1 Žodžiai, kuriuos Jokūbas, Nefio brolis, kalbėjo Nefio žmonėms po Nefio mirties.

2 Dabar, mano mylimi broliai, aš, Jokūbas, sulig savo atsakomybe prieš Dievą rimtai aukštinti savo pareigybę, ir kad galėčiau išvalyti savo apdarus nuo jūsų nuodėmių, atėjau šiandien į šventyklą, kad galėčiau jums paskelbti Dievo žodį.

3 Jūs ir patys žinote, kad aš ligi šiol stropiai aukštinau savo pašaukimo pareigybę; bet šią dieną mane slegia daug didesnis negu ligi šiol gerovės jūsų sieloms troškimas ir susirūpinimas ja.

4 Nes štai, ligi šiol jūs buvote paklusnūs Viešpaties žodžiui, kurį jums pateikiau.

5 Bet štai, paklausykite manęs ir žinokite, kad, visagalio dangaus ir žemės Kūrėjo padedamas, galiu pasakyti jums apie jūsų mintis, jog pradedate gyventi nuodėmėje, kuri man atrodo labai pasibjaurėtina, taip, ir pasibjaurėtina Dievui.

6 Taip, tai liūdina mano sielą ir verčia mane susigėdus trauktis iš mano Sutvėrėjo akivaizdos, kad turiu liudyti jums apie jūsų širdžių nelabumą.

7 Ir taip pat mane liūdina tai, kad turiu taip tiesmukai kalbėti apie jus prieš jūsų žmonas ir vaikus, daugelio kurių jausmai Dievo akyse nepaprastai švelnūs ir skaistūs, ir trapūs, kas patinka Dievui;

8 ir man regis, kad jie užkopė čia pasiklausyti malonaus Dievo žodžio, taip, žodžio, kuris gydo sužeistą sielą.

9 Todėl mano sielą slegia tai, kad, dėl griežto įsakymo, kurį gavau iš Dievo, esu priverstas papeikti jus už jūsų nusikaltimus, didindamas žaizdas tų, kurie jau sužeisti, užuot raminęs ir gydęs jų žaizdas; o tiems, kurie nesužeisti, vietoje to, kad sotintųsi maloniu Dievo žodžiu, paruošti durklai jų sieloms perverti ir jų jautriems protams sužeisti.

10 Bet, nepaisydamas užduoties sunkumo, aš privalau elgtis pagal griežtus Dievo įsakymus ir pranešti jums apie jūsų nelabumą bei bjaurumus tyraširdžių ir tų, kurių širdys sudužusios, akivaizdoje, ir Visagalio Dievo veriančiai akiai matant.

11 Todėl privalau pasakyti jums tiesą sulig Dievo žodžio tiesumu. Nes štai, man pasiteiravus Viešpatį, man atėjo toks žodis, sakantis: Jokūbai, pasikelk rytoj į šventyklą ir paskelbk šitiems žmonėms žodį, kurį aš tau duosiu.

12 Ir dabar, štai, mano broliai, žodis, kurį skelbiu jums, yra toks: daugelis iš jūsų pradėjote ieškoti aukso ir sidabro, ir visokių vertingų rūdų, kurių apstu šioje žemėje, kuri yra pažado žemė jums ir jūsų sėklai.

13 Ir apvaizdos ranka nusišypsojo jums kuo maloniausiai, tad įgijote daug turtų; ir kadangi kai kurie iš jūsų įgijote gausiau už savo brolius, jūs aukštinatės dėl savo širdžių išdidumo ir vilkite kietus sprandus ir pakeltas galvas dėl savo drabužių prabangumo ir persekiojate savo brolius, nes manote esą geresni už juos.

14 Ir dabar, mano broliai, nejau manote, kad Dievas jus dėl šito pateisina? Štai, sakau jums: ne. Jis jus smerkia, ir jei toliau tai darysite, jo teismai netruks jus ištikti.

15 O kad jis parodytų jums, kad gali jus perverti ir vienu savo akies žvilgtelėjimu sutriuškinti jus į dulkes!

16 O kad jis apvalytų jus nuo šitos nedorybės ir bjaurumo! O kad jūs paklausytumėt jo įsakymų žodžio ir neleistumėt šitam savo širdžių išdidumui sunaikinti jūsų sielų!

17 Galvokite apie brolius kaip apie save ir būkite draugiški su visais ir dosnūs savo turtu, kad jie būtų turtingi kaip jūs.

