisti „į nuolankumo gelmes“ (3 Nefio 12:2) ir prisiimti visą atsakomybę už savo elgesį. Pasikeitimui reikia daugiau nei trumpalaikių pažadų ir paviršutiniškų pastangų. Gilios atgailos skausmas veria sielą ir kai kurie nepasiryžta jo patirti, todėl aukoms lieka sunkus sprendimas, kaip apsisaugoti.9
Mūsų Dangiškasis Tėvas dėl mūsų nerimauja lygiai taip pat, kaip tas sielvartaujantis tėvas, skambinęs man dėl savo dukters. Dievo meilė „plati kaip amžinybė“ (Mozės 7:41) ir Jam labai skaudu, kai Jo vaikai skaudina vieni kitus. Švelniame pokalbyje su Henochu Jis verkia. „Pažvelk į šiuos savo brolius; jie yra mano rankų dirbinys, ir […] aš daviau įsakymą, kad jie turi mylėti vienas kitą […]; bet štai jie be jokio prieraišumo ir neapkenčia savo pačių kraujo“ (Mozės 7:32–33). Kai žeidžiami kūnai ir sielos, verkiama ir danguje, ir žemėje. Vis dėlto su nuolankumu, Dievo galia ir, jei reikia, padedant specialistams, įmanoma nutraukti ydingą elgesį ir sukurti orumo, saugumo ir meilės kupinus namus.