2010–2019
Vadovavimąsi tikėjimu padarykite svarbiausiu savo prioritetu
2014 m. spalis


Vadovavimąsi tikėjimu padarykite svarbiausiu savo prioritetu

Kad ir kokių negerumų pasitaikytų mūsų gyvenime, turime skirti laiko aktyviam vadovavimuisi tikėjimu.

Edeno sode gyvenusiems Adomui ir Ievai buvo apsčiai parūpinta visko, ko reikėjo kasdieniniam pragyvenimui. Jie nepatyrė jokių sunkumų, iššūkių ar skausmo. Kadangi jie niekada nebuvo patyrę sunkumų, tai nežinojo, kad gali būti laimingi. Niekada nepatyrę sumaišties, jie negalėjo jausti ramybės.

Galiausiai Adomas ir Ieva pažeidė įsakymą nevalgyti gėrio ir blogio pažinimo medžio vaisiaus. Taip padarę jie daugiau nebuvo nekaltumo būsenoje. Jie pradėjo patirti priešingybės principus. Jie pradėjo sirgti, o ligos sekino jų sveikatą. Jie pradėjo jausti ir liūdesį, ir džiaugsmą.

Dėl to, kad Adomas ir Ieva suvalgė uždraustąjį vaisių, į pasaulį atėjo pažinimas apie gėrį ir blogį. Dėl jų pasirinkimo visi galėjome ateiti į šią žemę ir būti išmėginti bei išbandyti.1 Esame palaiminti valios laisve, t. y. gebėjimu priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Dėl nuopuolio gyvenime galime jausti tiek laimę, tiek liūdesį. Ramybę galime suprasti todėl, kad jaučiame sumaištį.2

Mūsų Tėvas danguje žinojo, kad mums taip nutiks. Visa tai yra Jo tobulo laimės plano dalis. Per Savo tobulai paklusnaus Sūnaus Jėzaus Kristaus, mūsų Gelbėtojo, gyvenimą ir Apmokėjimą Jis paruošė būdą, kaip įveikti visus mūsų mirtingajame gyvenime patiriamus sunkumus.

Gyvename sunkiais laikais. Man nebūtina vardinti visų pasaulyje egzistuojančio blogio šaltinių. Nebūtina kalbėti apie visus įmanomus iššūkius ir širdgėlas, kurios yra mirtingojo gyvenimo dalis. Kiekvienas iš mūsų asmeniškai žinome apie savo pačių kovą su pagundomis, skausmu ir liūdesiu.

Ikižemiškajame gyvenime buvome mokomi, jog čia ateisime tam, kad būtume mėginami, bandomi ir ugdomi.3 Žinojome, kad susidursime su priešininko blogybėmis. Kartais galime jaustis lyg žemiškajame gyvenime būtų daugiau blogio, o ne gėrio. Pranašas Lehis mokė: „Nes visame kame būtinai turi būti priešingybė.“4 Kad ir kokių negerumų pasitaikytų mūsų gyvenime, turime skirti laiko aktyviam vadovavimuisi tikėjimu. Toks vadovavimasis mūsų gyvenimui suteiks teigiamos, tikėjimo kupinos Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galios.

Mūsų Dangiškasis Tėvas parūpino mums priemonių, kad padėtų ateiti pas Kristų ir vadovautis tikėjimu Jo Apmokėjimu. Kai šios priemonės tampa esminiais įgūdžiais, ištikus žemiškojo gyvenimo iššūkiams jie padeda lengviau rasti ramybę. Šiandien nusprendžiau aptarti keturias iš tų priemonių. Kai kalbėsiu, pagalvokite, kaip jūs asmeniškai panaudojate kiekvieną iš tų priemonių; po to, spręsdami, kaip geriau galite panaudoti kiekvieną tų priemonių, siekite Viešpaties patarimo.

Malda

Pirmoji priemonė – malda. Rinkitės kuo dažniau kalbėtis su savo Tėvu danguje. Kasdien skirkite laiko ir Jam papasakokite, ką mąstote ar ką jaučiate. Išsipasakokite Jam visus savo rūpesčius. Jam įdomūs tiek svarbiausi, tiek paprasčiausi jūsų gyvenimo aspektai. Dalinkitės su Juo pačiais įvairiausiais jausmais ir patyrimais.

Gerbdamas jūsų valios laisvę Dangiškasis Tėvas niekada nevers jūsų melstis Jam. Bet kai vadovaudamiesi ta valios laisve į visas savo kasdieninio gyvenimo sritis įtrauksite Jį, į jūsų širdį ims lietis ramybė, džiugi ramybė. Toji ramybė sunkumų metu leis susitelkti į amžinąją šviesą. Ji padės su tais sunkumais tvarkytis žvelgiant iš amžinybės perspektyvos.

