3. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas

Prisikėlęs Gelbėtojas

3.1. Jėzus Kristus ikimirtingojoje taryboje buvo paskirtas būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju. Jis atėjo į žemę ir noriai kentėjo, ir mirė, kad išpirktų visą žmoniją nuo neigiamų nuopuolio pasekmių ir apmokėtų bausmes už mūsų nuodėmes. Jėzaus Kristaus pergalė prieš dvasinę ir fizinę mirtis per Jo kentėjimą, mirtį ir Prisikėlimą vadinama Apmokėjimu. Jo auka palaimina kiekvieną iš mūsų ir parodo beribę kiekvieno Dangiškojo Tėvo vaiko vertę (žr. DS 18:10–11).

3.2. Tik per Jėzų Kristų galime būti išgelbėti, nes Jis vienintelis galėjo atlikti beribį ir amžiną Apmokėjimą už žmoniją (žr. Almos 34:9–10). Tik Jis turėjo galią įveikti fizinę mirtį. Iš savo mirtingosios motinos Marijos Jis paveldėjo mirtingumą. Iš Dievo, Savo nemirtingo Tėvo, Jis paveldėjo galią gyventi amžinai arba atiduoti Savo gyvybę ir ją vėl pasiimti. Tik Jis gali išpirkti mus iš mūsų nuodėmių. Kadangi gyveno tobulą gyvenimą be nuodėmės, Jis buvo laisvas nuo teisingumo reikalavimų ir galėjo sumokėti skolas tų, kurie atgailauja.

3.3. Jėzaus Kristaus Apmokėjimas apėmė Jo kentėjimą Getsemanės sode už žmonijos nuodėmes, Jo kraujo praliejimą, Jo mirtį ir Prisikėlimą tiesiogine prasme. Jis buvo pirmasis prisikėlęs. Jis prisikėlė iš kapo su pašlovintu nemirtingu kūnu iš mėsos ir kaulų (žr. Luko 24:36–39). Dėl Jo Apmokėjimo visi žmonės bus prikelti ir turės tobulus, nemirtingus kūnus, ir bus sugrąžinti atgal į Dievo akivaizdą, kad būtų teisiami. Jėzaus Kristaus apmokančioji auka suteikė mums vienintelį būdą būti išvalytiems ir gauti atleidimą už savo nuodėmes, kad galėtume amžinai gyventi Dievo akivaizdoje (žr. Izaijo 1:18; DS 19:16–19).

3.4. Atlikdamas Apmokėjimą Jėzus Kristus ne tik kentėjo už mūsų nuodėmes, bet taip pat paėmė ant savęs visų žmonių skausmus, pagundas, ligas ir silpnybes (žr. Izaijo 53:3–5; Almos 7:11–13). Jis supranta mūsų kančias, nes Pats tai patyrė. Jei ateisime pas Jį tikėdami, Gelbėtojas sustiprins mus, kad galėtume nešti savo naštas ir atlikti užduotis, kurių negalėtume atlikti patys (žr. Mato 11:28–30; Etero 12:27).

3.5. Apmokėdamas bausmes už mūsų nuodėmes Jėzus Kristus nepanaikino mūsų asmeninės atsakomybės. Kad priimtume Jo auką, būtume išvalyti nuo savo nuodėmių ir paveldėtume amžinąjį gyvenimą, turime panaudoti tikėjimą Juo, atgailauti, pasikrikštyti, priimti Šventąją Dvasią ir ištikimai ištverti iki savo gyvenimo pabaigos.

Susijusios nuorodos: Jono 3:5; 1 Korintiečiams 15:20–22; Mozijo 3:19; 3 Nefio 11:10–11; 3 Nefio 27:20; DS 76:22–24

Susijusios temos: Dievybė. Jėzus Kristus; Išgelbėjimo planas. Nuopuolis; Apeigos ir sandoros

Tikėjimas Jėzumi Kristumi

3.6. Tikėjimas Viešpačiu Jėzumi Kristumi yra pirmasis Evangelijos principas. Mūsų tikėjimas gali nuvesti prie išgelbėjimo tik tuomet, kai jis sutelktas į Jėzų Kristų (žr. Helamano 5:12).

3.7. Tikėjimas Jėzumi Kristumi apima tvirtą tikėjimą, kad Jis yra Dievo Viengimis Sūnus ir pasaulio Gelbėtojas. Mes pripažįstame, kad vienintelis būdas grįžti gyventi su mūsų Dangiškuoju Tėvu – tai pasikliauti Jo Sūnaus beribiu Apmokėjimu, pasitikėti Jėzumi Kristumi ir sekti Jo mokymais. Tikras tikėjimas Jėzumi Kristumi daugiau nei pasyvi pozicija. Jį parodo mūsų gyvenimo būdas (žr. Jokūbo 2:17–18). Mūsų tikėjimas auga, kai meldžiamės, studijuojame Raštus ir laikomės Dievo įsakymų.

Susijusios nuorodos: Patarlių 3:5–6; Etero 12:6; DS 6:36

Susijusi tema: Dvasinių žinių įgijimas

Atgaila

3.8. Tikėjimas Jėzumi Kristumi ir mūsų meilė Jam ir Dangiškajam Tėvui skatina mus atgailauti. Atgaila yra Dangiškojo Tėvo plano dalis, skirta visiems Jo vaikams, kurie yra atsakingi už savo pasirinkimus. Ši dovana yra galima dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo. Atgaila – tai proto ir širdies permaina. Ją sudaro nusigręžimas nuo nuodėmės, mūsų minčių, veiksmų ir troškimų atgręžimas į Dievą ir mūsų valios suderinimas su Jo valia (žr. Mozijo 3:19).

3.9. Atgaila apima padarytų nuodėmių pripažinimą, gailėjimąsi dėl jų, jų išpažinimą Dangiškajam Tėvui ir, esant reikalui, kitiems žmonėms, nusigręžimą nuo nuodėmių, siekimą kiek įmanoma atlyginti mūsų nuodėmių padarytą žalą ir gyvenimą paklūstant Dievo įsakymams (žr. DS 58:42–43). Viešpats pažada per krikštą atleisti mums mūsų nuodėmes, o mes atnaujiname tą sandorą kaskart nuoširdžiai priimdami sakramentą ir ketindami prisiminti Gelbėtoją ir laikytis Jo įsakymų.

3.10. Per nuoširdžią atgailą ir per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą pasiūlytą malonę galime gauti Dievo atleidimą ir jausti ramybę. Mes stipriau jaučiame Dvasios įtaką ir esame labiau pasiruošę amžinai gyventi su mūsų Dangiškuoju Tėvu ir Jo Sūnumi.

Susijusios nuorodos: Izaijo 1:18; Jono 14:15; 3 Nefio 27:20; DS 19:16–19

Susijusi tema: Apeigos ir sandoros