Savo žemiškosios tarnystės pabaigoje Jėzus įsteigė sakramentą, mokė Savo mokinius tarnauti kitiems ir liepė Petrui mokyti savo brolius. Gelbėtojo apmokančioji auka prasidėjo Getsemanės sode. Jį suėmė ir teisė priešais Kajafą. Kai Gelbėtojas buvo teisiamas, Petras Jo išsigynė.
Gelbėtojas įsteigia sakramentą ir duoda nurodymus apaštalams
Įsivaizduokite, kad jūs drauge su vienu savo šeimos nariu sėdite ant grindų savo namuose. Jūsų šeimos narys nori atsistoti ir paprašo jūsų pagalbos. Ar galėtumėte jam padėti, jei liktumėte sėdėti ant grindų? Kas pasikeistų, jei pirma atsistotumėte?
Šis palyginimas gali padėti jums suprasti, ką galime daryti, kad padėtume žmonėms stiprėti dvasiškai.
Studijuodami Luko 22 ieškokite tiesų, kurios padėtų jums žinoti, kaip padėti kitiems tapti dvasiškai nepriklausomiems.
Iš Luko 22:1–30 mes sužinome, kad Savo žemiškosios tarnystės pabaigoje Gelbėtojas susitiko su savo apaštalais ir šventė Paschą. Tuomet Jis pranešė, kad vienas iš jų Jį išduos, Jis įsteigė sakramentą ir įsakė tai daryti Jo atminimui, ir mokė, kad tie, kurie tarnauja kitiems, yra didžiausieji. Gelbėtojas taip pat pagyrė savo apaštalus už tai, kad šie pasiliko su Juo, ir pažadėjo, kad vieną dieną jie sėdės soste ir teis dvylika prapuolusių Izraelio genčių.
Džozefo Smito vertime randame tokį 31 eilutės paaiškinimą: „Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas pareikalavo tavęs, kad persijotų karalystės vaikus tarsi kviečius“ (Joseph Smith Translation, Luke 22:31). Kitais žodžiais tariant, Šėtonas norėjo įvilioti Petrą į spąstus, kad būtų lengviau į juos įvilioti kitus Bažnyčios narius.
„Kviečiai persijojami stengiantis grūdus atskirti nuo pelų ir gliaudo. Vertingas grūdas išsaugomas, o pelai išmetami. Jei šventieji pasiduoda pagundoms ir susitepa pasaulio nuodėme, jie praranda savo išskirtinumą ir tampa kaip pelai“ (New Testament Student Manual [Church Educational System manual, 2014], 183). Gelbėtojo palyginime Petro ir kitų žmonių tikėjimas bei liudijimas gali būti palyginti su grūdo gliaudu, kurį Šėtonas norėjo atskirti arba atimti.
Parašykite vieną ar du dalykus, kuriuos sužinojote apie Petrą, rodančius, kad jis jau turėjo liudijimą apie Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją:
Luko 22:32 galite pasižymėti, ką, anot Gelbėtojo, Petras turėjo patirti prieš stiprindamas savo brolius.
Jei žmogus turi liudijimą apie Evangeliją, tai reiškia, kad jis gavo Šventosios Dvasios suteiktą žinojimą ir dvasinį liudijimą (žr. Raštų rodyklėje, „Liudijimas“, scriptures.lds.org). Atsivertimas į Evangeliją yra „įsitikinimų, širdies ir gyvenimo pasikeitimas, pasiryžus priimti Dievo valią ir paklusti jai“ (Raštų rodyklė, „Atsivertimas, atsivertusysis“, scriptures.lds.org).
Remdamiesi tuo, ką Viešpats Luko 22:32 pasakė Petrui, galime įvardyti tokią tiesą: Atsivertę į Jėzaus Kristaus Evangeliją, galime stiprinti ir kitus.
Kai esame atsivertę, mūsų įsitikinimai ir poelgiai sutampa su Dievo valia ir mes sugebame padėti kitiems arba juos sustiprinti. Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kaip šis principas susijęs su tuo palyginimu apie padėjimą kam nors atsistoti?
Kas, jūsų manymu, padėtų žmogui labiau atsiversti į Evangeliją?
Perskaitykite Luko 22:33–34 ir išsiaiškinkite, kaip Petras reagavo į Gelbėtojo raginimą ir ką, anot Gelbėtojo pranašystės, darysiąs Petras. Galite pasižymėti, ką randate.
