Pabuvęs Betanijoje, Jėzus grįžo į šventyklą. Kelyje Jis prakeikė figmedį. Žydų vadovai priėjo prie Jo šventykloje ir klausinėjo dėl Jo įgaliojimų. Jėzus subarė juos ir pasakė kelis palyginimus, iliustruojančius Jo ir Evangelijos priėmimo arba atmetimo pasekmes.
Kartais maisto produktai, pramogos, prekės ir netgi žmonių gyvenimai nėra tokie geri, kaip atrodo.
Raštų studijavimo žurnale aprašykite atvejį iš patirties, kai išsiaiškinote, kad tam tikras dalykas nėra toks geras, kaip atrodė.
Mato 21 skyriuje aprašytas pasakojimas, kaip Jėzus susidūrė su kažkuo, kas pasirodė ne toks geras, kaip atrodė. Toliau studijuodami šį skyrių ieškokite tiesų, kurios gali paskatinti jus gyventi dar teisiau.
Po Savo triumfiško įžengimo į Jeruzalę ir šventyklos išvalymo Jėzus praleido naktį Betanijoje, mažame kaimelyje šalia Jeruzalės. Perskaitykite Mato 21:18–22 ir išsiaiškinkite, ką Gelbėtojas padarė kitą dieną, keliaudamas iš Betanijos atgal į šventyklą Jeruzalėje.
Paveikslėlis
figmedžio šaka su lapais
Lapai ant figmedžio šakų paprastai rodo, kad medis duoda vaisių. Pavasarį (kada Gelbėtojas ir sustojo prie to bevaisio figmedžio) figmedžiai dažniausia duoda ankstyvųjų figų. Jei neduodavo vaisių tuo metu, tai reiškė, kad jie tais metais vaisių iš viso neduos. Pasakojime aprašomas medis atrodė kaip duodantis vaisius medis, bet ant jo nebuvo jokio vaisiaus.
Galbūt viena iš priežasčių, kodėl Gelbėtojas pasmerkė tą figmedį, buvo siekis pamokyti mokinius apie veidmainystę ir korumpuotus religinius žydų vadovus. Daugelis šių vadovų atrodė kaip Dievo pasekėjai, bet iš tiesų nedavė jokių teisumo vaisių, ar darbų. Jie buvo veidmainiai.
„Žodis veidmainis graikų kalboje reiškia „aktorius“, žmogus, kuris apsimeta, pervertina savo vaidmenį arba savo veiksmais yra apgaulingai nepastovus. Viešpats smerkė [tuos, kurie apgaulingai] išoriškai atrodė [besilaikantys įsakymų,] o viduje buvo pasipūtę ir nenuoširdūs“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 68).
Mato 21:23–27 skaitome, kad keli tokie žydų vadovai prisiartino prie Gelbėtojo šventykloje ir ėmė klausinėti, kokiu įgaliojimu Jis taip triumfiškai įžengė į Jeruzalę ir išvalė šventyklą. Gelbėtojas atsakė jiems paklausdamas, ar Jono Krikštytojo krikštas (arba jo tarnystė) buvo iš Dievo ar iš žmonių. Tie vadovai nenorėjo atsakyti į Gelbėtojo klausimą bijodami arba patys save pasmerkti, arba supykdyti žmones, kurie priėmė Joną kaip pranašą. Gelbėtojas pasakė, kad neatsakys į jų klausimą, jeigu jie neatsako į Jo klausimą, ir tada pasakė tris palyginimus, iliustruojančius nedorų žydų vadovų elgesį.
Pirmasis palyginimas apibūdina, kaip skirtingai du sūnūs atsakė savo tėvui. Perskaitykite Mato 21:28–30 ir išsiaiškinkite, kuris iš sūnų buvo panašesnis į tą figmedį ir į žydų vadovus.