Gimdytojai, padėkite apsaugoti savo vaikus, rytais ir vakarais apginkluodami juos šeimos maldos galia. Vaikai kiekvieną dieną yra atakuojami geismų, godumo, išdidumo ir galybės kitokių nuodėmingo elgesio blogybių. Apsaugokite savo vaikus nuo kasdienio pasaulietinio poveikio sutvirtindami juos galingais palaiminimais, ateinančiais per šeimos maldą. Šeimos malda jūsų gyvenime turi būti nediskutuotinas prioritetas.

Raštų studijavimas

Antroji priemonė – Dievo žodžio studijavimas Raštuose ir gyvųjų pranašų žodžiuose. Mes kalbame su Dievu per maldą. Dažniausiai mums Jis atsako per rašytinį Savo žodį. Norėdami pažinti Dievybės balso skambesį ir emociją skaitykite Jo žodžius, studijuokite Raštus ir apmąstykite juos.5 Tegul tai tampa neatsiejama jūsų kasdieninio gyvenimo dalimi. Jei norite, kad ir jūsų vaikai pažintų, suprastų ir veiktų pagal Dvasios raginimus, privalote kartu su jais studijuoti Raštus.

Nesileiskite apgaudinėjami Šėtono, kad neturite laiko Raštų studijoms. Rinkitės skirti laiko jų studijavimui. Kasdieninis maitinimasis Dievo žodžiu yra daug svarbesnis už miegą, mokslus, darbą, televiziją, vaizdo žaidimus ar socialinius tinklus. Galbūt prireiks pergrupuoti savo prioritetus, kad atrastumėte laiko studijuoti Dievo žodį. Jei taip yra, pergrupuokite.

Yra daugybė pranašiškų pažadų apie tai, kokie palaiminimai ateina per kasdieninį Raštų studijavimą.6

Prisidedu ir aš šiuo pažadu: jei kasdien skirsite laiko asmeniškai ir su šeima studijuoti Dievo žodį, tai jūsų gyvenime viešpataus ramybė. Toji ramybė ateis ne iš išorinio pasaulio. Ji ateis iš jūsų pačių namų, iš jūsų pačių šeimos, iš jūsų pačių širdies. Tai bus Dvasios dovana. Ji spinduliuos iš jūsų, kad veiktų kitus, pasaulyje jus supančius žmones. Jūs darysite kažką labai reikšmingo prisidėdami prie ramybės pasaulyje augimo.

Nesakau, kad jūsų gyvenime nebus iššūkių. Atminkite, kad Adomas ir Ieva tame sode neturėjo iššūkių, tačiau negalėjo jausti laimės, džiaugsmo ir ramybės.7 Iššūkiai yra svarbi žemiškojo gyvenimo dalis. Kasdien ir nuosekliai studijuodami Raštus jausite ramybę jus supančioje sumaištyje ir stiprybę atsispirti pagundoms. Išsiugdysite stiprų tikėjimą Dievo malone ir žinosite, kad per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą Dievo laiku bus viskas sutvarkyta.

Šeimos namų vakaras

Stiprindami savo šeimą ir puoselėdami ramybę, atminkite šią trečią priemonę – kassavaitinį šeimos namų vakarą. Žiūrėkite, kad šeimos namų vakaras nebūtų tik neplanuotas užimtos dienos priedas. Nuspręskite, kad pirmadienį jūsų šeima vakarą praleis drauge namuose. Neleiskite, kad darbo reikalai, sportas, užklasinė veikla, namų darbai ar kas kita taptų svarbesniu dalyku nei laikas, kurį praleidžiate namuose kartu su savo šeima.

Jūsų vakaro planas nėra toks svarbus, kaip investuotas laikas. Evangelijos turėtų būti mokoma tiek formaliai, tiek ir neformaliai. Tegul kiekvienam šeimos nariui tai būna prasminga patirtis. Šeimos namų vakaras yra brangus laikas saugioje aplinkoje išsakyti liudijimą; mokytis mokymo, planavimo ir organizavimo įgūdžių; stiprinti šeimos ryšius; vystyti šeimos tradicijas; kalbėtis vienam su kitu; ir dar svarbiau, nuostabiai drauge praleisti laiką!

Praeitoje balandžio konferencijoje sesuo Linda S. Ryvs drąsiai pareiškė: „Privalau liudyti apie kasdienio Raštų studijavimo, kasdienės maldos ir kassavaitinio šeimos namų vakaro palaiminimus. Tai yra pagrindinės namų veiklos, kurios padės įveikti stresą, parodys gyvenimo kryptį ir suteiks papildomą apsaugą mūsų namams.“8 Sesuo Ryvs yra labai išmintinga moteris. Aš karštai raginu jus įgyti asmeninį liudijimą apie šiuos tris esminius įpročius.

Šventyklos lankymas

Ketvirtoji priemonė – lankyti šventyklą. Visi žinome, kad šioje žemėje nėra ramesnės vietos nei Dievo šventyklos. Jei neturite šventyklos rekomendacijos, stenkitės būti verti ją turėti. Kai turėsite rekomendaciją – dažnai ją naudokite.9 Planuokite reguliariai lankytis šventykloje. Neleiskite, kad kas nors ar kažkas trukdytų ten būti.

Būdami šventykloje klausykitės apeigų metu sakomų žodžių, apmąstykite juos, melskitės dėl jų ir siekite suprasti jų prasmę. Šventykla yra viena geriausių vietų suvokti Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią. Ieškokite ten Jo. Atminkite, kad šventyklai parūpindami savo šeimos narių vardus gausite daug daugiau palaiminimų.

Šiais keturiais esminiais įpročiais savo gyvenime užsitikrinsite Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią. Atminkite, kad mūsų Gelbėtojas yra Ramybės kunigaikštis. Šiame mirtingajame gyvenime ramybė ateina iš Jo apmokančios aukos. Kai nuolatos rytais ir vakarais meldžiamės, kasdien studijuojame Raštus, kas savaitę rengiame šeimos namų vakarą ir reguliariai lankomės šventykloje, tai aktyviai parodome, kad sekame Jo kvietimu „ateiti pas Jį“. Kuo labiau ugdome šiuos įpročius, tuo labiau Šėtonas siekia mus pažeisti ir tuo labiau mažėja jo galimybės tai padaryti. Naudodamiesi šiomis priemonėmis vadovaujamės savo valios laisve ir priimame visas Jo apmokančios aukos dovanas.

Nesakau, kad tai darant išnyks visi gyvenimo sunkumai. Į mirtingąjį gyvenimą atėjome būtent tam, kad augtume per išbandymus ir išmėginimus. Sunkumai padeda mums tapti panašesniems į mūsų Tėvą danguje, o Jėzaus Kristaus Apmokėjimas padeda ištverti tuos sunkumus.10 Liudiju, kad aktyviai eidami pas Jį galėsime ištverti visas pagundas, širdgėlas ir iškilusius sunkumus. Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Žr. Mozės 5:11.

  2. Žr. Mozės 4–5.

  3. Žr. Abraomo 3:25.

  4. 2 Nefio 2:11.

  5. Žr. Doktrinos ir Sandorų 18:36; taip pat žr. 34–35 eil.

