1 Ir dabar, buvo taip, jog daug kas girdėjo Samuelio Lamanito žodžius, kuriuos jis kalbėjo ant miesto sienų. Ir visi, kurie tik patikėjo jo žodžiu, nuėjo ir ieškojo Nefio; ir atėję ir radę jį, jie išpažino jam savo nuodėmes ir neneigė jų, norėdami pasikrikštyti Viešpačiui.

2 Bet visi, kurie tik nepatikėjo Samuelio žodžiais, pyko ant jo ir mėtė akmenis į jį ant sienos, ir taip pat daugelis laidė strėles į jį, kai jis stovėjo ant sienos; bet Viešpaties Dvasia buvo su juo, tad jie negalėjo į jį pataikyti nei akmenimis, nei strėlėmis.

3 Dabar, kada jie pamatė, kad negali į jį pataikyti, daug daugiau įtikėjo jo žodžiais tiek, kad nuėjo pas Nefį krikštytis.

4 Nes štai, Nefis krikštijo ir pranašavo, ir pamokslavo, šaukdamas žmonėms atgailą, rodydamas ženklus ir nuostabius dalykus, darydamas ^astebuklus tarp žmonių, idant jie žinotų, kad Kristus ^bnetrukus turi ateiti,

5 pasakodamas jiems apie tai, kas netrukus turi įvykti, kad tam įvykus, jie žinotų ir prisimintų, jog tai buvo jiems atskleista iš anksto tam, kad jie tikėtų; todėl visi, kurie tik patikėjo Samuelio žodžiais, nuėjo pas jį krikštytis, nes jie atėjo atgailaudami ir išpažindami savo nuodėmes.

6 Bet dauguma jų nepatikėjo Samuelio žodžiais; todėl pamatę, kad negali kliudyti jo akmenimis ir strėlėmis, jie šaukė savo vadams, sakydami: Suimkite šitą vyrą ir suriškite jį, nes štai jis velnio apsėstas; ir dėl velnio galios, kuri yra jame, mes negalime kliudyti jo savo akmenimis ir strėlėmis; todėl suimkite ir suriškite jį, ir pašalinkite jį.

7 Ir kai jie nuėjo jo sučiupti, štai, jis nušoko nuo sienos ir pabėgo iš jų žemių, taip, netgi į savo šalį ir pradėjo pamokslauti ir pranašauti tarp savo žmonių.

8 Ir štai, apie jį niekada daugiau nesigirdėjo tarp nefitų; ir tokie buvo šitos liaudies reikalai.

9 Ir taip pasibaigė aštuoniasdešimt šeštieji teisėjų valdžios Nefio žmonėms metai.

10 Ir taip pasibaigė taip pat ir aštuoniasdešimt septintieji teisėjų valdžios metai. Dauguma žmonių pasiliko savo išdidume ir nelabume, ir tik mažuma vaikščiojo apdairiau priešais Dievą.

11 Ir tokios sąlygos taip pat buvo aštuoniasdešimt aštuntaisiais teisėjų valdžios metais.

12 Ir aštuoniasdešimt devintaisiais teisėjų valdžios metais žmonių reikaluose nebuvo žymesnių pasikeitimų, išskyrus tai, kad žmonės pradėjo dar labiau kietėti nedorybe ir vis daugiau ir daugiau daryti tai, kas priešinga Dievo įsakymams.

13 Bet buvo taip, kad devyniasdešimtaisiais teisėjų valdžios metais šitiems žmonėms buvo parodyti ^adideli ženklai ir stebuklai; ir pranašų žodžiai ^bpradėjo pildytis.

14 Ir ^aangelai pasirodydavo vyrams, išmintingiems vyrams, ir skelbdavo jiems didžiai džiaugsmingą gerąją naujieną; taip šitais metais pradėjo pildytis Raštai.

15 Nepaisant to, žmonės pradėjo kietinti savo širdis, visi, išskyrus stipriausiai tikinčią tiek nefitų, tiek ir lamanitų dalį, ir pradėjo kliautis savo pačių jėga ir savo ^apačių išmintimi, sakydami:

16 Kai ką jie gal ir teisingai atspėjo iš tokios gausybės dalykų; bet štai, mes žinome, kad visi šitie galingi ir nuostabūs darbai, apie kuriuos buvo kalbėta, negali įvykti.

17 Ir jie pradėjo samprotauti ir ginčytis tarp savęs, sakydami:

18 Tai ^aneprotinga, kad ateis tokia esybė kaip Kristus; jeigu taip, ir jeigu jis Dievo Sūnus, dangaus ir žemės Tėvas, kaip tai buvo pasakyta, tai kodėl gi jis nepasirodys ir mums taip pat kaip tiems, kurie bus Jeruzalės žemėje?

19 Taip, kodėl jis nepasirodys šitoje žemėje taip pat kaip Jeruzalės žemėje?

20 Bet štai, mes žinome, kad tai nelaba ^atradicija, perduota mums mūsų tėvų, kad mes tikėtume kažkokiu didžiu ir nuostabiu dalyku, kuris įvyks, bet ne tarp mūsų, o žemėje, kuri yra toli, žemėje, kurios mes nepažįstame; todėl jie gali mus laikyti nežinojime, kadangi negalime savo akimis ^bįsitikinti, ar tai tiesa.

21 Ir gudriais bei paslaptingais piktojo triukais jie padarys kažkokį didį slėpinį, kurio mes negalėsime suprasti, kuris padarys mus neišmanėliais, kad būtume jų žodžių tarnai ir taip pat jų tarnai, nes mes priklausytume nuo jų, kad mus mokytų žodžio; taigi, jeigu pasiduosime jiems, jie laikys mus neišmanyme visas mūsų gyvenimo dienas.

22 Ir žmonės prikūrė savo širdyse dar daug daugiau kvailų ir ^atuščių dalykų; ir jie visi buvo labai suirzę, nes Šėtonas nuolat kurstė juos daryti nedorybę; taip, jis vaikščiojo aplinkui, skleisdamas gandus ir ginčus po visą tos žemės veidą, kad galėtų užkietinti žmonių širdis prieš tai, kas gera, ir prieš tai, kas įvyks.

23 Ir nepaisant ženklų ir nuostabių dalykų, kurie buvo daromi tarp Viešpaties žmonių, ir daugybės stebuklų, kuriuos jie darė, Šėtonas stipriai užvaldė žmonių širdis ant viso žemės veido.

24 Ir taip pasibaigė devyniasdešimtieji teisėjų valdžios Nefio žmonėms metai.

25 Ir taip pasibaigė Helamano knyga pagal Helamano ir jo sūnų metraštį.