Perskaitykite Mato 21:31–32 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas tuo palyginimu mokė nedorus žydų vadovus. (Gali būti pravartu žinoti, kad muitininkai buvo mokesčių rinkėjai, o ištvirkėlės – prostitutės. Žydų vadovai į abi šias žmonių grupes žiūrėjo iš aukšto, nes laikė juos nusidėjėliais.)
Kodėl Jonu Krikštytoju patikėję muitininkai ir ištvirkėlės buvo panašūs į pirmąjį sūnų iš palyginimo?
Iš šio palyginimo sužinome, kad norėdami įeiti į Dievo karalystę, turime paklusti mūsų Dangiškajam Tėvui ir atgailauti dėl savo nuodėmių, užuot vien sakę ar apsimetinėję, kad Jam paklūstame.
Perskaitę toliau pateiktus pavyzdžius, savo Raštų studijavimo žurnale atsakykite į du klausimus.
Vaikinas dažnai sako tėvams, kad eina į renginius Bažnyčioje, tačiau iš tikrųjų eina į draugo namus. Būdamas tarp Bažnyčios vadovų ir mokytojų jis kalba ir elgiasi taip, tarsi laikytųsi Dangiškojo Tėvo įsakymų, bet būdamas kitur jis sąmoningai laužo daugelį įsakymų.
Mergina su draugėmis apkalbinėja kelias kitas mokyklos merginas, bet būdama kartu su jomis apsimeta drauge. Ji reguliariai lanko bažnyčią ir priima sakramentą, bet per susirinkimus draugėms dažnai siuntinėja žinutes, kuriose kritikuoja aplinkinius.
Ką galėtumėte pasakyti šiems jaunuoliams, kad padėtumėte jiems pasikeisti?
Kaip, neskaitant šių pavyzdžių, dar galime būti gundomi apsimetinėti, kad esame paklusnūs Dangiškajam Tėvui?
Toliau studijuodami Mato 21 skyrių išsiaiškinkite, kaip galite išvengti panašumo į tą jokių vaisių neduodantį figmedį.
Jėzus moko palyginimų apie piktadarius ūkininkus ir karaliaus sūnaus vestuves
Paveikslėlis
vynuogių kekė ant šakos
Perskaitykite Mato 21:33–41 ir užpildykite toliau esančią lentelę, įrašydami joje, ką, jūsų manymu, reiškia paskutiniai trys simboliai. Gali būti pravartu žinoti, kad šiame palyginime ūkininkai reiškia prižiūrėtojus ir sargus, atsakingus už vynuogyno derlių. (Kai baigsite, savo atsakymus palyginkite su duotais pamokos pabaigoje.)
Raštų studijavimo žurnale apibendrinkite, ką, jūsų manymu, Jėzus iliustravo šiuo palyginimu.
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie šį Gelbėtojo palyginimą sakė:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„[Dievo] reikalai su žmonėmis nuo Adomo sukūrimo iki Žmogaus Sūnaus antrojo atėjimo apibendrinti palyginime apie piktadarius ūkininkus.
Pats Dievas yra šeimininkas, jo vynuogynas – tai žemė su visais jos gyventojais, o vynuogyne paskirti dirbti ūkininkai yra dvasiniai žmonių vadovai. Tie, kuriuos užmėtė akmenimis, primušė, persekiojo ir nužudė, yra pranašai ir regėtojai, pasiųsti tarnauti tarp žmonių, o piktadarių ūkininkų raginimu iš vynuogyno išmestas ir užmuštas Sūnus ir Įpėdinis, be abejo, yra Jėzus“ (Doctrinal New Testament Commentary, 3 vols. [1965–1973], 1:593–594).
Šiuo palyginimu Jėzus Kristus iliustravo faktą, kad bėgant amžiams kai kurie izraelitų vadovai atmetė Dievo pranašus ir kad Jis žinojo, jog tuometiniai žydų vadovai kėsinasi Jį nužudyti.
Perskaitykite Mato 21:43 ir išsiaiškinkite, kam bus atiduota Dievo karalystė (t. y. Jėzaus Kristaus Bažnyčia ir Evangelijos palaimos) po to, kai ją atmetė žydų vadovai.