18 Bet prieš siekdami turtų, ieškokite Dievo karalystės.

19 O kai būsite įgiję viltį Kristuje, jūs įgysite turtų, jeigu jų sieksite; ir sieksite jų, norėdami daryti gera: aprengti nuogą, pamaitinti alkaną, išlaisvinti belaisvį ir suteikti pagalbą ligotam ir prislėgtam.

20 Ir dabar, mano broliai, aš kalbėjau jums apie išdidumą; ir tie iš jūsų, kurie engėte savo artimą ir persekiojote, kadangi savo širdyse didžiavotės dėl to, ką Dievas jums davė, ką apie tai pasakysite?

21 Argi jums neatrodo, kad tai bjauru tam, kuris sukūrė visą kūną? Ir jo akyse viena esybė yra tokia pat vertinga kaip ir kita. Ir visas kūnas yra iš dulkių; vienam ir tam pačiam tikslui jis sukūrė jį – kad vykdytų jo įsakymus ir šlovintų jį per amžius.

22 Ir dabar aš baigiu kalbėti jums apie šį išdidumą. Ir jei man nereikėtų kalbėti jums apie bjauresnį nusikaltimą, mano širdis nepaprastai džiūgautų dėl jūsų.

23 Bet Dievo žodis slegia mane dėl bjauresnių jūsų nusikaltimų. Nes štai, taip sako Viešpats: Šitie žmonės darosi nedori; jie nesupranta Raštų, nes stengiasi pateisinti savo paleistuvystes tuo, kas buvo parašyta apie Dovydą ir jo sūnų Saliamoną.

24 Štai, Dovydas ir Saliamonas tikrai turėjo daug žmonų ir sugulovių, kas buvo pasibjaurėtina mano akyse, – sako Viešpats.

25 Todėl taip sako Viešpats: Aš išvedžiau šituos žmones iš Jeruzalės žemės savo rankos galia, kad galėčiau pakelti sau teisią šaką iš Juozapo strėnų vaisiaus.

26 Todėl aš, Viešpats Dievas, neleisiu, kad šitie žmonės elgtųsi kaip anie iš senovės.

27 Todėl, mano broliai, paklausykite manęs ir įsiklausykite į Viešpaties žodį: Niekas iš jūsų neturės daugiau kaip vieną žmoną; o sugulovės neturės nė vienos;

28 nes aš, Viešpats Dievas, gėriuosi moterų skaistybe. Ir paleistuvystės yra bjaurumas mano akyse, – taip sako Pulkų Viešpats.

29 Todėl šitie žmonės laikysis mano įsakymų, – sako Pulkų Viešpats, – antraip žemė bus jiems prakeikta.

30 Nes jei panorėsiu, – sako Pulkų Viešpats, – išauginti sau sėklą, aš įsakysiu savo žmonėms; kitais atvejais jie vadovausis šituo.

31 Nes štai, aš, Viešpats, pamačiau sielvartą ir išgirdau savo žmonių dukrų raudą Jeruzalės žemėje, taip, ir visose savo žmonių žemėse dėl jų vyrų nelabumo ir bjaurumų.

32 Ir aš neleisiu, – sako Pulkų Viešpats, – kad šitų žmonių, kuriuos aš išvedžiau iš Jeruzalės žemės, gražiųjų dukterų verksmai kiltų pas mane prieš mano liaudies vyrus, – sako Pulkų Viešpats.

33 Nes jie nesives belaisvėmis mano žmonių dukterų dėl jų švelnumo; priešingu atveju aš juos aplankysiu skaudžiu prakeiksmu, netgi iki sunaikinimo; nes jie nepaleistuvaus kaip anie iš senovės, – sako Pulkų Viešpats.

34 Ir dabar štai, mano broliai, jūs žinote, kad šitie įsakymai buvo duoti mūsų tėvui Lehiui; todėl jau žinojote juos; ir buvote didžiai pasmerkti, nes padarėte tai, ko neturėjote daryti.

35 Štai, jūs padarėte didesnių nedorybių negu lamanitai, mūsų broliai. Savo blogais pavyzdžiais jūs sudaužėte savo švelnių žmonų širdis ir praradote savo vaikų pasitikėjimą; ir jų širdžių kūkčiojimai kyla pas Dievą prieš jus. Ir dėl Dievo žodžio, kuris ateina prieš jus, griežtumo daugelis širdžių mirė, pervertos gilių žaizdų.