Mozijo knyga 5
    Footnotes

    5 Skyrius

    Šventieji tampa Kristaus sūnumis ir dukromis per tikėjimą. Tada jie vadinami Kristaus vardu. Karalius Benjaminas ragina juos tvirtai ir nepajudinamai daryti gerus darbus. Apie 124 m. prieš Kristaus gim.

    1 Ir dabar, taip pakalbėjęs savo žmonėms, karalius Benjaminas pasiuntė tarp jų, norėdamas iš savo žmonių sužinoti, ar jie patikėjo žodžiais, kuriuos jis kalbėjo jiems.

    2 Ir jie visi sušuko vienu balsu, sakydami: Taip, mes tikime visais žodžiais, kuriuos pasakei mums; ir taip pat žinome apie jų patikimumą ir tiesą dėka Viešpaties visagalio Dvasios, kuri taip galingai apakeitė mus, arba mūsų širdis, kad mes jau nebelinkę daryti bpikta, bet linkę nuolat daryti gera.

    3 Ir mes patys taip pat, per beribį Dievo gerumą ir jo Dvasios pasireiškimus turime aiškų supratimą apie tai, kas įvyks; ir jei reikėtų, galėtume pranašauti apie visa.

    4 Ir tai tikėjimas tuo, ką mūsų karalius mums pasakė, atvedė mus prie šito didžio pažinimo, dėl kurio mes džiūgaujame tokiu nepaprastai dideliu džiaugsmu.

    5 Ir mes norime sudaryti asandorą su savo Dievu, kad vykdysime jo valią ir būsime paklusnūs jo įsakymams visame kame, ką tik jis mums įsakys, per visas likusias mūsų dienas, kad neužsitrauktume sau bniekad nesibaigiančios kankynės, kaip kad buvo pasakyta cangelo, kad negertume iš Dievo rūstybės taurės.

    6 Ir dabar, tai buvo žodžiai, kurių karalius Benjaminas troško iš jų; ir todėl jis tarė jiems: Jūs pasakėte žodžius, kurių aš troškau; ir sandora, kurią sudarėte, yra teisi sandora.

    7 Ir dabar, dėl sandoros, kurią sudarėte, jūs būsite vadinami Kristaus avaikais, jo sūnumis ir dukromis; nes štai, šiandien jūs dvasiškai bužgimėte jam; nes sakote, kad jūsų cširdys pakeistos per tikėjimą jo vardu; todėl jūs dužgimėte iš jo ir tapote jo esūnumis ir jo dukromis.

    8 Ir po šita galva esate padaryti alaisvi, ir nėra bkitos galvos, kuria galėtumėte būti išlaisvinti. Nėra duota kito cvardo, per kurį ateina išgelbėjimas; todėl norėčiau, kad dpriimtumėte Kristaus vardą, visi, kurie sudarėte sandorą su Dievu, kad būsite paklusnūs iki savo gyvenimo pabaigos.

    9 Ir bus taip, kad kiekvienas, kuris tai daro, atsidurs Dievo dešinėje, nes jis žinos vardą, kuriuo vadinamas; nes jis bus vadinamas Kristaus vardu.

    10 Ir dabar bus taip, kad kas tik nepriims Kristaus vardo, turės būti vadinamas kokiu nors akitu vardu; todėl jis atsidurs Dievo bkairėje.

    11 Ir norėčiau, kad taip pat prisimintumėt, kad tai avardas, kurį, kaip sakiau, duosiu jums, kuris niekada nebus ištrintas – nebent per prasižengimą; todėl, žiūrėkite, kad neprasižengtumėte, kad vardas nebūtų ištrintas iš jūsų širdžių.

    12 Sakau jums: norėčiau, kad prisimintumėte aišlaikyti vardą, visuomet užrašytą jūsų širdyse, kad neatsidurtumėt Dievo kairėje, bet kad girdėtumėt ir pažintumėt balsą, kuriuo būsite pavadinti ir taip pat vardą, kuriuo jis pašauks jus.

    13 Nes kaipgi žmogus apažins šeimininką, kuriam netarnavo ir kuris svetimas jam, ir tolimas nuo jo širdies minčių ir ketinimų?

    14 Ir vėl, argi žmogus paima asilą, priklausantį jo kaimynui, ir jį laiko? Sakau jums: ne; jis netgi neleis, kad šis maitintųsi tarp jo kaimenių, bet pavarys ir išvys jį lauk. Sakau jums, kad taip bus ir tarp jūsų, jei nežinosite vardo, kuriuo esate pavadinti.

    15 Todėl norėčiau, kad būtumėte tvirti ir nepajudinami, visuomet dosnūs gerų darbų, kad Kristus, Viešpats Dievas visagalis, galėtų aužantspauduoti jus esant jo, kad būtumėte atvesti į dangų, kad turėtumėte nesibaigiantįjį išgelbėjimą ir amžinąjį gyvenimą per išmintį ir galią, ir teisingumą, ir gailestingumą to, kuris bsukūrė visa danguje ir žemėje, kuris yra Dievas virš visko. Amen.