Džozefo Smito Vertime, Mato 21:53 (Raštų rodyklėje), sakoma, kad „kitataučiai“ yra žmonės, kuriems bus atiduota Dievo karalystė. „Kartais [žodis kitataučiai] žymi žmones, kilusius ne iš Izraelio, kartais – žmones, kilusius ne iš Judo, o kartais – evangelijos nepažįstančias tautas, net jeigu jos turi kažkiek izraelitų kraujo“ (Raštų rodyklė, „kitataučiai“, scriptures.lds.org). Karalystės perdavimas kitataučiams prasidėjo, kai apaštalai pirmą kartą paskelbė Evangeliją kitataučiams po Gelbėtojo prisikėlimo. Jis toliau tęsiasi paskutinėmis dienomis Evangeliją sugrąžinus per pranašą Džozefą Smitą, gyvenusį kitataučių tautoje.
Būdami Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, esame tarp tų, kuriems atiduota Dievo karalystė. Taigi, anot Mato 21:43 užrašytų Gelbėtojo mokymų, būdami Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai esame įpareigoti duoti teisumo vaisių.
Raštų studijavimo žurnale nupieškite vaisius vedantį figmedį. Kiekvieną vaisių pavadinkite užrašydami šalia kokį nors dorą dalyką, kurį turėtume daryti kaip Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Apgalvokite, kodėl mums svarbu duoti tokios rūšies vaisių. Tada aprašykite atvejį iš savo patirties, kai matėte Bažnyčios narį nuoširdžiai duodantį vieną tokių dorų vaisių.
Mato 21:45–46 užrašyta, kad vyriausieji kunigai ir fariziejai supyko supratę, jog tie piktadariai ūkininkai palyginime reiškia juos pačius. Tačiau jie vengė užsipulti Gelbėtoją, nes baiminosi žmonių reakcijos.
Mato 22:1–10 skaitome, kad Jėzus Kristus pasakė palyginimą, kuriame Evangelijos palaimas palygino su pokyliu, kurį karalius iškėlė savo sūnui. Žmonės, kurie pirmiausia buvo pakviesti į pokylį (ir simbolizavo daugelį žydų, įskaitant vadovus), atsisakė atvykti. Tie, kurie buvo pakviesti vėliau (ir simbolizavo kitataučius), pasirinko atvykti ir mėgautis pokyliu.
Perskaitykite Mato 22:11–14 ir išsiaiškinkite, kas įvyko per vestuvių pokylį.
Kodėl tas svečias buvo išvytas iš pokylio?
Karalius pasielgė pagal seną paprotį savo svečiams duodamas švarius ir per vestuves tinkamus dėvėti drabužius. Tačiau tas žmogus nusprendė nedėvėti karaliaus duoto drabužio. Raštuose švarūs drabužiai ir apdarai dažnai simbolizuoja per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą apvalytų žmonių teisumą ir tyrumą (žr. 3 Nefio 27:19).
Džozefo Smito Vertimo Mato 22 skyriaus 14 eilutė papildo, kad ne visi pokylyje dėvės vestuvių drabužius. Kitaip sakant, ne visi, kurie pripažįsta Gelbėtoją ir priima pakvietimą prisijungti prie karalystės, bus pasiruošę ir verti amžinai gyventi su Juo ir Dangiškuoju Tėvu. Šį palyginimą galima pritaikyti žmonėms, kurie dar neprisijungė prie Bažnyčios – Dievo karalystės žemėje, – ir žmonėms, kurie prisijungė prie Bažnyčios, bet nepakankamai gerai pasiruošė amžinajam gyvenimui su Dievu.
Apmąstykite, ką šiuo metu darote, kad priimtumėte Dangiškojo Tėvo pakvietimą gauti visas Evangelijos palaimas. Pritaikydami tai, ko išmokote šioje pamokoje, galite geriau pasiruošti gauti visas tas palaimas.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Mato 21:17–22:14 išstudijavau ir šios pamokos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: