8. Santuoka ir šeima

Žmonės prie šventyklos

8.1. Santuoka tarp vyro ir moters įsteigta Dievo, o šeima yra Jo išgelbėjimo plano ir mūsų laimės šerdis (žr. Pradžios 2:24; DS 49:15–17). Tik sudarydami ir ištikimai laikydamiesi celestialinės santuokos sandoros vyras ir moteris pasiekia savo dievišką, amžiną potencialą (žr. 1 Korintiečiams 11:11; DS 131:1–4).

8.2. Dievas įsakė savo vaikams daugintis ir pripildyti žemę (žr. Pradžios 1:28). Šventos dauginimosi galios turi būti naudojamos tik tarp vyro ir moters, kurie oficialiai sutuokti kaip vyras ir žmona (žr. Pradžios 39:9; Almos 39:9). Vyras ir žmona turi šventą atsakomybę mylėti ir rūpintis vienas kitu bei savo vaikais. Gimdytojai turi auklėti savo vaikus su meile ir teisumu ir patenkinti jų fizinius ir dvasinius poreikius.

8.3. Laimė šeimos gyvenime geriausiai pasiekiama, kai kuriama pagal Viešpaties Jėzaus Kristaus mokymus. Pagal dievišką planą, tėvai turi pirmininkauti savo šeimoms su meile ir teisumu, būti atsakingi už aprūpinimą viskuo, kas būtina pragyvenimui. Motinos visų pirma atsako už savo vaikų ugdymą. Tėvai ir motinos yra įpareigoti vykdant šias šventas pareigas padėti vienas kitam kaip lygūs partneriai.

8.4. Dieviškas laimės planas sudaro sąlygas, kad šeimos tarpusavio santykiai tęstųsi anapus kapo. Žemė buvo sukurta ir Evangelija apreikšta tam, kad šeimos galėtų būti sukurtos, užantspauduotos ir išaukštintos amžinybei. Atlikdami šeimos istorijos darbą ir tarnaudami šventykloje galime Evangelijos apeigas ir sandoras padaryti prieinamas savo protėviams (žr. Malachijo 4:5–6).

(Pritaikyta iš Pareiškimai ir pranešimai, „Šeima. Pareiškimas pasauliui“, https://www.lds.org/languages/lit?lang=lit.)

Susijusios nuorodos: Mozės 1:39; Pradžios 1:26–27; Išėjimo 20:3–17; Mato 16:15–19; Jono 17:3; 1 Korintiečiams 6:19–20; 2 Nefio 2:22–25; Mozijo 2:41; Almos 41:10; DS 84:20–22

Susijusios temos: Išgelbėjimo planas; Įsakymai