  6. Štai keli pavyzdžiai.Prezidentas Tomas S. Monsonas sakė: „Jei skaitysime ir apmąstysime Raštus, tai mūsų siela pajus malonius Dvasios kuždesius. Ten galime surasti atsakymus į savo klausimus. Ten sužinome, kokios palaimos laukia tų, kurie laikosi Dievo įsakymų. Per juos įgyjame tikrą liudijimą apie mūsų Dangiškąjį Tėvą, apie mūsų Gelbėtoją Jėzų Kristų ir apie Jų meilę mums. Raštų studijavimą sujungę su maldomis, galime tikrai žinoti, kad Jėzaus Kristaus Evangelija yra tikra. […] Jei nepamiršime maldos ir skirsime laiko studijuoti Raštus, tai mūsų gyvenimai bus kur kas labiau palaiminti, o mūsų naštos bus palengvintos“ („Niekada neiname vieni“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga arba Liahona, Nov. 2013, 122).Prezidentas Gordonas B. Hinklis sakė: „Be jokių išlygų pažadu jums, kad jei kiekvienas iš jūsų laikysitės šios paprastos programos, nežiūrint to, kiek kartų anksčiau buvote skaitę Mormono Knygą, į jūsų gyvenimus ir namus ateis daugiau Viešpaties Dvasios, sustiprės pasiryžimas gyventi, laikantis Jo įsakymų, ir liudijimas apie gyvo Dievo Sūnaus realumą“ (“A Testimony Vibrant and True,” Ensign arba Liahona, Aug. 2005, 6).Prezidentas Hovardas V. Hanteris sakė: „Šeimos būna labai laiminamos, kai išmintingi tėvai ir motinos sukviečia savo vaikus aplink save, kartu skaito iš Raštų bibliotekos puslapių, o po to laisvai aptarinėja tas nuostabias istorijas ir mintis, kad visi suprastų. Dažnai jaunimas ir mažieji išsako nepakartojamų minčių bei gerai supranta elementarią religinę literatūrą“ (“Reading the Scriptures,” Ensign, Nov. 1979, 64).Prezidentas Ezra Taftas Bensonas sakė: „Dažnai mes skiriame daug pastangų bandydami paskatinti didesnį aktyvumą mūsų kuoluose. Mes uoliai rūpinamės, kaip didinti ateinančiųjų į sakramento susirinkimus procentinę dalį. Plušame, kad padidintume mūsų vaikinų, išvykusių į misijas, procentinį skaičių. Stengiamės padidinti skaičių tų, kurie tuokiasi šventykloje. Visos šios pastangos yra pagirtinos ir svarbios karalystės augimui. Tačiau, kai pavieniai asmenys bei šeimos dažnai ir nuosekliai gilinsis į Raštus, situacija šiose ir kitose veiklos srityse automatiškai pagerės. Liudijimai išaugs. Ryžtas sustiprės. Šeimos bus sutvirtintos. Liesis asmeninis apreiškimas“ (“The Power of the Word,” Ensign, May 1986, 81).Prezidentas Spenseris V. Kimbolas pareiškė: „Supratau, kad, jei mano ryšys su Dievybe darosi pernelyg paviršutiniškas, jei atrodo, kad manęs nesiklauso jokia dieviška ausis ir man nekalba joks dieviškas balsas, esu toli toli. Jei pasineriu į Raštus, atstumas sumažėja ir dvasingumas sugrįžta. Supratau, kad labiau myliu tuos, kuriuos turiu mylėti visa savo širdimi, protu ir stiprybe, o mylint juos labiau, tampa lengviau sekti jų patarimais“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 67).Prezidentas Merionas Dž. Romnis sakė: „Esu tikras, kad, jei savo namuose tėvai pamaldžiai ir reguliariai skaitys Mormono Knygą tiek patys, tiek su savo vaikais, tos didingos knygos dvasia persmelks mūsų namus ir visus juose gyvenančiuosius. Padaugės pagarbumo dvasios; išaugs tarpusavio pagarba ir supratimas. Pasitrauks nesutarimo dvasia. Tėvai savo vaikams patars su didesne meile ir išmintimi. Vaikai labiau klausys ir seks savo tėvų patarimais. Išaugs teisumas. Mūsų namuose ir gyvenime suvešės tikėjimas, viltis ir meilė – tyra Kristaus meilė, o tai atneš ramybę, džiaugsmą ir laimę“ (“The Book of Mormon,” Ensign, May 1980, 67).Prezidentas Boidas K. Pakeris sakė: „Tikroji doktrina, kai ją suvokiame, keičia požiūrį ir elgesį. Evangelijos doktrinų studijavimas pakeis elgseną greičiau nei elgsenos studijavimas“ („Nebijokite“, 2004 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga arba Liahona, May 2004, 79).Vyresnysis Deividas A. Bednaris sakė: „Kiekviena šeimos malda, kiekvienas šeimos Raštų studijavimo epizodas ir kiekvienas šeimos namų vakaras yra tarsi teptuko potėpis mūsų sielų drobėje. Nė vienas toks įvykis neatrodo labai įspūdingas ar įsimintinas. Bet kaip ir tie geltoni, auksaspalviai ir rudi potėpiai papildo vienas kitą ir sukuria įspūdingą meno kūrinį, taip mūsų pastovumas darant, atrodytų, nežymius dalykus gali atvesti prie svarbių dvasinių pasiekimų („Stropesni ir rūpestingesni namuose“, 2009 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga arba Liahona, Nov. 2009, 19–20).

  7. Žr. 2 Nefio 2:13.

  8. Linda S. Ryvs, „Apsauga nuo pornografijos – tai į Kristų susitelkę namai“, 2014 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga arba Liahona, May 2014, 16–17.

  9. Prezidentas Hovardas V. Hanteris sakė: „Ta dvasia kviečiu pastarųjų dienų šventuosius žvelgti į šventyklas, kaip į didingus jūsų narystės simbolius. Giliausias mano širdies troškimas – kad kiekvienas Bažnyčios narys būtų vertas įeiti į šventyklą. Viešpats būtų labai patenkintas, jeigu kiekvienas suaugęs Bažnyčios narys būtų vertas turėti ir turėtų galiojančią šventyklos rekomendaciją. Tai, ką turime daryti, ir tai, ko neturime daryti tam, kad būtume verti šventyklos rekomendacijos, yra lygiai tie patys dalykai, nuo kurių priklauso, ar būsime laimingi kaip atskiri asmenys ir kaip šeimos. Būkime šventyklą lankančiais žmonėmis. Lankykimės šventykloje kiek įmanoma dažniau, pagal asmenines aplinkybes. Turėkite namuose šventyklos paveikslą, kad jūsų vaikai galėtų ją matyti. Mokykite juos apie Viešpaties namų paskirtį. Tegul nuo mažų dienų planuoja vykti tenai ir išlikti verti to palaiminimo (“Exceeding Great and Precious Promises,” Ensign, Nov. 1994, 8).

  10. Žr. 2 Nefio 2:2.