Mato 26 skyriuje apie šį pasakojimą pateikiama daugiau informacijos. Skaitydami Mato 26:35 suraskite, ką Petras, išgirdęs pranašystę, pasakė Gelbėtojui.
Gelbėtojas kenčia Getsemanėje, Jo prakaitas pasidaro tarsi tiršto kraujo lašai, ir Jis išduodamas Judo
Po Paschos Jėzus drauge su Savo apaštalais nuėjo į Getsemanės sodą. Perskaitykite Luko 22:39–43 ir išsiaiškinkite, ką ten Gelbėtojas padarė. 43 eilutėje galite pasižymėti, kas Jį sustiprino.
Iš šio pasakojimo sužinome, kad, jei būsime pasiryžę paklusti Dangiškajam Tėvui, Jis mums padės ir sustiprins, kad įvykdytume Jo valią.
Kaip Dangiškasis Tėvas gali mus sustiprinti?
Prisiminkite patyrimą, kai stengdamiesi vykdyti Dangiškojo Tėvo valią pajutote, kad buvote sustiprinti.
Luko pasakojime apie Gelbėtojo kančią Getsemanės sode aprašyta svarbi detalė, nepaminėta Mato ir Morkaus pasakojimuose. Perskaitykite Luko 22:44 ir suraskite, kaip Lukas apibūdino Gelbėtojo kančią Getsemanėje. Galite pasižymėti žodžius, kuriais mokoma šios tiesos: Kai Jėzus Kristus kentėjo Getsemanės sode, Jo prakaitas pasidarė tarsi tiršto kraujo lašai.
Gelbėtojas savo paties kančią apibūdino apreiškime, kurį gavome per pranašą Džozefą Smitą. Perskaitykite Doktrinos ir Sandorų 19:18 ir suraskite, kaip Gelbėtojas apibūdino savo kančią. Taip pat perskaitykite Mozijo 3:7. Raštuose prie Luko 22:44 galite parašyti dalines nuorodas į Doktrinos ir Sandorų 19:18 ir Mozijo 3:7 eilutes.
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Kokios mintys kyla žinant, kad Jėzui Kristui teko tiek daug už jus kentėti?
Kaip ši tiesa sustiprina jūsų liudijimą apie Gelbėtojo meilę jums?
Vyresnysis Briusas R. Makonkis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo apie Gelbėtojo kančią mokė taip:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Mes nežinome, negalime nusakyti, iki galo nesuvokiame svarbumo to, ką Getsemanėje padarė Kristus.
Žinome, kad, iki dugno geriant Tėvo įduotą karčią taurę, iš visų porų Jam pradėjo sunktis dideli kraujo lašai.
Žinome, kad kūnu ir dvasia Jis iškentė tiek, kiek neįmanoma iškęsti žmogui, nebent tai būtų myriop.
Žinome, kad kažkokiu mums nesuprantamu būdu Jo kančia patenkino teisingumo reikalavimus, iš nuodėmės skausmų ir bausmių išpirko mūsų atgailaujančias sielas ir tikintiems Jo šventą vardą išrūpino malonę.
Žinome, kad Jis gulėjo paslikas ant žemės, nes nesibaigiančios naštos agonija vertė Jį drebėti iš skausmo ir kėlė norą negerti tos karčios taurės.
Žinome, kad iš šlovės rūmų nusileido angelas, kad Jį sustiprintų Jo sunkiame išbandyme. Manome, kad tai buvo galingasis Mykolas, kuris kadaise nupuolė, kad būtų mirtingas žmogus.
Kaip galime suprasti, ši beribė agonija – ši protu nesuvokiama kančia – tęsėsi maždaug tris ar keturias valandas“ (“The Purifying Power of Gethsemane,” Ensign, May 1985, 9).
Iš Luko 22:45–48 sužinome, kad Judas Iskarijotas išdavė Gelbėtoją po Jo kančios Getsemanėje.
Skaitydami Luko 22:49–51 išsiaiškinkite, ką padarė Petras (žr. Jono 18:10), kai vyriausieji kunigai ir minia žmonių atėjo suimti Jėzaus. Galite pasižymėti, ką Gelbėtojas padarė dėl aukštojo kunigo tarno.
Luko 22:52–53 sužinome, kad Gelbėtojas paklausė, kodėl vyriausieji kunigai ir susirinkę žmonės Jį suima naktį, o ne dieną, kai Jis buvo šventykloje.
Jėzus teisiamas prieš Sinedrioną, ir Petras Jo išsigina
Luko 22:54 sužinome, kad Petras nusekė paskui Gelbėtoją, kai šis buvo nuvestas į aukštojo kunigo namus, kad būtų teisiamas.
Raštų studijavimo žurnale nupieškite šią schemą. Skaitydami Raštų ištraukas išsiaiškinkite, kas užkalbino Petrą ir ką Petras sakė, kai Gelbėtojas buvo atvestas į teismą. Užrašykite savo atsakymus atitinkamuose stulpeliuose. (Pastaba. Visose keturiose evangelijose aprašytas Petro išsižadėjimas, tačiau Jonas apie tai pateikė daugiausiai informacijos.)
Baigę pildyti lentelę, Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šį klausimą: Kodėl, jūsų manymu, Petras išsigynė Jėzaus prieš tuos tris žmones?
Paveikslėlis
Petro išsiginimas
Perskaitykite Luko 22:61–62 ir išsiaiškinkite, kas nutiko po to, kai Petras išsigynė Gelbėtojo.
Įsivaizduokite, kad esate Petro vietoje, kai jis tris kartus išsigynė Jėzaus. Ką, jūsų manymu, galvotumėte ar jaustumėte, Gelbėtojui į jus pažvelgus? Kodėl taip jaustumėtės?
Vyresnysis Briusas R. Makonkis štai ko mokė apie Petrą:
Paveikslėlis
Vyresnysis Briusas R. Makonkis
„Petras yra tipiškas pavyzdys, kaip atsivertimo galia veikia imlias sielas. Viešpaties žemiškosios tarnystės metu Petras turėjo per Dvasią gautą liudijimą apie Kristaus dievišką prigimtį ir apie didįjį išgelbėjimo per Kristų planą. Paragintas Šventosios Dvasios jis pasakė: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus!“ (Mato 16:13–19.) Kitiems atsimetus, Petras tvirtu apaštalo įsitikinimu liudijo: „Mes įtikėjome ir pažinome, kad Tu esi Kristus, gyvojo Dievo Sūnus“ („Tikėjimo žodžio“ Biblijos vertimas, Jono 6:69). Petras žinojo ir tą žinojimą gavo per apreiškimą.
Tačiau Petras nebuvo atsivertęs, kadangi netapo nauju Šventosios Dvasios kūriniu. Atvirkščiai, praėjus daug laiko po to, kai Petras įgijo liudijimą, tą naktį, kai buvo suimtas, Jėzus tarė Petrui: „O tu atsivertęs stiprink savo brolius“ („Tikėjimo žodžio“ Biblijos vertimas Luko 22:32). Netrukus, nepaisant turėto liudijimo, Petras išsigynė Kristaus. (Luko 22:54–62.) Po nukryžiavimo Petras nuėjo žvejoti ir prisikėlusio Viešpaties vėl buvo pašauktas tarnystėn (Jono 21:1–17). Galiausiai Sekminių dieną jis gavo pažadėtąjį dvasinį apdovanojimą; Petras ir visi ištikimi mokiniai tapo nauji Šventosios Dvasios kūriniai; jie išties atsivertė; ir po to sekę jų pasiekimai rodo jų atsivertimo tvirtumą. (Apaštalų darbų 3; 4.)“ (Mormon Doctrine, 2nd ed. [1966], 162–63).
Apaštalų darbų knygoje sužinome, kad, gavęs Šventosios Dvasios dovaną, Petras visiškai atsivertė ir likusį gyvenimą buvo ištikimas Jėzaus Kristaus mokinys (žr. Apaštalų darbų 4:13–17; 5:25–29).
Raštų studijavimo žurnale atsakykite į šiuos klausimus:
Ko galime pasimokyti iš Petro patyrimo?
Kas iš jūsų pažįstamų yra visiškai atsivertę į Jėzaus Kristaus Evangeliją? Ką tas žmogus padarė, kad parodytų, jog yra atsivertęs?
Apmąstykite, ką galėtumėte daryti, kad dar labiau atsiverstumėte į Jėzaus Kristaus Evangeliją. Vykdykite visus gautus įkvėpimus.
Iš Luko 22:63–71 sužinome, kad vyriausiasis kunigas šaipėsi iš Gelbėtojo ir jį mušė.
Raštų studijavimo žurnale, po šios dienos užduotimis, užrašykite:
Luko 22 skyrių išstudijavau ir šios dienos užduotis atlikau (data).
Su mokytoju norėčiau aptarti tokius papildomus klausimus, mintis ir įžvalgas: